Šakių rajono ūkininkas Gintaras Sprindžiūnas įsitikinęs, kad geriausia investicija į nederlingą žemę yra miškas. Praėjusiais metais pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričiai „Miško veisimas“ parama, šiandien jaunas vyras džiaugiasi jau jį praaugusiais juodalksniais, o ateityje planuoja miško plotą didinti – apsodinti medžiais dar vieną turimą žemės sklypą.

Suprato ne visi

Pasak Šakių rajono ūkininko G.Sprindžiūno, išgirdę apie jo planus sodinti mišką, kai kurie ūkininkai stvėrėsi už galvos – nesuprato, kaip galima Šakių krašte, kur žemė atseikėja tokius didelius derlius, „užkonservuoti“ žemę.

Tačiau G.Sprindžiūnas žino, kad ir Šakių krašte ne visa žemė derlinga – yra ir pelkėtų vietų, ir lekiančio smėlio laukų, kuriuose prakaito išliejama daug, o nauda būna maža. Jaunas vyras sako nesuprantąs ūkininkų, kurie mažą naudą duodančiai žemei geriau leidžia savaime apželti mišku, nei pasistengia ją tinkamai sutvarkyti.

Mintį pakišo jaunuolynas

Žemės ūkio inžinerijos ir verslo vadybos mokslus Aleksandro Stulginskio universitete baigęs G.Sprindžiūnas ūkį Jančių kaime (Šakių r.) prieš dešimtmetį perėmė iš savo mamos. Tačiau nors sklypas buvo nedidelis – 4,4 ha žemės, rūpesčių jis kėlė daug: užmirkusius plotus jaunas vyras apsėdavo paskutinis, kombainai klimpdavo net tvyrant 30 laipsnių karščiui. O klimpstanti technika gadino dirvožemio struktūrą. Derlius irgi nedžiugino – žemės čia nederlingos, jų naudingumo balas vos didesnis nei 30.

Mintį savame sklype įveisti mišką G.Sprindžiūnui pakišo netoliese augęs gražus jaunuolynas. Juo labiau kad sklypas, kuriame jis numatė sodinti mišką, yra šalia Rūdšilio miško, o ir visa vietovė miškinga – iki pat Lekėčių tęsiasi Kazlų Rūdos miškai.

G. Sprindžiūnas nederlingai žemei apsodinti pasirinko juodalksnius, kurie lengvai prigyja, tvirtai įsikabina į žemę ir yra nereiklūs priežiūrai.

„Pasikonsultavau su tą miškelį pasodinusiu girininku, paieškojau informacijos spaudoje ir internete, pasidomėjau sąlygomis ir 2016 m. pateikiau vertinti parengtą projektą. Nebuvo sunku jį parengti ir nebuvo labai sudėtinga įgyvendinti. Užteko pinigų ir sertifikuotiems sodinukams įsigyti, ir pasodinti“, – prisiminė G.Sprindžiūnas.

Palikęs 1,5 ir 4 metrų apsaugines juostas nuo į melioracijos įrenginius suvesto Liekės upelio ir gretimų sklypų, ūkininkas įveisė 3,6 ha mišraus miško. Eglaitės dar mažos, o juodalksniai jau praaugo jaunąjį miško savininką.

„Jei į įmirkusią žemę pasodinsi smėlį mėgstančią pušį, ji tikrai neaugs. Lengviausia prižiūrėti lapuočius. Aš rinkausi juodalksnius, kurie lengvai prigyja, tvirtai įsikabina į žemę ir yra nereiklūs priežiūrai. Didesnes išmokas gauna sodinantys ąžuolus, bet jiems ir priežiūros reikia daugiau“, – jaunasis miško savininkas pasakojo, kad nusprendus žemės ūkio paskirties žemę apsodinti mišku, svarbiausia buvo teisingai parinkti tinkamas auginti medžių rūšis. Todėl jis konsultavosi su miškininkais.

Planuoja plėstis

Miškui įveisti G.Sprindžiūnas pagal 2014–2020 metų KPP gavo 16 454 eurų paramą. Sėkmingai įveisęs mišką, jaunas vyras sustoti neketina – planuoja apsodinti dar vieną nederlingos žemės sklypą.

Gintaras negalvoja, per kiek metų užaugs jo pasodinti medžiai ir kada miškas duos realios naudos, tačiau tikisi, kad investicija atsipirks. „Pasaulinės tendencijos gaminti kuo daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių keis ir mūsų šalies ūkininkavimo pobūdį. Miškas yra investicija į ateitį, net jei jos naudą pajus tik mano vaikai“, – sakė ūkininkas.

Juo labiau kad apsodinęs savo žemę mišku, ūkininkas jokio nuostolio nepatyrė. Juk G.Sprindžiūnas pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ gavo ne tik paramą miškui įveisti – jis dar 12 metų gaus miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kompensacinę išmoką.

Remiama veikla

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos šiemet jau antrą kartą kviečia teikti paraiškas miškams veisti. Miškininkai, dar nepasinaudoję šia galimybe, tačiau numatę plėsti savo miškų plotus, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ galės teikti iki spalio 31 d.

Pagal KPP priemonę remiama veikla – miško veisimas ir įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas. Žinotina, kad šios paramos lėšomis nebus kompensuojama trumpos rotacijos želdinių (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), taip pat kalėdinių eglučių ir greitai augančių rūšių medžių, skirtų energijai gaminti, sodinimo išlaidos. Želdinant greitai augančiais medžiais, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savaime mišku apaugusioje žemėje, kai papildomai jos želdinti nereikia, miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Paramos dydžiai

Bendra šiam paraiškų rinkimo etapui skirta paramos suma 9 509 554 eurai.

Paramos mokėjimo būdas priklausys nuo to, kokia veikla bus įgyvendinama:

- miško įveisimo išlaidos bus kompensuojamos mokant vienkartinę kompensacinę išmoką;

- parama įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui mokama dar 12 metų kaip kasmetinė kompensacinė išmoka;

- įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Miško veisimo projektai vertinami suteikiant balus už atitiktį KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30.

Paraiškos priimamos:

iki 2018 metų spalio 31 d.

Remiama veikla:

• miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka);
• įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).

Paramos gali kreiptis:

• juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise;
• savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

 Paramos dydis:

• vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties (atskirų želdinių įkainių lentelė pateikta priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse);
• miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą.