TV vaizdo įrašo nuotr.

Nors avietes geriausia sodinti rudenį, tačiau jų priežiūra pavasarį yra gero derliaus garantas. „Svajonių ūkio“ specialistas Algirdas Amšiejus papasakojo, kaip prižiūrėti ir ką svarbiausia žinoti apie remontantines avietes, kad jos du kartus per metus garantuotų gausų derlių.
„Svajonių ūkio“ vedėjai Aušrai Tubienei pajuokavus, kodėl A. Amšiejaus auginamos avietės yra ne kaip įprasta iki kelių, o siekia daugiau nei 1,5m, A. Amšiejus sako, kad visa paslaptis – avietėms būtina užtikrinti tinkamą humuso kiekį.
Kitu atveju reikia daryti pūdymą, sėti žoles, dėti mėšlą ir padaryti taip, kad dirva turėtų humuso, kitu atveju – avietyno nebus. „Kokias klaidas daro žmonės? Yra tokių žmonių, kurie net nesuarę dirvos avietes sodina pievoje, tai – katastrofa. <…> Tik pradėjus sprogti dirvai reikalingi trys tręšimai azotu, nes mūsų tikslas yra užauginti aviečių daigą. Jų neužauginus, nebus ir uogų“, – sako A. Amšiejus.
Jeigu tarplysvėse uoga žolė, jos nupjauti nebūtina, tačiau aplink avietes bent 40 cm atstumu nuo pat ankstyvo pavasario iki pat rudens negali būti nei vienos piktžolės, nes jos pirmosios pasiima iš dirvos maistines medžiagos, o dėl to avietėms tenka badauti.
 „Dažnas antrais metais per vėlai nukerpa aviečių daigus. Arba nukerpa neteisingai. Daigas tuomet iš šalutinio pumpuro duoda žiedyną ir taip atima augumą tos veislės“, – nurodo jis. Taip pat A. Amšiejus nurodo, kad geram aviečių derliui yra būtinos ir bitės, todėl šalia 1 ha lauko aviečių, turėtų būti bent 2 aviliai.
Vienas iš būdų, kaip išgauti kuo daugiau derliaus yra uždengti pavasarį avietes agrodanga ir palikti taip šešioms savaitėms. Taip padėsite daigui greičiau užaugti, be to jis bus aukštesnis, tvirtesnis, gausiai derės. „Daigo užauginimui svarbūs trys tręšimai azotu kas dvi savaites: balandžio viduryje, balandžio gale ir gegužės viduryje“, – nurodo jis.
Taip pat labai svarbu žinoti, kad su kiekvienu stiebu, su uogomis iš dirvos iškeliauja labai daug maistinių medžiagų: ir kalcis iškeliauja, ir magnis, ir kalis, ir azotas, ir fosforas ar geležis.
„Pirmais metais reikia duoti azotą. Jeigu buvo geras derlius, antrais metais jau reikia fosforo ir kalio, ir geležies, ir magnio. Boras labai svarbu“, – sako jis. Kai dirvoje trūksta boro, derlius gali ženkliai nekentėti, nes neužsimegs žiedai ir nesulauksite norimo rezultato, net jeigu avietyne ir skraidys bitės. Jeigu dirvoje bus pakankamai kalio, nepus uogos. Nuo fosforo priklauso, kaip augs aviečių šaknys ir kaip šakosis stiebas. „Azotas taipogi neveikia be kitų medžiagų. Jo pasisavinimas vyksta per mikrobiologiją, per mikrobus esančius dirvoje. Čia toks kompleksinis darbas. Jeigu dirvos tyrimai parodė, kad dirva tinkama – mes neturime bėdų ir didelius daigus užauginti nesunku“, – tikina A. Amšiejus.
 Dar vienas svarbus akcentas – avietyno tankumas. Svarbu, kad avietynas neprimintų tankaus miško. Kvadratiniame metre galėtų būti 10–15 stiebų. Taip gero derliaus galime neturėti, tai netinkami daigai neatitinkantys veislės savybių, mat šie daigai ne vegetatyviškai padauginti, o tiesiog išaugę iš sėklos. „Laukinė avietė pasisėjusi iš sėklose gali būti labai didelė, bet kai prieini skinti – ji lieka neskinta. Drasko lapai, stiebas, uogos mažos, trupa, kartoko skonio. Pats uogos viduriukas trigubai didesni nei pati uoga“, – požymius vardija jis.