Norkų šeima, užsiimanti apvaliosios beržo medienos apdirbimu, nusipirko modernų įrenginį medienai išpjauti.

Kaimo vietovėse gyvenantys ir ne žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys nuo rugpjūčio 1 dienos kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) kryptį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Tokios paramos apčiuopiamą naudą jau pajuto Bagotosios kaime (Kazlų Rūdos sav.) apvaliosios beržo medienos apdirbimu užsiimanti Rolando Norkaus šeima.

Iš amato – į verslą

Šeimos atstovai pasakojo, kad Norkų giminėje su medžiu draugauja jau ketvirta karta. „Mano prosenelis užsiėmė staliaus darbais. Mano senelis nepriklausomybės pradžioje pradėjo gaminti medines dailylentes. Kai senelio sveikata sušlubavo ir jis pats nepajėgė kontroliuoti net ir labai mažos įmonės, 2012 metais viską perleido mano tėčiui Rolandui“, – amato perdavimo istoriją pasakojo anūkas 27 metų Eduardas Norkus, pats įsiliejęs į šeimos verslą.

Vieni sakytų, kad Norkų vyrai turi kaimo lentpjūvę, kiti – medžio apdirbimo cechelį, o oficialiai šią veiklą reikia pristatyti kaip Bagotosios kaimo gyventojo R.Norkaus individualią veiklą. Jos apimtys gerokai išsiplėtė, kai Norkai, parengę projektą ir sulaukę 16,375 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos pagal 2014–2020 m.KPP priemonę „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, įsigijo naują įrenginį –daugiapjūklį rėminį gaterį ir niekieno neskatinami sukūrė tris darbo vietas.

Eduardas prisiminė, kad iš pradžių, kai jo tėtis perėmė medienos cechą, jame triūsė vos keli žmonės. Tai buvo nedidelis verslas, daug kas buvo daroma pačių rankomis, pasitelkiant tik šeimos narius. Per atostogas ir pats Eduardas stebėdavo medienos apdirbimo procesą, kartais pagelbėdavo tėčiui. Nors pasirinko studijuoti kineziterapiją, vos baigęs studijas jis miestą iškeitė į kaimą ir įsiliejo į šeimos verslą.

Matyt, nuo mažens matytas medžio apdirbimo procesas ir mano širdyje pasėjo meilę medžiui. Todėl sugrįžau į Bagotąją toliau plėtoti verslo“, – teigė jauniausias šeimos atstovas, stojęs prie įmonės vairo.

Pasikeitė aplinkybės

Norkai vis dar pamena, kaip ryžosi svarbiam žingsniui – prašyti paramos. 2015 metais šeimos vyrams į rankas pateko informacija apie kvietimus teikti paraiškas ES paramai gauti. Pasitarę nusprendė išbandyti tokią galimybę. Šeima nutarė projektą pagal 2014–2020 m. KPP priemonę „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ parengti savo jėgomis. Šis darbas teko ką tik studijas baigusiam sūnui E.Norkui.

Norkų medienos apdirbimo cechas įkurtas privačios sodybos kieme iškilusiame angare. Šios patalpos anksčiau buvo naudojamos žemės ūkio technikai laikyti. Vienas iš reikalavimų buvo, kad savininkas turėtų savo veiklai tinkančias patalpas ir šioje veikloje nebūtų naujokas.

Pasak Eduardo, visą projektą jie parengė savo jėgomis, nesamdė jokių konsultantų.

Padėjo atkaklumas

Paramos projektą rengęs jaunuolis nusiminė, kai Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai paprašė projekte ištaisyti klaidas. Jų buvo begalė.

Pirmą dieną galvojau, kad tikrai nevargsiu ir netaisysiu, nes juk ir su gateriu jau nėra kam dirbti. Bet kitą rytą prabudęs šviesia galva permąsčiau, kad vis dėlto 16 tūkst. eurų nesimėto. Nutariau, kad rasime kam dirbti. Įtikinau save, kad nebus taip, kad nerastume užsakovų. Tada pradėjau taisyti visą paraišką. Kadangi trūko patirties ir išmanymo, visa tai užtruko, bet mano kuratorius, dirbantis Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, viską man paaiškindavo“, – rankų nenuleido ir nepasidavė E.Norkus. Projekto derinimas užtruko dar beveik pusę metų.

Jaunas vyras šiandien kartu su šeima džiaugiasi, kad tuomet iškilus sunkumams jis nepalūžo ir juos įveikė. Matyt, čia padėjo ir suvalkietiškas charakteris – suvalkiečiai sako: „Jei jau užsiėmiau, tai eisiu iki galo.“ Ir štai praėjusių metų pavasarį svajotas įrenginys –daugiapjūklis rėminis gateris – atsidūrė Norkų kieme.

Pateisino lūkesčius

Į gamybos modernizavimo procesą teko papildomai investuoti dar ir nuosavų lėšų. Reikėjo įrengti priestatus bei vietą gateriui.

R.Norkaus teigimu, medienos apdirbimo ceche darbo procesas labai palengvėjo, o našumas – padidėjo. Su nauju gateriu – plačios galimybės. Užsirita apvalų rąstą ir gateris jį visą iš karto supjauna reikiamo pločio lentomis. Prieš tai Norkai naudojo du juostinius gaterius, su kuriais galima buvo atlikti tik vieną pjūvį. Todėl 20 kartų turėdavo važinėti ir pjaustyti rąstą. Naujasis rėminis daugiapjūklis gateris viską padaro vienu metu.

Dabar šis cechas paslaugas teikia ne vienai baldų gamyba užsiimančiai įmonei. Visos jos gamina baldų ruošinius ir baldus. Norkai džiaugiasi radę savo nišą versle. Jis auga, plėtojasi.

Surasti, kam dirbti ir su kuo dirbti, teko pačiam Eduardui. Jis pasitelkė žinias, pažįstamus, internetą, skelbimus. Žinojo, kad jei esi labai mažas, nesi labai reikalingas, nes medžio apdirbimo kiekiai nėra dideli. Bet pasitaikius prastiems lietingiems metams, kai perdirbėjai negaudavo žaliavų, ir tie mažiukai tapo ganėtinai patrauklūs didiesiems, nes reikėjo užsitikrinti stabilią gamybą, todėl jie tik džiaugėsi, kad gauna ruošinių.

Aš nebijau klausti, jeigu kas negerai, važiuoju pas juos pats pasikalbėti. Iškart koreguojame gamybą, taisome trūkumus. Manau, klientai mus vertina, nes mes stengiamės užtikrinti kokybę ir nuolatinį tiekimo procesą“, – kalbėjo E.Norkus.

Ne tik išgyventi, bet ir augti

Reikia stengtis, reikia nepasiduoti, nes tiktai tie, kurie daug ir sunkiai dirba, gali ko nors pasiekti“, – įsitikinęs 27 metų E.Norkus. Jis pasakojo, kad jo tėtis dabar labai patenkintas modernizuotu procesu. Sūnus ir tėvas darbus pasiskirstę taip, kad vienas kitam padeda. Tėvas Rolandas pats išvežioja dalį produkcijos, remontuoja techniką, koordinuoja darbus, kai nebūna sūnaus. Sūnus Eduardas juokaudamas teigė, kad jų šeimos versle jo tėtis yra tiekėjas-kontrolierius.

Pats Eduardas per tuos metus, kol rengė projektą, Bagotojoje sukūrė šeimą ir dar giliau įleido šaknis. Jis puikiai sutaria su kaimo bendruomene ir mano, kad ateityje, jeigu jų verslas gerai seksis, galės pagelbėti ir kitiems, kiek bus įmanoma, tiek finansiškai, tiek įgytomis žiniomis rengiant projektus, tiek jaunatviškomis mintimis, idėjomis, kad gimtąjį kaimą išgelbėtų nuo tuštėjimo.

Eduardas prasitarė, kad jau ketina imtis naują verslo plėtros projekto. Šį kartą per Vietos veiklos grupės siūlomą paramą kaimo vietovėse. Nori nusipirkti naujas stakles, kurios padėtų didinti našumą.

Ruošiuosi dar vienam etapui. Žinių jau yra sukaupta, tad dabar rengti projektą, manau, bus kur kas paprasčiau“, – sakė jis.

Paraiškos – nuo rugpjūčio

Nuo rugpjūčio 1 dienos bus priimamos paraiškos pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.

Naujai patvirtintose taisyklėse numatytos kelios pareiškėjams svarbios naujovės – patikslintos paramos teikimo sąlygos kuriantiems darbo vietas, pakeista didžioji dalis atrankos kriterijų.

Šiam paraiškų pagal KPP veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rinkimui, kuris truks nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 28 d., numatyta skirti 23 357 131 Eur paramos lėšų.

Kas gali gauti paramą

Kaip ir anksčiau, pagal šią KPP veiklą bus remiamas ne žemės ūkio veiklos (veiklų), kurios nurodytos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, vystymas, įgyvendinant šiuos veiklos tikslus – veiklos įvairinimas, mažųjų įmonių kūrimas ir plėtojimas, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas.

Planuojant veiklą paramai gauti, būtina atkreipti dėmesį į įgyvendinimo taisyklėse pateiktą neremiamų veiklų sąrašą, taip pat svarbu žinoti, kad jei projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas, galutinis produktas negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas.

Paramos gavėjais galės tapti privatūs juridiniai bei fiziniai asmenys, nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus. Paraišką pareiškėjas turi teikti individualiai, partneriai negalimi. Pareiškėju negali būti juridinių asmenų filialai arba atstovybės. Pabrėžtina, kad naujose taisyklėse išsamiai apibrėžta, koks yra tinkamas pareiškėjas – privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, bus laikomas tinkamu pareiškėju, jeigu šio privataus juridinio asmens pagrindinis akcininkas (turintis daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų arba kito juridinio asmens, neturinčio akcininkų, vadovas) yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau kaip 200 tūkst. Eur, o finansuojama bus iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Suteikiamos paramos dydis bus skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir atitinkamai pagal planuojamas sukurti naujas darbo vietas: vienai darbo vietai (kai darbuotojas dirba 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę) sukurti skirta didžiausia paramos suma gali būti 50 tūkst. Eur. Svarbus įgyvendinimo taisyklių pakeitimas yra tas, kad galima kurti darbo vietas – mažesnes arba didesnes pagal poreikį, pagal tai atitinkamai bus skaičiuojamas paramos dydis, tarkime, kuriant 0,5 (pusę) darbo vietos – didžiausia paramos suma gali būti 25 tūkst. Eur, 1,5 (pusantros) darbo vietos – 75 tūkst. Eur, ir t. t.

Paraiškos turės būti teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniams skyriams, o projektai turės būti pradėti įgyvendinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius ir įgyvendinti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.

Tinkamos išlaidos

Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ tinkamos finansuoti šios išlaidos: projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių nauja statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas, nauja technika ir įranga (speciali kompiuterinė ir programinė įranga, skirta įsigyjamai įrangai ar technologiniam procesui valdyti, projektui įgyvendinti ir projekte numatytai veiklai vykdyti būtina technika ir (arba) įranga), verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas (privažiavimo sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, ribose, apšvietimo įrengimo, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį) ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir (arba) sutvarkymo, kitos su projekto įgyvendinimu susijusios infrastruktūros kūrimo ar gerinimo darbų išlaidos), taip pat bendrosios išlaidos (tarp jų ir viešinimo) – jų finansuojama dalis negali būti didesnė kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM, bet ne daugiau kaip 1 800 Eur be PVM. Tuo atveju, kai projekte numatyti statybos ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 tūkst. Eur.

Atrankos kriterijai

Kai paraiškose prašoma paramos suma viršija skirtą sumą, atliekant administracinį tikrinimą pagal surinktus atrankos balus sudaroma projektų prioritetinė eilė. Jei paramos lėšų pakaks ne visiems daugiausia atrankos balų (didžiausią vienodą skaičių) surinkusiems pareiškėjams, vyks papildoma projektų atranka. Pirmenybė bus teikiama pareiškėjams, negavusiems paramos pagal 2007–2013 m. KPP priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ bei prašantiems mažiausios paramos sumos.