Žymiai mažesnę paramą nei Europos Sąjungos (ES) šalys senbuvės žemės ūkiui gaunanti Lietuva patyrė dar vieną smūgį – Europos Komisija (EK) teisėtai sumažino Lietuvos žemės ūkiui skirtą daugiau kaip 10 mln. eurų ES paramą. Sankciją EK pritaikė už 2012–2015 metais netinkamai administruotą ES paramą. Šių lėšų netekimą žemdirbių atstovai laiko dėl valdininkų nekompetencijos, klaidų, prastai veikiančios sistemos patirtu praradimu šalies žemės ūkiui. Tačiau ar kas nors pasakys, kas konkrečiai kaltas dėl tokios nekompetencijos?

milijonaiGalbūt skųs sprendimą

„Lietuvos žemdirbiai kovoja dėl didesnių tiesioginių išmokų, o dėl kai kurių mūsų funkcionierių nekompetencijos, dėl to, kad jie kažko nepadarė, nepasiekė duomenys, dėl neveiklios sistemos prarandame dešimtis milijonų eurų. Kažkas padaro klaidų, dėl kurių šalis netenka didelių pinigų sumų, ir lieka nebaudžiamas. Ūkininkas net už menkiausias klaidas baudžiamas ir jam pritaikomos sankcijos, o jeigu suklydo kažkuris tarnautojas, jis toliau dirba, nors dėl jo kompetencijos stokos ar klaidų kenčia ūkininkai, mokesčių mokėtojai, taigi nuostolių patiria visa valstybė“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) sausio 22 dieną atmetė Lietuvos ieškinį, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln. eurų Lietuvos išlaidas, susijusias su Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.

9,746 mln. eurų sankcija (vadinamoji finansinė pataisa) pritaikyta už prastą 2013–2015 metų Kaimo plėtros programos įgyvendinimą. Dar 1,561 mln. eurų sankcija skirta už netinkamą kompleksinės paramos teikimą, susijusį su gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimais 2012–2014 metais, tačiau Lietuva teisme prašė panaikinti tik 546,4 tūkst. eurų šios finansinės pataisos dalį. Šalis tvirtino, kad EK netinkamai aiškino ir taikė ES reglamentus dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos. ESBT atmetė visus Lietuvos pateiktus argumentus. Žemės ūkio ministerija su tokiu ESBT sprendimu nesutinka.

„Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos valdžios institucijų 2012–2015 m. atlikti patikrinimai nustatant pareiškėjų mažosios ar vidutinės įmonės statusą, išlaidų pagrįstumą, vertinant projektų patirtas išlaidas bei atliekant patikras projektų įgyvendinimo vietose buvo nepakankami. Taip pat nustatyti neatitikimai dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo, pernelyg švelnios vertinimo ir sankcijų sistemos gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimo atvejais, rizikos vertinimo ir statistinių duomenų teikimas ne visai laikantis Europos Komisijos nustatytų šab­lonų. Žemės ūkio ministerija nesutinka su Europos Komisijos nurodytais neatitikimais ir 2020 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimu. Šiuo metu svarstomos galimybės šį sprendimą skųsti“, – ŪP informavo žemės ūkio ministro Andriaus Palionio patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas.

Ne viskas paviešinama

„Klaidos ir nekompetencija lėmė, jog Lietuva neteko daugiau kaip dešimties milijonų eurų. Tai didelis praradimas šalies žemės ūkiui, bet tai ne vienintelis atvejis. Būta ir daugiau tokių praradimų, kai buvo pritaikytos finansinės sankcijos, tik ne viskas paviešinta, – ŪP tvirtino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. – Tai ne tik valdininkų, ministerijos, jos padalinių darbuotojų klaidos, bet ir politikų. Kol politikai neturės atsakomybės, vargu ar kas nors pasikeis. Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje daugelyje sričių, mus lenkia latviai, estai. Labai gaila tai konstatuoti.“

Lietuvos žemės ūkio bend­rovių asociacijos prezidentas pažymėjo, jog europinės paramos lėšas panaudoti tikslingai, pagal numatytus reikalavimus, – sudėtingas procesas, todėl tai atlikti gali tik kvalifikuoti, patyrę darbuotojai.

„Sumanius Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną, geriausi darbuotojai ėmė ją palikti. Gerai, kad dabar šis procesas sustojęs, nes suburti tokią instituciją iš kvalifikuotų, patirties turinčių žmonių būtų sudėtinga. Gal kas nors pasakytų, jog nepakeičiamų nėra, bet jei žmogus dirbdamas įgauna patirties, reikia jį saugoti. Priešingu atveju klaidų ir ateityje neišvengsime, o kaltų, kaip visada, nebus“, – sakė P. Puskunigis.

Baudžia ir Briuselis, ir savi

„Lietuvos žemės ūkis praranda daug pinigų ne tik dėl Briuselio pritaikytų sankcijų. Mūsų ūkininkus, gavusius išmokas iš ES, už menkiausias klaideles, neapsižiūrėjimą kiekvienais metais baudė Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir taikė sankcijas, užuot padėjusi ūkininkams nedaryti klaidų, daugiau juos konsultavusi. NMA galėjo daugiau energijos skirti nurodymams, rekomendacijoms, kaip ir ką ūkininkai turėtų geriau daryti, padėti įsisavinti paramą, tačiau agentūros atstovai atvažiuodavo ūkininkus nubausti. NMA pritaikė sankcijų už milijonus eurų, juos atimdama iš ūkininkų pinigų ir grąžindama į Briuselį“, – apgailestavo ŽŪR pirmininkas A. Svitojus. Pasak ŽŪR vadovo, kas bepadarytų klaidų, kaltas dažniausiai lieka ūkininkas.

„Kažkokie duomenys „nesuvaikščiojo“ – kaltas ūkininkas, kažkas laiku jam nepasakė, ką reikia daryti, – kaltas ūkininkas. Nieko blogo ūkininkas specialiai nedaro, bet jeigu biurokratai suformuoja neteisingas taisykles, kurias kitais metais pakeičia, sudėtinga jose nepaklysti. Vien pasėlių deklaravimo taisyklės užima šimtą puslapių, ir kiekvienais metais jose pakeičiama dvidešimt trisdešimt punktų. Netgi patys tikrintojai jose nesusigaudo. Ir taip yra daugelyje dalykų, kai nuolat vis kažkas keičiama, atsiranda naujo. Turi būti ilgalaikiai dalykai, ilgalaikė strategija, o ne kasmet taisyklių, rekomendacijų, reikalavimų nukrypimai tai į vieną, tai į kitą pusę“, – tvirtino A. Svitojus.

Atsakomybės stoka

ŽŪR vadovo nuomone, per visą laikotarpį, kai šalies žemės ūkis gauna europinę paramą, sankcijų sumokėta ir į Briuselį grąžinta šimtais milijonų eurų, tik niekas atvirai to nepasako. Anot A. Svitojaus, kiekvienas toks atvejis turi būti viešai aptartas, kodėl taip įvyko, kas dėl to kaltas, kad ateityje tokių atvejų daugiau nepasikartotų.

„Galima sakyti, jog pati Lietuva atėmė iš savo ūkininkų šiuos pinigus. Kai valdžia nesitaria su socialiniais partneriais, tyliai priimami sprendimai, kurie lemia didelių klaidų ir nuostolių ūkininkams. Kenčia visi mokesčių mokėtojai. Kai sudedi į krūvą visas sankcijas – kurias patys sau pritaikėme ir kurias mums pritaikė Briuselis, – susidaro šimtai milijonų eurų. Tai prarasti pinigai, kuriuos turėjome ir praradome“, – teigė A. Svitojus.

ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kovai su klimato kaita, aplinkosaugai iškeltiems tikslams įgyvendinti Lietuvai iki 2030 metų reikės apie 14 milijardų eurų.

„Mes esame tam nepasiruošę, nors šie iššūkiai seniai buvo iškelti ir jiems ruoštis reikėjo, tačiau dabar girdime sakant, kad mums tai – šoko terapija. ES sumažino biudžetą, pritaikė sankcijas ir atėmė dešimt milijonų eurų iš žemės ūkio – vėl šoko terapija, bet valstybės vadovai, vadovų tarybos atstovai, kurie vyksta į derybas į Briuselį su kitomis šalimis, tuos dalykus žino, todėl turi iš anksto prevenciškai ruošti ūkininkus, siųsti žinutes, kad mes bent jau suprastume, kas darosi. Dabar, kai valdžia gyvena laikinumo nuotaikomis, didelės atsakomybės nėra.“

Violeta GUSTAITYTĖ