Daivos ir Lino Šateikų ūkis įsikūręs ypatingoje vietoje – Šiaulių rajone, šalia Kryžių kalno, netoli Šiaulių–Rygos kelio. Ūkyje auginamos dvi kultūros – svogūnai ir morkos. Šioms daržovėms šiemet skirta po 120 ha žemės. Ūkininkas juokavo, kad netoli šventos vietos auginti daržoves ir privalumas, ir didesnis rūpestis, nes laukus pamato dideli srautai žmonių.

Šiemet daržovių augintojams nelabai palankios sąlygos: sulaukta ir vėlyvų šalnų, ir krušos, pasėtas morkas dar ir liūtis užplakė, tačiau jie nedejuoja, kantriai dirba.

Laukų nesaugo

Pernai prie pat Kryžių kalno plytėjo svogūnų laukai, o šiemet ūkininkai čia augina morkas. Tiek išvaizdūs svogūnai, tiek vešinčios morkos traukia atvykstančių turistų dėmesį. Pasitaiko, kad jie neatsilaiko – išsirauna ir parsiveža patikusių daržovių namo savo stalui. Dėl tokio poelgio ūkininkas L.Šateika tikino labai didelių nuostolių nepatiriąs. Jei pamato policija, surašo protokolą, tada pačiam žmogui būna nesmagu. Į Kryžių kalną atkeliauja dvasingi žmonės, todėl retas kuris lenda į nesaugomus laukus.

Morkų ragaus liepą

Ūkininkas planuoja maždaug po mėnesio, liepos pabaigoje, pradėti kasti ankstyvąsias morkas parduoti.

„Anksčiau nebus, nes mūsų ūkyje nėra tokių žemių, į kurias galėčiau labai anksti pasėti“, – aiškino L.Šateika. Be to, šiemet gamta neleido anksti pradėti pavasario sėjos. Negana to, žemė buvo tokia šalta, kad ilgai neleido sėkloms rodyti gyvybės. Jos sudygo mėnesiu vėliau.

Prekiniame ūkyje iš sėklų sėjamos ne tik morkos, bet ir svogūnai (iš svogūnėlių auginamas tik mažas plotas). Išauginti daržoves iš sėklų, anot ūkininko, nėra lengva. Dabar L.Šateika jau lengviau atsikvėpė, nes pagaliau laukai sužaliavo, daržovės pradėjo sparčiai augti. Auginti dvi sėjamas kultūras patogu, nes galima taikyti sėjomainą. Nepanaudotą žemę, kurios turi daugiau nei reikia, ūkininkas perleidžia kaimynams, kad šie apsėtų javais, o kitais metais apsikeičia.

L.Šateikos teigimu, liepos pabaigoje planuojama pradėti imti šviežią morkų derlių. Asmeninio archyvo nuotr.

Sėkmę neša kitų nesėkmė

Šateikų ūkyje, be ankstyvųjų morkų, svogūnų, auginamos ir vėlyvosios sandėliuojamos daržovės. Kiekvienais metais ūkyje išauginama apie 7 tūkst. tonų produkcijos.

„Svogūnai į mūsų prekybos centrus atkeliauja daugiausia iš kaimynės Lenkijos, Olandijos. Jeigu tose šalyse daržininkai sulaukia mažesnio derliaus, būna menkesnė pasiūla, tada ir mums realizuoti pavyksta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – rinkos subtilybes vardijo L.Šateika.

Daržininkui sunku pasakyti, kas – svogūnai ar morkos – turi didesnę paklausą. Viskas priklauso ne tik nuo to, kas Lietuvoje darosi, bet ir kas vyksta už jos ribų. Net ir Naujojoje Zelandijoje, pasak L. Šateikos, ūkiai augina labai daug svogūnų. Reikia stebėti, kaip sekasi daržovių augintojams Afrikoje, Amerikoje.

„Viskas yra susiję. Jeigu kažkur nelaimė, tuojau olandai išveža ten, kur daugiau gauna. Tada vietos lieka Europoje. Nuo to mums tik geriau, parduodame lietuviškas daržoves palankesne kaina“, – apie rinkos tendencijas pasakojo ūkininkas.

Kainą numušė perprodukcija

Anot L.Šateikos, pernai išaugintą derlių, deja, teko parduoti pakankamai mažomis kainomis. Lietuvos daržininkai kainų nuosmukį sieja su pigaus tinklo atėjimu į Lietuvą. Susidarė itin didelė prekybininkų konkurencija, jie spaudžia ūkininkus, kad šie atpigintų produkciją.

Tačiau, ūkininko manymu, dėl pernykščių kainų kalčiausia perprodukcija. Praėjusį sezoną labai daug daržovių privežė lenkai. Panašios kainos buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje.

Ne mažiau už rinkos paieškas svarbu sugebėti išaugintus svogūnus tinkamai išsaugoti per žiemą, kad jie neprarastų geros kokybės. „Pernykštį svogūnų derlių neskubėdamas išpardaviau, atsargos jau baigiasi“, – sakė L.Šateika. Saugyklose birželio pirmoje pusėje buvo likę tik labai dideli svogūnai ir didelės morkos, kurie parduos perdirbti.

Prisitaikė ūkį

Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) D. ir L.Šateikos daržoves pradėjo auginti 1995 m. Tuomet pirmuosius žingsnius jiems padėjo žengti daržininkystės projektus į Lietuvą atvežę olandai. Pradžia buvo kukli – Šateikų ūkyje buvo auginama vos po pusę hektaro burokėlių, bulvių, svogūnų, morkų ir 3 ha įvairių kopūstinių daržovių. Įdiegus daržovių auginimo technologijas, pasikeitė ir auginamų daržovių asortimentas. Vėliau 240 ha plote liko tik dvi kultūros – morkos ir svogūnai.

Ūkis apsirūpinęs dirvos dirbimo, pasėlių priežiūros ir daržovių derliaus nuėmimo technika.  Ankstyvosios morkos pradedamos kasti liepos pabaigoje, svogūnai – rugpjūčio pradžioje. Saugoti skirtas derlius nuimamas rugsėjo–spalio mėnesiais.

Visa užauginta produkcija laikoma specialiose saugyklose. Galima sandėliuoti iki 10–12 tūkst. tonų produkcijos. Svogūnai sandėliuojami moderniose saugyklose-džiovyklose, kur jie džiovinami ir išlaikomi iki pavasario. Morkos laikomos konteineriuose, reguliuojamo klimato saugyklose-šaldytuvuose. Jos išsilaiko iki balandžio–gegužės mėnesio.

Svogūnų valymo linija, kurios našumas – 40 tonų per dieną, ir kiti įrenginiai pritaikyti svogūnams fasuoti – nuo 0,5 iki 25 kg. Įrengta moderni morkų plovimo ir poliravimo linija, sumontuota svėrimo bei fasavimo įranga. Morkos fasuojamos į plastiko ir tinklinius maišus nuo 1 iki 20 kg.

Kopūstų galvos užaugo

Vidmantas Kvedaras, Kvedarų ūkio savininkas iš Lančiūnavos (Kėdainių r.)

Nuo šiemečio šalto pavasario ankstyvąsias daržoves saugojome priedangomis. Birželio mėnesį pagaliau palijo, nors, aišku, drėgmės dar labai trūksta, laistome papildomai. Tiesa, kol kas sausesni orai žalos nepridarė.

Apie kitus daržininkus mažai girdžiu. Niekas kasdien nesiskundžia, visi kantriai dirba. Aišku, dėl šalnų daržovių augimo laikas truputėlį pavėlavo. Tiems, kurie augina bulves, jos pakenkė.

Birželio 8 d. nukirtome pirmąsias ankstyvųjų kopūstų galvas. Jie iškeliavo iš mūsų ūkio pas prekybininkus. Nemažai kopūstų dar nukirsime. Juos nuolat tieksime prekybai. Liepos pabaigoje turėtume pradėti rauti morkas, svogūnus. Šiemet turėtų anksčiau užaugti lauko agurkai – tikriausiai jų jau bus po mėnesio. Liepos pabaigoje– rugpjūčio pradžioje jau tieksime įvairesnių daržovių. Šiemet daugiausia auginame morkų ir svogūnų (beveik po 100 ha), svogūnų mažiau – 15 ha.

Gelbsti vamzdžiai po žeme

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Daugumai augintojų pavyko išsaugoti ankstyvąjį derlių, tačiau padidėjo jo savikaina, nes reikėjo daugiau rankų darbo dengiant laukus plėvele. Kai kuriuose ūkiuose ją dengė dviem sluoksniais. Žemdirbiams teko budėti naktimis, laistyti. Todėl susidarė didesnės energetinės sąnaudos. Skaudžiausia, kad pamario ūkininkai, išsaugoję bulvių derlių per gegužės šalnas, jų nepajėgė apsaugoti birželio pradžioje. Tad, neapsieita ir be derliaus nuostolių.

Kita šiųmetinė bėda – daugelyje ūkių dėl vėluojančios augalų vegetacijos visi darbai supuolė vienu metu. Darbų – nors persiplėšk, o darbininkų kaime nebeliko.

Su šaltu pavasariu augintojų problemos nepasibaigė. Iki šiol trūksta drėgmės, tad norint išsaugoti derlių tenka laistyti. Augintojai ne tik naudoja mobilias laikinas laistymo sistemas, bet ir savo laukuose pradėjo tiesti laistymui vamzdžius po žeme. Dabar su nerimu laukiame, ar nebus laukų laistymui naudojamas vanduo apmokestintas.

Stebint pastarojo dešimtmečio orus, galima padaryti išvadą, kad prekinė daržininkystė, neįsirengus laistymo sistemų, pasmerkta nuostoliams. Jei nelaistysi, gero prekinio derliaus neužauginsi, visos sąnaudos, sudėtos į žemės dirbimą, trąšas, sėklas, nueis veltui.