Lietuvos ūkininkai neskuba vietoje įprastų grūdinių kultūrų auginti retus žemės ūkio augalus, nors jų grūdai ar pagamintos kruopos paklausios užsienio rinkose. Pavyzdžiui, sorų kruopas, speltos kviečius, garstyčių ar judros sėklas perka Vokietija ir Lenkija. Lietuvoje netradicinėmis kultūromis apsėta vos dešimtadalis dirbamos žemės.

Alytaus rajone ūkininkaujantis fizikos mokslų daktaras Alfonsas Peckus sako, kad sorų derliui sausra, o vėliau ir liūtys nepakenkė. Pasak ūkininko, soras jis kuls spalio pabaigoje, iš hektaro tikisi iki 2 tonų grūdų.

Ūkininkas prieš beveik tris dešimtmečius įkūręs javų ir žolinių augalų sėklininkystės ūkį, išbandė dešimtis netradicinių kultūrų, renkasi tik lietuviškas, mūsų klimatui tinkamas veisles.

Anksčiau laukuose augo strypainiai, dygminai, barkūnai, mėlynosios liucernos, dabar  baltosios garstyčios, judros, šerytės, speltos kviečiai, valgomosios rietmenės.

„Derlingumas jos būna daugiausiai viena tona iš hektaro. Tonom čia nesišvaisto, bet masės tai daug būna, ir ji tokia vėlyva, dar už sorą vėlyvesnė. Irgi sorinis augalas, bet vertingesnis už sorą. Sausros ji nebijo. Ir drėgmės nebijo, jeigu klimatas drėgnas, tai kuo puikiausia auga“, – pasakojo A. Peckus.

Pasak ūkininko, jo laukuose auga itin vertingas augalas – burnotis. Tačiau kol kas ši kultūra nepelninga, nors užsienyje vertinama.

„Kaip parašyta, be kalcio, fosforo ir geležies, dar yra skvaleno, kuris atseit yra antivėžinis preparatas“, – kalbėjo A. Peckus.

Pasak A. Peckaus, auginant kelias skirtingas kultūras, teko įsirengti talpyklas grūdams saugoti, specialią grūdų apdorojimo liniją, lukštenimo malūną bei optinę sėklų ir kruopų valomąją mašiną – ši jas gali išrūšiuoti netgi pagal spalvą. O pagrindiniai pirkėjai – Lenkija ir Vokietija.

Pakruojo rajone netradicines kultūras auginantis Algirdas Laurikietis išbandė beveik porą dešimčių augalų, todėl sako, kad tai – ištisas mokslas.

„Padarėm bandymą, turbūt turėjome 17 kultūrų. Išbandėme ir baltąsias balandas, ten keturių veislių lubinus, avinžirnius, lęšius. Pasimatė, kad dauguma – tai ne mūsų platumų kultūros“, – kalbėjo A. Laurikietis.

Grūdų ir sėklų supirkėjai žemdirbiams siūlo imtis netradicinių kultūrų auginimo, tačiau pripažįsta, kad Lietuvoje poreikio joms nėra.

„Šiuo metu speltos kaina auga, poreikis auga, vėl sėjame. Rinka kažkur atsilaisvino, kažkokia šalis pasėjo kažkiek kitą, speltai paliko galimybę mums plėstis. Prie 2-3 augalų negali apsistoti. Nes ir javų, rapsų kainos buvo žemumose“, – teigė UAB „Agrolitpa“ generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas.

Lietuvoje netradicinėmis kultūromis apsėta vos dešimtadalis dirbamos žemės, o ekologine sėklininkyste užsiima vos kelios dešimtys ūkininkų.

Rūta Lankininkaitė, Lidija Jankauskienė, Zinaida Paškevičienė