Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Netrukus rugsėjis pažers riešutų derlių

Rugsėjį graikinių riešutmedžių ir lazdynų augintojai ims skaičiuoti riešutų derlių. Graikiniai riešutmedžiai šiemet užderėjo menkiau nei praėjusiais metais, lazdynai – šiek tiek gausiau.

Riešutauja kieme

Pastaruoju metu jau mažai kas eina riešutauti į mišką, lazdynus ir graikinius riešutmedžius augina šalia savo namų, soduose ir sodybose. Smulkieji augintojai pasakojo, kad šią vasarą lazdynai subrandino geresnį derlių nei graikiniai riešutmedžiai.

„Manau, kad šiais metais nuo lazdynų priskinsiu keliolika kilogramų riešutų. Kokia jų bus kokybė – neaišku, nes juos dar rūšiuosiu. Pastebėjau, kad sukirmijusių riešutų nelabai daug. O graikiniai riešutai beveik visi sveiki“, – sakė anykštėnas Antanas Kabošius.

Praėjusiais metais itin gausiu graikinių riešutmedžių derliumi džiaugėsi ukmergiškė Irena Tonkūnienė – nuo vieno medžio ji priskynė daugiau nei 30 kilogramų riešutų (išlukštentų). Šiemet jos kieme auginami medžiai nesubrandino nė vieno graikinio riešuto, nes šaltis nušaldė ne tik žiedus, bet ir lapus. Lazdynų medžių vaisių taip pat nėra labai daug. Ant paprastųjų laukinių lazdynų subrendo maži, smulkūs riešutai, ant kultūrinių – stambesni, tačiau nemažai jų – pajuodę, nes buvo pažeisti žaibų. „Riešutingais metais, kai pakakdavo šilumos ir drėgmės, nuo kultūrinių lazdynų priskindavau daugiau nei 5 kilogramus riešutų“, – sakė ukmergiškė.

Prižiūri plantacijas

Norų ūkyje, puoselėjančiame lazdynų plantacijas, dalis riešutynų driekiasi Alytaus rajone, kita dalis – Kauno. Rimas Norus tvirtino, kad šiais metais lazdynai atseikės ne patį didžiausią derlių. Šiuo metu riešutyne jau skinamas kelių veislių riešutų derlius. Tai Kosford vidutinio ankstyvumo veislė, nokinanti beveik rutuliškus, stambius ir labai stambius (iki 4 gramų) riešutus, bei Trapezonski.

Nuskinti riešutai parduodami kekėmis ir iškulti.

„Didesnio populiarumo tarp pirkėjų sulaukia riešutai kekėmis, jie nuskinami iš vakaro, o ryte parduodami. Šie riešutai ypač skanūs ir sultingi. Už kilogramą riešutų kekėmis prašome 4 eurų, išlukštentų – po 5 eurus, tačiau artimiausiu metu ir pastarieji bus parduodami tokia pačia kaina, kaip ir riešutai kekėmis“, – sakė R.Norus, riešutais prekiaujantis ūkininkų turgelyje Kaune.

Jo mama riešutus pardavinėja Alytuje. Anot vyro, praėjusiais metais iš hektaro riešutyno pavyko priskinti dvi tonas riešutų. Šiais metais vaisių kiekis gali būti didesnis, nes vyresni lazdynai subrandina gausesnį derlių. Šiemet daugiau riešutų subrandino 12-os metų lazdynai, o šešiamečiai – mažiau.

„Pirkėjams siūlome įsigyti ne tik riešutų, bet ir pirmamečių, antramečių ir trečių metų lazdynų sodinukų. Rudenį yra pats palankiausias metas juos sodinti“, – pridūrė R.Norus.

Tikslas – sodinukai

Pasak beveik tris dešimtmečius Šakių rajone graikinius riešutmedžius auginančio Arūno Endriukaičio, jo tikslas – dauginti išskirtinai rinktinių graikinių riešutmedžių sodinukus bei skirti ypatingą dėmesį motininio medžio atsparumui šalčiui, derlingumui ir vaisių kokybei.

„Riešutmedžiai visada subrandina derlių. Jei vienais metais atseikėja mažiau riešutų, tai kitais palepina gausiai. Šiais metais, palyginti su pernykščiais, graikinių riešutų yra mažiau“, – tvirtino medelyno savininkas ir pridūrė, kad per visą jo darbo praktiką nė vienas riešutmedis nenušalo ir nežuvo.

A.Endriukaičio teigimu, nuo medžių, sulaukusių 27-erių metų, nuskinama po du maišus (1 maišas – 30 kilogramų) riešutų. Jei riešutmedžiai auga itin gerame dirvožemyje, jie gali subrandinti ir dar gausesnį derlių. Ypač daug riešutų atseikėja motininiai riešutmedžiai.

„Kadangi ne visus graikinius riešutmedžius galima dauginti sėklomis, didelį dėmesį skiriu skiepytiems sodinukams. Jų privalumas – akivaizdus, nes medeliai dera po trejų ketverių metų. O tikrojo, dar kitaip vadinamo paprasto, graikinio riešutmedžio derėjimo sulaukiama po aštuonerių dešimties metų. Tai ypač svarbu planuojantiesiems veisti kokybiškas verslines graikinių riešutmedžių plantacijas“, – teigė A.Endriukaitis.

Riešutmedžių augintojas pabrėžė, kad graikiniai riešutai yra skirstomi į penkias kategorijas, jų kokybė priklauso nuo branduolio spalvos. Šviesios, beveik baltos spalvos branduolys priskiriamas aukščiausiai kategorijai. Kuo tamsesnė branduolio spalva, tuo jo kokybė prastesnė ir kategorija žemesnė.

Tinkamai prižiūri

Graikinius riešutmedžius iš savo išaugintų sodinukų Joniškio rajone augina Alvydas Užkuraitis.

„Susidariusi nuomonė, kad graikiniai riešutmedžiai – nereiklūs augalai, tereikia prakasti žemę ir juos pasodinti. Tačiau taip nėra. Norint sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus, juos būtina pasodinti į gerą dirvožemį ir prižiūrėti. Mes graikinių riešutmedžių sodinimui buvome paruošę komposto ir juodžemio mišinį. Pasodintus medelius tręšiame perpuvusiu žaliųjų atliekų kompostu“, – patirtimi dalijosi vyras. A.Užkuraitis tvirtino, kad tinkamai prižiūrimi medeliai po penkerių metų sunokina 1-1,5 kilogramo riešutų. Šiuo metu sąlygos graikiniams riešutmedžiams auginti mūsų šalyje – puikios, nes vasaros būna gana karštos.

Vyraujant sausringam laikotarpiui, darbštus vyras per savaitę medžius laisto du kartus, jiems skiria du tris kibirus vandens. Praėjusiais metais sodininkui, prižiūrinčiam 1,2 hektaro jauno riešutyno, pavyko priskinti vdaugiau kaip 200 kilogramų vaisių. Išgliaudyti riešutai buvo itin stambūs, kai kurie svėrė daugiau nei 50 gramų. Kadangi derančių medžių daugėja, šiais metais tikimasi priskinti 350–400 kilogramų. A.Užkuraitis derliaus kol kas neparduoda, jį pasilieka sau, išdalija draugams ir giminėms. Tačiau graikiniams riešutams supirkėjų ir pirkėjų netrūksta. Pasak pašnekovo, riešutų augintojai supirkėjams didelius kiekius parduoda po 2 eurus už kilogramą, o turguje – po 4-5 eurus.

„Graikiniai riešutmedžiai tikrąjį derėjimą pasiekia sulaukę apie 100 metų. Tuomet nuo vieno medžio priskinama po 300–500 kilogramų derliaus, o iš vieno hektaro – per 40 tonų derliaus. Jų vaisiais džiaugiasi kelios kartos, derliaus sulauks mūsų proanūkiai“, – sakė A.Užkuraitis.

Kuklesnis derlius

Asta Klimienė, Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė

Botanikos sode auga paprastieji ir turkiškieji lazdynai. Šiais metais jų derlius yra kuklesnis nei ankstesniais. Turkiškieji lazdynai subrandina didesnį derlių nei paprastieji. Riešutus jau galima skinti, nes branduoliai yra kieti, subrendę. Jei riešutus planuojama laikyti ilgesnį laiką ir valgyti žiemą, tuomet reikėtų šiek tiek luktelėti, kol riešutų kevalai paruduos.

Rekomenduojami video