Šie obuoliai – jau saugykloje.

Namo svetainėje – didžiulis monitorius, o jame – kintantys grafikai ir skaičiai. Ką visa tai reiškia? Pamačiusi smalsaujantį žvilgsnį Vaiva Urbonavičienė atidarė spintelės stalčių.
„Štai, – pratarė rodydama į nešiojamąjį kompiuterį. – Tai kompiuterizuota sistema, suteikianti galimybę stebėti, kokios sąlygos yra obuolių laikymo kamerose“. Pakanka kam nors praverti saugyklos duris, ir davikliai užfiksuoja pakilusią kameros temperatūrą bei parodo, kurioje vietoje tai nutiko. Jie fiksuoja viską – drėgmę, CO2 kiekį, deguonies tiekimą.
Visa tai svarbu tam, kad ką tik nuskinti ir saugyklas sukrauti obuoliai subręstų, bet negestų, nepūtų, nedžiūtų ir, nepraradę prekinės išvaizdos bei skonio, į parduotuves būtų gabenami kone iki vasaros.
„O, taip, – tarstelėjo Vaiva. – Obuolius reikia mokėti ne tik užauginti, bet ir išlaikyti. Tinkamiausia tam temperatūra – apie +1 C“.
Naudojasi ir parama
Vaiva ir Rimantas Urbonavičiai privatų sodą prie Panevėžio pasodino maždaug prieš tris dešimtmečius. Tuo metu obelaičių sodinukus jie susmaigstė į 17 hektarų Rimanto senelio dovanotos žemės, o vėliau plotą išplėtė iki 48 hektarų.
Sandėlys sodininkams yra būtinas statinys, sodo priežiūrai būtina yra ir technika. Pasak Vaivos, jie pagal galimybes naudojosi ankstesnio kaimo plėtros programos periodo lėšomis, o ir šiuo metu įgyvendina sodininkystės ūkio modernizavimo projektą, finansuojamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
 „Rugsėjį architektai baigė parengti obuolių saugyklos-sandėlio projektą, sukėlėme jį į portalą „Infostatyba“. Tad netrukus skelbsime konkursą rangos darbams. Tai labai svarbus statinys. Sandėlyje, kurį dabar turime, galime sukrauti apie 1 tūkst. tonų obuolių, o priskiname jų derlingais metais daug daugiau. Todėl tenka ieškoti jiems vietos pas sodininkus kone visoje Lietuvoje. Taigi dabar statysime didelę saugyklą ir administracinį korpusą bei patalpas tarai laikyti.
Jos turime daug – tiek, kad būtų galima sukrauti apie 3 tūkst. tonų obuolių. Tai didelės medinės dėžės, talpinančios jų po 300 kilogramų. Kitaip obuolių saugyklose neįmanoma būtų sukrauti – dėžės viena ant kitos kraunamos iki pat lubų“, – paaiškino V.Urbonavičienė.
 Dabartinė obuolių saugykla ūkiui yra per maža.
Didelės investicijos Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ sodininkų įgyvendinamo projekto paramos intensyvumas siekia 50 proc. „Modernių saugyklų statyba yra ypač brangi. Pagal minėtą priemonę parama sudaro maždaug 400 tūkst. eurų, kitą dalį – mūsų ūkio investicijos. Projektui buvo pritarta gerokai anksčiau, bet per pastaruosius porą metų, kol buvo rengiamas paties statinio architektūrinis projektas, statybų bei medžiagų kainos smarkiai pakilo. Ir vietoj 800 tūkst. eurų projekto vertė pakilo iki 1,2 mln. eurų. Todėl šiemet, kai jau turi būti pradėtos statybos, teko koreguoti statybų projektą – padaryti sandėlį kuo kompaktiškesnį“, – paaiškino V.Urbonavičienė.

Anksčiau įgyvendinti projektai. Išlipti iš numatytos sumos, skirtos projektui įgyvendinti, būtų per didelė rizika. Juk statybos susijusios ir su paskolomis, o sodininkystės ūkio pajamos priklauso nuo gamtos sąlygų. Pasak R.Urbonavičiaus, dėl pavasarį iškritusio sniego šiemet obuolių derlius tesiekė 60 proc. vidurkio.

Pernai dėl pavasarinių šalnų sodininkai nuskynė vos ketvirtadalį įprastinio derliaus – 2019-ieji visiems sodininkams buvo nuostolingi. „Sodininkystėje nėra didelio pelno, o investicijos yra labai didelės. Be to, darbo jėga brangsta, o pas mus tai pagrindinės išlaidos: skynimas, genėjimas, nuolatinė sodo priežiūra. Visa tai nudirba žmonės. O mes vis dar neturime normalių administracinių patalpų. Todėl, imdamiesi sandėlio statybos, privalėjome pagalvoti ir apie jas“, – užsiminė Vaiva.

 

www.lrytas.lt