P. Lileikio nuotr.

Keleri pastarieji nepalankūs žemės ūkiui metai koreguoja žemdirbių pirkinius. Šių metų balandį, palyginti su pernykščiu, jie įsigijo gerokai mažiau technikos.
Tie, kurie ryžosi tokiam žingsniui, dažniau rinkosi ne naują, o naudotą traktorių ar kombainą. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro duomenimis, 2019 metų balandžio mėnesį žemės ūkio subjektai Lietuvoje iš viso užregistravo 456 traktorius, 35 javų kombainus, 5 srutvežius, 5 savaeigius pesticidų purkštuvus ir vieną savaeigį cukrinių runkelių kombainą.
Pernai balandį įregistruoti 577 traktoriai, 58 javų kombainai, 26 srutvežiai, 8 savaeigiai pesticidų purkštuvai, 2 savaeigiai smulkintuvai ir 1 savaeigė žoliapjovė. Pastebima ir kita tendencija: žemdirbiai dažniau rinkosi naudotą techniką – iš 456 pirktų traktorių tik 72 yra pagaminti 2018–2019 metais, arba 15,8 proc. visų įregistruotų traktorių.
Dar liūdnesnė situacija buvo su javų kombainais: iš 35 įsigytų tik 3 (arba 8,6 proc.) buvo nauji. Žemės ūkio technikos rinkos kritimas yra susijęs su kelerius metus nepalankiomis ūkininkavimui sąlygomis. Tiesa, palyginus žemdirbių pirkinius šių metų kovą ir balandį, pastarasis mėnesis atrodo optimistiškiau. Kovą traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre įregistruota tik 366 traktoriai, 44 javų kombainai, 9 srutvežiai ir 9 savaeigiai pesticidų purkštuvai.
Kazimieras Gervė, laikinai einantis „Dojaus agro“ Lietuvos filialo direktoriaus pareigas, neslėpė: šiais metais rinka yra gerokai sumažėjusi, įmonės pardavimai gegužę, palyginti su balandžiu, taip pat yra mažesni. „Gegužę pardavėme tik 23 traktorius, kai balandį – 42. Jeigu lygintume su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rinka yra susitraukusi du kartus“, sakė įmonės atstovas.
Žemės ūkis, K. Gervės žodžiais, yra verslas, susijęs su lūkesčiais: jei žmonės mato, kad oro sąlygos sudėtingos, būna linkę taupyti. „Rinkos kritimas yra susijęs su kelerius metus nepalankiomis ūkininkavimui sąlygomis“, teigė pašnekovas.
Iš 456 pirktų traktorių tik 72 yra pagaminti 2018–2019 metais, kiti – senesni.
K. Gervei antrino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. „Iš eilės keleri metai buvo blogi, be to, Kaimo plėtros programoje mažai likę ir paramos lėšų. Augalininkai nesurenka reikiamo kiekio balų paramai gauti, o dažno gyvulininko blogi finansiniai balansai, o kai jie blogi, bankai atsisako finansuoti likusią dalį pirkinio.
Tai tiesiog užburtas ratas“, kalbėjo LŪS vadovas. J. Talmantas teigė, jog paramą labai mažai kas gauna. Tie ūkininkai, kurie jau yra ja pasinaudoję, negali į ją pretenduoti. „Dažną galintį teikti paraišką paramai gauti stabdo mažas finansavino intensyvumas, nes kai suskaičiuoji visas būtinas išlaidas, pamatai, kad neapsimoka teikti paraiškos paramai gauti“, priežastis vardijo pašnekovas.
Pasak LŪS pirmininko, paramos taisyklės jauniesiems ūkininkams dabar leidžia pirkti naudotą techniką, todėl naujų traktorių ir kombainų pirkimai yra gerokai sumažėjęs, sena technika šiuo metu yra labiau įperkama visiems žemdirbiams, o pirkiniui dažnai ryžtamasi tik tuomet, kai jau nebeįmanoma naudoti turimos.
Vilma Kasperavičė

Lietuvos žinios, logo