Roberto Patronaičio nuotr.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo pritarta įstatymo projektui, pagal kurį įgyvendinant ypatingos svarbos projektus iš privačių asmenų paimant žemę visuomenės poreikiams, už ją galima būtų atlyginti ne tik pinigais pagal rinkos vertę, bet ir lygiaverčiu valstybinės žemės sklypu.

Komitetas pritarė tokį atlyginimo variantą taikyti miško žemėms, tačiau pastatams būtų paliktas kompensavimas tik pinigais.

Nacionalinės žemės tarnybos skelbiamais 2018 m. sausio 1 d. statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra likusios tik 278 tūkst. ha laisvos žemės fondo žemės (į šį skaičių įeina visų žemės naudojimo paskirčių žemė) iš 6,5 mln. ha iš viso šalyje esančios žemės. Pagal 2016 m. sausio 1 d. duomenis, laisvos žemės fondo žemę sudarė 115 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė posėdžio metu teigė, kad toks modelis pasirinktas, nes sostinėje trūksta laisvų žemės plotų, kuriais būtų galima kompensuoti paimtą žmogaus žemę.

„Yra miško skaičiavimo metodika: paskaičiuojama miško vertė įvertinus žemės ir medynų vertę ir tada paskaičiuojama, kiek žmogui už turėtą mieste plotą proporcingai priklauso miško žemės. Žmogus ateina, mato suprojektuotus sklypus, arba renkasi, arba nesirenka.

Įsivertinome situaciją, kokia yra Vilniaus mieste, o pagal savivaldybės pateiktus laisvus žemės plotus aiškiai matome, kad jei Kaune dar pakaktų žemės visiems norintiems, tai Vilniuje jos tikrai nepakaks. Todėl vienas apsisprendimo motyvų pasirenkant, kad būtų galima dar kartą sugrįžti prie kompensacijos mišku, ir buvo tai, kad Vilniuje savivaldybė neužtikrina jokių žemės plotų atkūrimui“, – sakė A. Kalantaitė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis nepritaria tokiam sprendimui, teigdamas, kad neįmanoma atlyginti žemės plotų kitais žemės sklypais.

„Lietuva pirmoji padarė nekilnojamąjį turtą kilnojamu. Kaip gali būti žemė arba miškas ekvivalentu? Tai gali būti (atlyginama. – ELTA) tik pinigine išraiška, kokia yra žemės vertė toje teritorijoje“, – posėdžio metu sakė R. Žemaitaitis.

Prie šio projekto Seimo Kaimų reikalų komitetas grįš, kai bus ruošiamos Miškų įstatymo pataisos.

Vyriausybė šį siūlymą yra įvertinusi neigiamai. Kaip teigiama Vyriausybės išvadose, įstatymo projektu numačius galimybę už paimamą visuomenės poreikiams privačią žemę jos savininkams atlyginti suteikiant nuosavybėn lygiavertį valstybinės žemės sklypą, valstybė tik nedidelės dalies žemės savininkų atžvilgiu galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kadangi šiuo metu yra likęs pakankamai mažas laisvos valstybinės žemės plotas.

Lukas Blekaitis