Pasaulinės glifosato rinkos apyvarta 2012-aisiais siekė 5,46 mlrd. JAV dolerių, o 2019 m. ši suma priartės prie 9 mlrd. dolerių. Tikėtina, kad šiame sakinyje ir užkoduotas atsakymas dėl užsitęsusio ginčo, leisti ar uždrausti glifosato turinčius herbicidus. Šių preparatų gamintojai suinteresuoti juos ir toliau tiekti ES rinkai, o kitokius herbicidus gaminantys jų konkurentai verda pykčiu, skaičiuodami milijardus kitų kišenėse. Į šių dviejų jėgų nesutarimų sūkurį įsukti ir herbicidus naudojantys ūkininkai bei sveiko maisto gamybą propaguojantys asmenys.

Terminus atidėlioja

Leidimas naudoti herbicidą glifosatą nustos galioti šių metų gruodžio 15 d. Taigi šį kartą Briuselis pavojingai delsia. Priimti sprendimą, ar pratęsti leidimą naudoti glifosatą, Europos Komisijos (EK) Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas net du kartus bandė priimti spalio pabaigoje, tačiau nesėkmingai. Oficialiai teigiama, kad spalio 25 d. komitetas pritrūko kvalifikuotos daugumos, o spalio 26-ąją jau EK pateikė naują pasiūlymą – balsuoti dėl leidimo pratęsimo ne 10, bet 5 metams.

Taip nutiko todėl, kad įtakingoji Vokietija delsė pateikti savo nuomonę, todėl EK buvo priversta priimti Prancūzijos pasiūlymą – arba 5 metų terminas, arba jokio termino. Planuota sprendimą priimti lapkričio 9 d., tačiau ir šį kartą susitarti nepavyko dėl tos pačios priežasties – komitetui pritrūko vadinamosios kvalifikuotos daugumos.

Surinko parašus

Glifosato naudojimą agresyviausiai kritikuoja žaliųjų organizacijos. Būtina priminti, kad jos žeria kritikos ir dėl kitų apsaugos priemonių naudojimo. Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ reikalauja nedelsiant uždrausti naudoti glifosato turinčius preparatus.

Spalio pradžioje ši aplinkosaugos organizacija Europos Parlamentui (EP) įteikė 1,3 mln. ES valstybių piliečių, pritariančių siūlymui uždrausti glifosatą, parašų. Kokie argumentai? „Greenpeace“ rėmėsi Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros tyrimo išvada, kad glifosatas galbūt yra kancerogeninė medžiaga. Galbūt. Tačiau EK tuo pat metu sulaukė ir Europos maisto saugos agentūros bei Europos cheminių medžiagų agentūros išvados, kad glifosatas nepasižymi kancerogeninėmis, mutageninėmis ar turinčiomis poveikį reprodukcijai savybėmis.

Argumentai neveikia

Pratęsti leidimo naudoti glifosatą terminą 15 metų EK ragino ir įtakinga ES žemdirbių organizacija COPA/COGECA. Šios organizacijos generalinis sekretorius Pekka Pesonenas teigė nusivylęs EP pasiūlymais. COPA/COGECA posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas. Taigi kokius argumentus COPA/COGECA pateikė EK Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitetui?

Pateikė ne tik Europos maisto saugos agentūros išvadas, bet ir žemės ūkio specialistų argumentus. Pavyzdžiui, bandyta paaiškinti, kad naudojant glifosatą ūkininkams nereikia giliai kultivuoti žemės, o tai padeda išvengti dirvožemio erozijos, išlaiko organinius komponentus bei mažina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

„Susidariusi padėtis skandalinga pirmiausia todėl, kad Europos Parlamentas net nebandė vertinti jam pateikiamų argumentų. Politikai, spaudžiami šioje srityje nesusigaudančių rinkėjų, priėmė politinį sprendimą ir net nenorėjo diskutuoti“, – sakė LGAA pirmininkas.

Beje, lietuvių ūkininkų argumentus ne kartą atmetė ir EP narys Bronius Ropė.

Vokietija irgi ginčijasi

Ar reikėtų pratęsti leidimą naudoti glifosato turinčius preparatus, ginčijasi ir Vokietijos ministrai. Vienoje barikadų pusėje yra  maisto pramonės ir žemės ūkio ministras Christianas Schmidas bei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministras Gerdas Mulleris, kitoje – kategoriškai glifosatų naudojimui nepritarianti aplinkos ir gamtos apsaugos ministrė Barbara Hendricks. Kol kas pedantiškieji vokiečiai skaičiuoja, kiek kainuos glifosatą pakeisiančios naujos augalų apsaugos priemonės. Juk jų reikės daug, kitaip idealūs akiai vokiečių pasėliai per labai trumpą laiką gali pasikeisti.

„Vis dėlto manau, kad Rytų Europos šalys nukentėtų daugiau nei senosios ES narės, nes pastarųjų ūkininkai turi daugiau šiuolaikinės technikos, gauna didesnes tiesiogines išmokas“, – lygino galimus praradimus A.Macijauskas.

Kas patirs nuostolių?

Pasak LGAA pirmininko, paradoksalu, kad siekiui uždrausti naudoti glifosatą neretai pritaria žmonės, negalvojantys apie pasekmes.

„Esu ne kartą dalyvavęs diskusijose su kritiškai glifosatą vertinančiais žmonėmis. Kai jiems paaiškini visus niuansus, jie pradeda abejoti buvusiu savo sprendimu arba net pakeičia nuomonę. Pavyzdžiui, daugelis mano, kad nukentėtų tik ūkininkai arba niekas nenukentėtų. Netiesa. Ūkininkai būtų priversti pirkti brangesnius herbicidus, todėl išaugtų grūdų savikaina ir galiausiai nuostolių patirtų vartotojai“, – aiškino A.Macijauskas.

LGAA vadovo teigimu, brangtų ne tik duona, bet ir kiti produktai, juk iš grūdų gaminami pašarai gyvuliams, taigi labai greitai pakiltų ir mėsos, ir pieno produktų kainos.

Konkurencijos sąlygos

Mažiau bėdos būtų, jeigu glifosatą naudoti būtų uždrausta visuose žemynuose, tačiau į „Greenpeace“ reikalavimus reaguoja tik ES.

„Tiek Lietuva, tiek daugelis kitų ES valstybių daug žemės ūkio ir maisto produktų eksportuoja, todėl akivaizdu, kad europiečiams konkuruoti kitose rinkose būtų gerokai sunkiau, nes naudoti glifosatą būtų uždrausta tik ES rinkoje“, – sakė A.Macijauskas.

Nei JAV, nei Kinija, nei Rusija net nesvarsto, ar reikėtų uždrausti naudoti glifosatą bei kitas aplinkos apsaugos priemones. Beje, šiuo metu maždaug pusė iš kasmet pasaulyje pagaminamų 0,8 mln. t glifosato yra gaminama Kinijoje.

Maža to – amerikiečiai vis daugiau naudoja genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir vis daugiau tokių produktų patenka į pasaulinę rinką. Gal ES ir gali pavykti vidaus rinkoje išsiversti be GMO ir glifosato ar kitų herbicidų, tačiau konkuruoti kitose rinkose būtų itin sunku.

„Išeitis – piginti eksportui skirtą produkciją arba ieškoti aukštesnės kokybės produktų vartotojų, tačiau už ES ribų tokių vartotojų yra nedaug“, – svarstė A.Macijauskas.

Pakaitalai brangesni

Gal vis dėlto verta šiek tiek aukoti sveikatos sąskaita? „Norėčiau pamatyti tokių įrodymų. Specialistai supranta, kad vietoj santykinai nebrangaus glifosato tektų naudoti net kelis kitos rūšies herbicidus ir tai būtų garsių gamintojų augalų apsaugos priemonės, o jos vien dėl patentų apsaugos būtų brangesnės nei glifosato herbicidai“, – sakė A.Macijauskas.

„Kai man priekaištaujama, kad uždraudus glifosatą grūdų augintojai praras daug pinigų, atsakau klausimu: ar jūs tikrai norite turėti daug pinigų, bet susirgti vėžiu?“ – klausė EP narys B.Ropė, ragindamas nepamiršti mechaninių piktžolių naikinimo būdų.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė apgailestavo, kad sprendimus priimantys politikai tikriausiai nesupranta, jog alternatyvų glifosatui šiuo metu tiesiog nėra. „Žinoma, galime grįžti į praeitį, kelis kartus kultivuoti, mechaniniu būdu piktžoles naikinti akėjant, ariant. Tačiau tokiu atveju derlius gerokai sumažėtų, o ir aplinkosaugos atžvilgiu nedaug laimėtume“, – tikino pašnekovė.

Lietuvos nuomonė

Apie būsimą glifosato badą neseniai svarstė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumas. Nutarta geriau turėti žvirblį rankoje, o ne briedį girioje, t. y. pritarta paskutiniam EK siūlymui pratęsti leidimą naudoti glifosatą 5 metams. Tokį palinkėjimą LŽŪBA perdavė Žemės ūkio ministerijai, kurios atstovai turės pateikti savo nuomonę Briuselyje. Tiesa, LŽŪBA prezidiumo posėdyje dalyvavusi Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rasa Rimkutė sakė, kad Lietuvos pozicija dar derinama. Iš pradžių Lietuva buvo linkusi pritarti 10 metų terminui.

„Svarstomas ir kitas variantas: galbūt būtų galima susilaikyti, parodant tam tikrą lankstumą, jeigu didžioji dalis šalių narių pritartų, kad terminas būtų pratęstas penkeriems metams“, – kalbėjo R.Rimkutė ir pridūrė, kad pateikiant poziciją bus įrašyta ir socialinių partnerių nuomonė.

Kas laukia po 5 metų?

Kompromisui pritarę vyresnio amžiaus LŽŪBA nariai galvos skausmą atidėjo ateičiai – per penkerius metus gali daug kas nutikti. O štai LŽŪBA prezidiumo narys Alfredas Bardauskas, ūkininkas iš Raseinių rajono, kolegas ragino ieškoti išeičių, siekti, kad naudoti glifosatą nebūtų uždrausta. Pasak patyrusio ūkininko, kai kurie kolegos per daug herbicidų naudoja, todėl statistiniai duomenys ir kelia nerimą. Vis dėlto, pasak A.Bardausko, prievarta ir raginimais nedaug tepasieksi. Ūkininkas siūlė glifosato naudojimą riboti didinant jo kainą. „Kai glifosatas buvo brangus, jo naudodavome mažas normas. Atpigo, tai visi ir naudoja. O jeigu glifosatui įvestume akcizą? Gal tokiu atveju net aplinkosaugininkai nusiramintų, suprastų, kad uždrausti – ne geriausia išeitis“, – teigė jis.

Originalus pasiūlymas kol kas sutiktas su nuostaba.

Vartotojų reikalavimai

Tomas Kovėra, gamtos mokslų daktaras, bitininkas

Jeigu glifosatas greitai suskyla, kodėl neseniai Vokietijoje jo likučių rasta aluje? Net bičių surinktose žiedadulkėse ar bičių duonelėje randama jo likučių. Sakysite, kad Lietuvoje tokių atvejų nenustatyta. Jeigu netirta, tai ir nenustatyta. Tačiau kodėl vokiečiai savo reikmėms iš Lietuvos grūdų neperka arba perka tik patys patikrinę jų kokybę? Jų įtarimai pagrįsti, juk visi pastebime, kad daugėja alergijos varginamų žmonių. Valgo žmogus batoną ir staiga prasideda alergija. Nejaugi tokie atvejai neturi kelti nerimo? Mes, vartotojai, turime teisę reikalauti, kad maisto produktai būtų nepriekaištingos kokybės.

Vieni pešasi – kiti pralaimi

Romas Majauskas, ūkininkas Kauno r.

Augalų apsaugos priemonių gamintojai pešasi, o nukentės ūkininkai ir produktų vartotojai. Jeigu leidimas naudoti glifosatą bus pratęstas, per penkerius metus gal bus sukurta veiksmingų pakaitalų, tačiau jeigu leidimas baigs galioti gruodžio mėnesį, net sunku įsivaizduoti, kiek nuostolių patirs ES grūdų augintojai. Paradoksalu, kad reikalavimai griežtinami tik vienoje rinkoje. Štai mūsų pagrindine konkurente tampa Ukraina, o pastaraisiais metais į šios šalies grūdų sektorių daug investuoja amerikiečiai. Jie, žinoma, naudos glifosatą.

Ginsis teisiniais būdais

Jonas Sviderskis, LŽŪBA generalinis direktorius

Blogai, kai ūkininkus ūkininkauti moko politikai, šiuo atveju Europos Parlamentas. Neneigiu – pasitaiko atvejų, kai grūdų augintojai glifosatą naudoja ne pagal paskirtį. Griežtinkime reikalavimus ir bauskime pažeidėjus. Juk tyrimais įrodyta, kad laikantis reikalavimų glifosato likučių grūduose nelieka, jie suskyla. Vartotojai to dažnai nežino. Nežino ir to, kad uždraudus glifosatą beveik visi maisto produktai brangs. Tačiau šiuo atveju jie negalės pasirinkti pigesnių produktų iš kitų rinkų. Kas toliau? Savo teises bandysime ginti teisiniais būdais – kreipsimės į ES Audito rūmus.