Rubrika

Pandemija ragina vėl naujai pažvelgti į valstybės grūdų rezervą

Ne kartą buvo kritikuota tvarka, reglamentavusi valstybės maisto rezervo kaupimą ir panaudojimą, tačiau itin aktualus šis klausimas tapo koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų padarinių metu. Dėl rezervo būklės susirūpinimą pareiškė parlamentarai: jie siūlo atnaujinti valstybės maisto rezervą parduodant jame laikomus grūdus ir organizuojant jų supirkimą iš ūkininkų.

Įžvelgia ekonominės naudos

Valstybės maisto rezervas gali būti panaudotas ekstremalios situacijos atveju, tačiau kiek ir už kokią sumą maisto sukaupta, sužinoti sudėtinga, nes valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija.

Visgi vieša paslaptis, kad valstybės rezerve yra saugomi grūdai, cukrus, miltai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius ir šio komiteto narė Rasa Petrauskienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį bei žemės ūkio ministrą Andrių Palionį ragindami inicijuoti valstybinio maisto rezervo atnaujinimą parduodant rezerve laikomus grūdus ir organizuojant jų supirkimą iš ūkininkų. Grūdų rezerve laikoma daugiausia.

„Šiuo metu, slopstant pandemijai, šalies vadovams reikėtų spręsti situaciją dėl maisto rezervo atnaujinimo. Susiklosčius ekonominiu požiūriu palankiai situacijai, grūdus laikomus valstybiniame maisto rezerve geromis kainomis galima būtų eksportuoti į užsienį per Klaipėdos jūrų uostą, o maisto rezervą papildyti naujai iš ūkininkų superkant grūdus. Kaip informavo Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Klaipėdos jūrų uoste šiomis dienomis 1 tonos grūdų kaina yra apie 190 Eur, o rinkos kaina šalyje kartais nesiekia net 170 Eur už toną. Visgi kainos keičiasi kasdien, ir balandžio mėnesio pradžioje skirtumas buvo didesnis Klaipėdos jūrų uoste – 192 Eur, o vidaus rinkoje – tik 160 Eur“, – teigė K. Starkevičius.

Seimo narių nuomone, įgyvendinus šį siūlymą būtų atnaujintas ne tik šiuo metu laikomas grūdų rezervas, bet valstybė turėtų ir nemažai ekonominės naudos. Grūdai galėtų būti laikomi ne vien valstybės numatytuose sandėliuose, bet ir pas augintojus, sudarius grūdų rezervo laikymo sutartis.

Atnaujinti reikėtų dažniau

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas mano, jog įgyvendinus šią idėją grūdų kiekiai rezerve nebūtų tokie, kad pakeistų Lietuvoje grūdų sektoriaus kainas, bet kiekviena tokia priemonė prisideda prie rinkos formavimo.

„Tam tikras grūdų kiekis turi būti valstybės maisto rezerve. Kiekviena priemonė yra gera, jei skatina likvidumą, apyvartumą. Prisimenu atvejį, kai Jonavos įmonė, kurioje buvo laikomas grūdų rezervas, skelbė aukcioną ir pardavinėjo penkerių–septynerių metų senumo ten laikytus grūdus. Jie buvo parduoti gerokai pigiau, nei buvo įsigyti. Abejoju, ar tikslinga taip ilgai laikyti grūdus. Jei sandėlis kokybiškas, jame nėra daroma sandėliavimo, vėdinimo klaidų, grūdai jame gali gulėti ilgai, nieko jiems nenutinka, bet septyneri metai – labai ilgas terminas. Taip neturėtų būti daroma vien dėl prekybos grūdais principo. Manyčiau, jog grūdų rezervą reikėtų atnaujinti dažniau, kad būtų išlaikytas grūdų apyvartumas, kad realizacinė jų kaina atitiktų rinkos kainas to laikotarpio, o ne penkerių ar septynerių metų senumo. Kada prekiauji tą patį sezoną, mažini nuostolių riziką, o užtikrintas apyvartumas prisidėtų prie rinkos likvidumo“, – teigė I. Jankauskas.

Asociacijos vadovas pritartų parlamentarų siūlymui valstybės rezervo grūdus laikyti ne vien valstybės numatytuose sandėliuose, bet ir pas augintojus. „Ūkininkų sandėliai didžiąją metų dalį mažai panaudojami. Kai statomi sandėliai, siekiama, kad sandėlis turėtų bent dvi tris apyvartas. Pavyzdžiui, jeigu sandėlis yra 1 tūkst. tonų talpos, tai per metus per jį turėtų „praeiti“ 3 tūkstančiai tonų grūdų: jie sandėliuojami, paruošiami pardavimui, parduodami, ir taip tris kartus. Tokiu atveju sandėlio turėjimas atsiperka. Ūkininkai per metus geriausiu atveju pasiekia dvi sandėlio apyvartas, o dažnai, sandėliuodami savo derlių, tik vieną. Tokiais atvejais sandėlio atsipirkimas būna gana ilgas. Jeigu dar atsirastų instrumentas, kuris ūkininkams suteiktų galimybę padidinti sandėlio apyvartumą, būtų puiku“, – sakė LGAA vadovas I. Jankauskas.

Skuboti sprendimai

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas stebėjosi, kodėl žemdirbiams aktualus klausimas nebuvo aptartas su socialiniais partneriais.

„Idėja gal ir gera, bet nebūtina jos įgyvendinti tuoj pat. Grūdų Lietuvoje užauginame du kartus daugiau, nei sunaudojame, todėl nėra rizikos, kad grūdų artimiausiu metu pritrūktume. Pandemijos akivaizdoje bandyti priimti tokius skubotus sprendimus, kurie neišdiskutuoti su socialiniais partneriais – žemdirbiais, yra keista ir nesuprantama. Gal tai trumpalaikis kažkieno interesas?“ – retoriškai klausė V. Buivydas.

Jo nuomone, turėti valstybės maisto rezervą būtina, kad ekstremaliomis situacijomis iškilus poreikiui Lietuvos žmonės būtų aprūpinti maistu, tačiau nėra būtinybės dabar skubotai spręsti grūdų rezervo atnaujinimo klausimą.

„Reikėtų palaukti, kol pasibaigs koronaviruso pandemija, – tvirtino V. Buivydas. – Lietuvai, manau, tiktų JAV valstybės rezervo kaupimo modelis. JAV maisto rezervą perka tada, kai jo kaina rinkoje yra mažiausia, o kada kaina didžiausia – parduoda. Nežinau, ar dabar grūdų kainos yra mažiausios, kad Lietuvai reikėtų juos pirkti valstybės maisto rezervui.

Paskelbus aukcioną, kad Lietuvai reikalingas grūdų rezervas, atsiras daug norinčių turėti naudos, tačiau turime žiūrėti, jog nauda būtų dvejopa – ir kad valstybė nepatirtų nuostolių, ir kad susidarytų reikalingas grūdų rezervas.“

ŽŪR vicepirmininkas mano, jog rezervo atnaujinimas ūkininkams būtų paskata parduoti grūdų derlių, bet grūdų kaina neturi būti didesnė, negu yra rinkoje. „Negalima kam nors sudaryti išskirtinių sąlygų, valstybė turėtų pirkti grūdus rezervui rinkos kainomis. Reikėtų normaliomis rinkos sąlygomis skelbti aukcioną, galbūt reikiamus grūdų kiekius išdalinti į kelis pirkimus, nes jei bus perkama iš vieno tiekėjo, ne visi grūdų augintojai galės pasiūlyti tokį didelį kiekį grūdų. Todėl skaidant į kelis pirkimus būtų sudaryta galimybė aukcione dalyvauti ir smulkesniems ūkiams“, – tvirtino V. Buivydas.

Skuba siekiant atnaujinti grūdų rezervą ŽŪR vicepirmininkui siejasi su artėjančiais rinkimais. „Gal norima įtampą pakelti, neva galime maisto pritrūkti, tačiau galiu užtikrinti, jog tikrai nepritrūksime, jokios rizikos nėra, kad jo nepasigamintume. Trūkumas yra tik tam tikrų produktų – kiaulienos, daržovių, vaisių – mes jų daugiau importuojame, negu pasigaminame, bet juos galima pakeisti kitais produktais. O grūdų tikrai nepritrūksime. Jeigu atsitiktų taip, kad užsidarytų sienos, grūdų turėtume dvigubai daugiau, negu mums reikia. Jeigu jų nebegalėtume išvežti, jų kainos žymiai nukristų, kaip atsitiko su pienu – jo kaina nukrito daugiau nei pusantro karto ir toliau krinta, o dugno dar turbūt nepasiekė“, – teigė V. Buivydas.

Svarbus kaip kariuomenė

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas mano, kad galimybė savo sandėliuose laikyti valstybės grūdų rezervą aktuali stambesniems grūdų augintojams, turintiems tinkamus sandėlius, bokštus grūdams sandėliuoti.

„Idėja gal ir gera. Jei per pandemiją strigtų logistika, tai valstybės iš ūkininkų perkami grūdai būtų lyg ir koks garantas, tam tikra pagalba, tačiau valstybės rezervui reikia tik labai riboto kiekio grūdų, todėl labai didelės įtakos norint pagerinti situaciją toks žingsnis neturėtų“, – sakė I. Hofmanas.

Jo nuomone, atnaujinti grūdų rezervą gal ir vertėtų, o ūkininkai sudarę su valstybe sutartis galėtų pasaugoti rezervo grūdus. Kita vertus, grūdai negenda, skubos nėra, tai ne mėsa ar pienas, su kuriais reikia kažką daryti čia ir dabar.

„Koronaviruso pandemijos metu siūlau labiau atsigręžti į žemės ūkį ir pagaliau suprasti politikams, visuomenei, kad savas žemės ūkis yra nacionalinio saugumo reikalas, kad turėti apsirūpinimą savo maisto produktais, stiprų žemės ūkį yra lygiai taip pat svarbu kaip ir turėti gerą kariuomenę. – Galima turėti kokio nori gerumo kariuomenę, bet jei neturėsime maisto grandinės, tai ir iš kariuomenės bus nulis. Dabar pandemija, prekių judėjimas nėra uždarytas, o jeigu būtų kitokia situacija, kitokia krizė, pavyzdžiui, neduok Dieve, karas? Jo tikimybės negalime atmesti, kai visi ginkluojasi. Karo atveju sienos užsidarys, ką darytume, jei neturėtume savo maisto produktų? Daug metų žemės ūkis Lietuvoje yra nepagrįstai nuvertintas, tai gal bent šiuo metu žmonės suvoks, kaip yra svarbu turėti stiprų žemės ūkį“, – sakė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas I. Hofmanas.

Violeta GUSTAITYTĖ