LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Lietuvoje sparčiai plintantis koronavirusas neaplenkė ir žemės ūkio srities įmonių. Susirgus keletui darbuotojų buvo apsunkinta Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) veikla. Džiaugiamasi tik tuo, kad COVID-19 neįsisuko į fermų darbuotojus, nes tokiu atveju būtų sudėtinga pasirūpinti didžiuliu galvijų ūkiu.
Be trylikos darbuotojų
Lukšių ŽŪB direktorius Kastytis Krikštolaitis ir pats dviem savaitėms atsidūrė saviizoliacijoje. „Jei kas paklaustų, kaip mums sekasi, tai žodis „gerai“ šiuo atveju netiktų, nes į kolektyvą įsisuko koronavirusas. Yra ir sergančiųjų – keturiems mūsų kolektyvo nariams COVID-19 tyrimo rezultatas buvo teigiamas. Jie šiuo metu yra karantine, gydosi. Dar devyni bendrovės darbuotojai, turėję artimiausius kontaktus su sergančiais, esame saviizoliacijoje. Tad iš viso 13 darbuotojų neišeina iš namų“, – skaičiavo K.Krikštolaitis.
ŽŪB vadovo teigimu, gerai, kad dauguma dėl koronaviruso grėsmės saviizoliacijai į namus išleistų žmonių yra bendrovės administracijos darbuotojai – specialistai, o ne gamybininkai, todėl kai kurie jų dirba nuotoliniu būdu. Nors tarp išleistų į namus yra ir bendrovės traktorininkas, ir vairuotojas.
„Taip jau nutiko, kad COVID-19 „palietė“ augalininkus bei mechanizatorius. Dar kukurūzų derlius nėra nuimtas, laukia rudeninis dirvų arimas, bet tai ne javapjūtė, dar yra laiko užbaigti šiuos rudens darbus“, – spalio 13 dieną „Valstiečių laikraščiui“ situaciją pakomentavo pats saviizoliacijoje dar buvęs K.Krikštolaitis, pridūręs, kad kai kuriuos iš darbuotojų tiesiog išleido atostogauti, nes susidarė augalininkystės darbų prastovos.
Gydosi namuose
Pirmieji koronaviruso sukeltos infekcijos požymiai, anot Lukšių ŽŪB direktoriaus, jų darbuotojams pasireiškė spalio pirmąjį savaitgalį. Oficialiai pirmas koronaviruso atvejis lukšiečiui registruotas spalio 6 dieną. Iš pradžių niekas nežinojo, ar tai COVID-19, ar tik peršalimas, bet žmonės buvo sąžiningi – pajutę, jog gali turėti temperatūros, į darbą nėjo. Tad dabar bendrovės kolektyvas džiaugiasi tuo, kad jų darbuotojai laiku suprato, kuo gali sirgti, ir taip nuo užkrato apsaugojo bendradarbius. Tačiau virusas išplito jų namų aplinkoje, jų šeimose. „Tas artimas kontaktas davė savo rezultatą – jų šeimų narių tyrimai beveik visi teigiami“, – apgailestavo K.Krikštolaitis.
Laimė, anot jo, labai sunkių ligonių darbuotojų šeimose nėra. Tačiau neneigė, kad kiekvienas užsikrėtęs nevienodai „pernešė“ tą patį temperatūros kilimą iki 38–38,5 laipsnių. Jis patikino, kad lukšiečiai gydosi namuose, iki spalio 13 dienos jiems nereikėjo atsidurti ligoninėse, reanimacijoje ar taikyti plaučių ventiliavimo.
„Iš tikrųjų ne tik mus įsuko COVID-19 ratas, bet ir virusas truputį pasiplatino, nors pačiame mūsų kolektyve neišplito. Dar apie 50 bendrovės darbuotojų ištirta dėl COVID-19, visų jų atsakymai neigiami. Mūsų saviizoliacija irgi į pabaigą, tai dabar belieka ir mums pasitvirtinti testus. Jeigu jų rezultatai bus neigiami, išeisime į darbą“, – spalio 13 dieną planavo bendrovės vadovas.
Iš kur užkratas – mįslė
Lukšių ŽŪB specializuojasi tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje. Bendrovės fermose yra per 900 melžiamų karvių, kurioms reikalinga kasdienė priežiūra. K.Krikštolaičio teigimu, ten gamyba nepertraukiama ir darbo procesas yra toks, kad būtų labai sudėtinga suvaldyti COVID-19 ar sudaryti naujus darbuotojų darbo grafikus.
„Gerai, kad koronavirusas neišplito ir nesusirgo kiti žmonės, o ypač gyvulininkystės darbuotojai, todėl jokių priemonių imtis gyvulininkystės baruose, pieno gamyboje mums neprireikė“, – sakė jis.
Tiek vadovas, tiek kiti Lukšių ŽŪB darbuotojai bandė atsekti, kada, kur ir nuo ko galėjo užsikrėsti jų darbuotojai, bet tai taip ir liko klausimu be tikslaus atsakymo. Net nelabai gali atsekti, kuris iš dviejų susirgusių buvo pirmas pajutęs COVID-19 sukeltos infekcijos simptomus ir, galbūt, įnešė virusą. K.Krikštolaičio nuomone, koronaviruso židinį susekti labai sudėtinga, nes nei seminarų, nei lauko dienų, nei švenčių pas juos nevyko. Žinoma, darbuotojai juda, važiuoja į miestų parduotuves, nes gyvenimas po darbo nesustabdytas.
Kita vertus, ir į ŽŪB darbo reikalais atvyksta nemažai žmonių – vienas kitas firmų vadybininkas, žaliavas pristatantys tiekėjai bei vairuotojai. Atsekti pirminį židinį bendrovės darbuotojams bandė padėti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento specialistai. Tačiau ir jų pastangos nuėjo perniek. „Labai aiškaus atnešėjo, kad galėtume drąsiai pasakyti, nuo ko, iš kur ir kaip, tikrai neradome. Šiuo atveju juk ne dramblį susitiksi eidamas“, – situaciją apibūdino ŽŪB direktorius.
Protrūkio nesuvaldytų
Lukšiečiai praktikoje įsitikino, kad ir kaip darbuotojai besisaugotų bei laikytųsi visų higienos reikalavimų, naudotų apsaugos priemones, kai virusas jau patenka į kolektyvo vidų, tai ganėtinai sudėtinga išlaikyti rekomenduojamą atstumą, neturėti kontaktų, ypač sprendžiant darbo klausimus. Jų galvose dar nesusidėliojo ir planas, kaip elgtųsi, jei susirgtų gyvulininkystėje dirbantys žmonės.
„Labai norėtųsi to ir toliau išvengti. Bet kuriuo atveju sergantys žmonės iškrenta iš gamybos, iškrenta ir tie, kuriems skiriama saviizoliacija. Tad pasidarytų tikrai sudėtinga organizuoti visą gyvulininkystės sektoriaus darbą. Tai jau būtų ekstremali situacija, ir teigti, kad taip tikrai nenutiks, negalime“, – svarstė K.Krikštolaitis.
Jų bendrovės fermose įrengtos melžimo aikštelės, melžimo eglutės bei melžimo paralelės, o tai kompiuterizuoti ir automatizuoti procesai, kuriuos valdyti sugeba ne bet kuris. Anot ŽŪB vadovo, kas to proceso „nečiupinėjęs“, nevaldęs, tas net neįsivaizduotų, nuo ko ten pradėti. Todėl tektų visus darbus ant pečių užsikrauti tiems, kurie nebūtų saviizoliacijoje, kurie nesirgtų patys. Be to, pienas yra toks produktas, kuriam keliami labai aukšti kokybės reikalavimai – tiek dėl bakterinio užterštumo, tiek dėl pieno švaros, tiek dėl inhibitorinių medžiagų. Tad iš karto melžti karvių bet kuris „iš gatvės“ paimtas žmogus negali.
„Tokiu atveju situacija būtų labai sudėtinga. Dabar ramina tik tai, kad pandemijos sukelta situacija jau yra geriau pažįstama, nei buvo pavasarį. Medikai stengiasi iš karto labai daug žmonių nepasiųsti į saviizoliaciją, yra aiškinamasi, kiek glaudūs, kiek artimi buvo kontaktai su užsikrėtusiais, sergančiais žmonėmis. Tas truputį nuramina, jau nereikėtų iš karto uždaryti įmonės, kaip kai kam yra nutikę pavasarį. Dabar net kalbama apie saviizoliacijos trumpinimą. Manau, kad esant įtarimų, darbuotojams būtų galima atlikti COVID-19 tyrimus ir, jei jie neigiami ir žmonės sveiki, leisti jiems dirbti. Nebent ištiktų infekcijos protrūkis. Kai kolektyve yra 20 sergančių žmonių, tada jau katastrofa“, – kalbėjo Lukšių ŽŪB direktorius.
Daug kam durys užsidariusios
Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas
Jokių nestandartinių sprendimų, kokie žingsniai būtų, kaip elgtis reikėtų ŽŪB tokiais atvejais, mes negalime patys pritaikyti. Turime laikytis rekomenduojamų priemonių. Tik tiek, kad žemės ūkyje darbo ciklų neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu. Kur įmanoma, pavyzdžiui, apskaitos darbuotojai jau seniai pas mus dirba iš namų. Bet yra tokių darbų, kurių neperkelsi – gyvulininkystėje reikia kasdien dirbti darbo vietoje. Jeigu kas nors atsitiks, suksimės iš situacijos. Žemės ūkyje dirbantys žmonės lygiai tokie, kaip visi kiti. Tik mūsų darbas sudėtingesnis. Būtina ir kvalifikacija. Nelabai paimsi bet ką iš bet kur. Žmogus turi mokėti atlikti darbą, būti įgudęs.
Mūsų asociacija, dar iki karantino paskelbimo pavasarį, jau rekomendavo žemės ūkio bendrovėms naudoti visas apsaugos priemones. Griškabūdžio ŽŪB veido apsaugos priemones, dezinfekcinius skysčius įsivedė gerokai anksčiau nei jie buvo įvesti Lietuvoje. Žemės ūkyje, ypač gyvulininkystėje, yra daug specifinių darbų, kur taip paprastai pakeisti žmogaus nepavyktų, o apsirgusį būtinai reikėtų pakeisti. Žemės ūkyje daug specifinių niuansų.
Per patikras visų, kurie atvykdavo mus tikrinti, prašydavome užsidėti veido kaukes, naudoti apsaugos priemones. O kitus lankytojus sumažinome iki minimumo. Tiems, kurie atvažiuodavo pažiūrėti ar patarti, ką nors pasiūlyti, bendrovės durys užsidarė. Įsileidžiame pieną išvežantį vairuotoją, jis turi užeiti į patalpas paimti pieno mėginių, pasiimti dokumentus. Mūsų verslo partneriai labai tvarkingi. Nėra jokių problemų.
Kiti kaimai gyvena ramiau
Redas Juškaitis, Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento gavome nurodymus, kuriuose surašyta, kaip ŽŪB turi elgtis, kaip turi izoliuotis darbuotojai. Aišku, dar yra užsikrėtę ir jų artimieji. Visi izoliavosi. Šiuo atveju tokių žmonių su artimaisiais yra 10. Artimuosius, su kuriais bendravo, tikrino dėl COVID-19 infekcijos. Daugiau atvejų neturime. Šakių rajono savivaldybė spalio 13 dieną dar nepateko į didesnės rizikos savivaldybių sąrašą, nes iš viso rajone turėjo 15 susirgimo atvejų, daugiausia – Lukšiuose. Kiti atvejai nebuvo susiję su žemės ūkiu.
Siūlo greitus sprendimo būdus
Živilė Nortkienė, UAB „Abiotek“ direktorė
Koronavirusas plinta per užkrėstą orą, per patalpas, prisilietus prie paviršių, todėl mūsų bendrovė, atstovaujanti Šveicarų kompanijai „99T System“, patalpų dezinfekavimui siūlo naudoti sauso rūko technologiją (dezinfekavimo sistemą „99MBS“).
Sausas biocidinis rūkas, sudarytas iš vandenilio peroksido su sidabro dalelėmis, dezinfekuoja viską – tiek viduje esantį orą, tiek patalpas ir visus paviršius. Jis pasiekia, prasiskverbia į visus plyšelius, kampelius, ir ten, kur valytoja paprasčiausia nepasiekia. Be to, nėra ir kaip patikrinti, ar dezinfekuojant kur nors neliko nepaliestų vietų. Sukurtas dezinfekcinis sausas rūkas yra labai galingas, jis visą patalpą užpildo smulkiausiomis, iki pusės mikrono, dalelėmis. Po dezinfekcijos lieka sausa aplinka. Tai šiuo metu mūsų rinkoje yra išskirtinė, dėl dalelių smulkumo analogų neturinti dezinfekcijos sistema. Patogu naudoti ir dėl to, kad nenukenčia viduje esanti brangi technika. Be to, sauso rūko aparatą labai patogu naudoti didesnių įstaigų patalpose, nes jis yra lengvas, mobilus.
Dezinfekciją, panaudojant sistemą „99MBS“, rekomenduojama atlikti viešbučiuose, restoranuose, prekybos centruose, viešajame transporte, laisvalaikio patalpose. Taip pat – žemės ūkio paskirties pastatuose. Įrenginys skirtas naudoti tiek baigiamajai dezinfekcijai, tiek prevencijai. Dezinfekcijos metu žūsta visi aplinkoje esantys virusai, bakterijos, sporos, mikroorganizmai.
Tačiau sauso rūko technologiją tinka naudoti tik tais atvejais, kai viduje nėra žmonių ar gyvulių. Dezinfekuojant tvartus, gyvulius reikėtų evakuoti. Mes ne tik teikiame sauso dezinfekavimo paslaugas, bet ir galime pasiūlyti nusipirkti pačią įrangą. Ji kainuoja kur kas pigiau nei perkant paslaugas.
