Praėjusį šeštadienį Lietuvos triušių augintojai susirinko į Raseinius, kur Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija (LKŽTAD) ir Žemės ūkio rūmai surengė Lietuvos veislinių triušių parodą. Nors triušių augintojų organizacijos pavadinime išliko žodis apie kailį, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje šiais laikais triušiai auginami tik dėl išskirtinės kokybės mėsos ir dėl švelnutės bei šilumą išsaugančios vilnos.

Parodą rėmė Lietuvos žemės ūkio ministerija.

Papildomas verslas

Pasak LKŽTAD vadovaujančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. dr. Artūro Stimbirio, draugija šiuo metu vienija apie 50 narių, kurie iš viso augina apie 5 tūkst. trylikos veislių triušių. Parodoje Raseiniuose triušių augintojai iš Trakų, Ukmergės, Šiaulių, Kėdainių, Kauno, Biržų, Alytaus ir kitų rajonų pristatė 12 veislių 102 savo augintinius. Ne bet kokius, o tik veislinius.

Anot Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo Arūno Kaučiko, triušininkystė tradiciškai ūkininkaujantiesiems gali būti papildoma verslo šaka.

„Ši šaka nereikalauja itin didelių investicijų, tačiau reikia daug kantrybės, daug žinių, o kaip tik tokiose parodose arba dalyvaujant draugijos veikloje jų ir galima gauti“, – atidarydamas parodą sakė A.Kaučikas.

Kaip paaiškėjo, parodą atidaręs Raseinių rajono meras Andrius Bautronis pats augina triušius, o raseiniškis Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius prie triušių auginimo prisidėjo vaikystėje talkindamas savo seneliui.

Už konkrečių triušių veislių populiarinimą parodos dalyviams nugalėtojams buvo įteikti prizai – LKŽTAD taurės ir žemės ūkio ministro pasirašyti padėkos raštai.

Triušiena – ne kiekvieno kišenei

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. A.Stimbirys ne tik vadovauja LKŽTAD, bet ir pats augina beveik šimtą mėsinių Kalifornijos veislės ir kailinių reksų veislės triušių. Pastarieji vadinami kailiniais, nes kailiukas tikrai nuostabus – tarsi liestum aksomą. Tačiau šiais laikais triušių kailio beveik niekam nereikia.

„Šiuo metu dažniausiai triušiai auginami mėsai ir labai dažnai, deja, tik savo reikmėms. Kailių laikai jau praeityje ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai pasaulinėje rinkoje. Matyt, daug lemia klimato atšilimas, kita vertus, susiduriama ir su pasipriešinimu auginti žvėrelius dėl kailio. Dar triušių kailiai šiek tiek naudojami gaminant suvenyrus, žaislus, papuošalus“, – teigė A.Stimbirys.

Tačiau triušiena ne kiekvieno kišenei. Kuo ji ypatinga?

„Šiuo metu triušienos kilogramas vidutiniškai kainuoja 7–8 eurus. Taigi mėsa brangi, tačiau tikrai verta už ją daugiau mokėti. Triušiena labai tinka mažiems vaikams. Tai – dietinė mėsa. Mažai riebalų, mažai blogojo cholesterolio. Taigi labai tinkama vartoti sergantiems širdies ligomis ar linkusiems jomis sirgti. Tyrimai rodo, kad triušienoje yra daug Omega-3 riebalų rūgščių, o jų įtaką žmonių sveikatai sunku pervertinti“, – sakė A.Stimbirys.

Deja, net stambiuosiuose prekybos centruose tik atsitiktinai galite užtikti triušienos, dažniausiai tai bus įvežtinė iš Lenkijos. Tokios triušienos kokybė gerokai prastesnė, palyginti su šviežia, Lietuvoje pirkta triušiena, kurios galima įsigyti tik tiesiogiai iš augintojų.

Triušių charakteriai

Per šimtą Naujosios Zelandijos raudonųjų  ir Meklenburgo dėmėtųjų veislių triušių Trakų rajone augina Rasa Griežė. Pasak tik veislinius triušius auginančios moters, jai triušininkystė yra tarsi pomėgis.

„Planuojantiesiems triušius auginti mėsai verta pirkti kelių veislių triušius iš veisėjų, tada juos mišrinti ir auginti. Kodėl taip? Todėl, kad yra toks vadinamasis heterozės efektas – pirmieji mišrūnai auga greičiau ir užauga didesni už tėvus“, – pradedantiems augintojams patarė R.Griežė.

Pasak trakiškės, triušius sėkmingai auginti gali kantrūs ir geri žmonės.

„Augintinius reikia ne tik tinkamai šerti, sudaryti palankias sąlygas augti, bet ir reikia su jais bendrauti. Ir ne bet kaip. Ateini – ir matai, kad jie jau tavęs laukia. Yra elgesio požymiai pagal veislę, bet pastebėjau, kad kiekvienas triušis turi ir skirtingą charakterį“, – pasakojo R.Griežė.

Ypatinga triušio vilna

Tarp Lietuvoje įprastų triušių veislių išsiskiria pūkiniai – Angoros veislės triušiai. Juos parodoje pristatė ukmergiškė Ingrida Pliopaitė-Bataitienė. Šios veislės triušių augintoja 2014-aisiais į Lietuvą atsivežė viena pirmųjų. Šiuo metu ji augina 40 šios veislės triušių. Darbo užtenka.

„Juos reikia kirpti maždaug kas tris mėnesius. Beje, vieną triušį įmanoma nukirpti per valandą, tačiau neretai tenka užtrukti ir ilgiau. Iš vieno triušio gauname iki 250 gramų vilnos. Taigi per metus vienas triušis užaugina vilnos vienam megztukui“, – sakė I.Pliopaitė-Bataitienė.

Parodoje augintoja pademonstravo, kaip šių gražuolių vilna karšiama ir verpiama. „Reikia mokėti tai daryti, nes karšyklos ir verpyklos tokių darbų neatlieka“, – sakė ukmergiškė triušių augintoja.

Kuo triušio vilna išskirtinė?

„Vilna labai švelni, todėl mezginiai „nekanda“. Be to, iš triušio vilnos suverptų siūlų numegztas mezginys net šešis kartus šiltesnis, palyginti, pavyzdžiui, su avies vilna“, – teigė I.Pliopaitė-Bataitienė.