Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Parama sodininkams nuguls ir į bankų kišenes

Pusantrų metų gyvenę pažadais sodininkai pagaliau sulaukė kažko konkretesnio – Žemės ūkio ministerija paskelbė, jog dėl pernykščių pavasario šalnų, kurios sunaikino apie 80 proc. sodų ir uogynų derliaus, nuostolių patyrusiems ūkininkams bus teikiama parama – numatoma skirti 1,5 mln. eurų.

Bėda ta, kad nemažą dalį šios paramos ūkininkai bus priversti atiduoti bankams kaip palūkanas. Negavę pajamų dėl netekto derliaus, sodininkai pritrūko apyvartinių lėšų, o laiku nesulaukę pažadėtų kompensacijų buvo priversti arba imti paskolas iš bankų, arba atleisti dalį darbuotojų, mažinti darbų apimtis.

Lėtaeigė biurokratinė mašina

„Tuos pusantrų metų gyvenome tiesiog katastrofiškai blogai, verčiamės sunkiai, išskyrus gal porą ūkių. Kas galėjo, ėmė kreditus iš bankų, kas negalėjo – gyveno iš savo resursų, atleido labai daug žmonių, susimažino kaštus ir kažkaip vegetuoja. Paramos labai reikia. Nors ji mūsų nuostolių ir nepadengs, bet vis tiek tai bus pagalba. Kol pinigų negavome, džiaugtis negalime, nes kai taip ilgai lauki ir tikiesi, o vis nėra ir nėra, prarandi ir viltį“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.

Asociacijos skaičiavimais, sodininkai patyrė maždaug 7 mln. eurų nuostolių, tačiau kompensuota bus tik iš dalies – numatyta skirti 1,5 mln. eurų.

Daugelis uogynų, sodų ūkių pernai pavasarį dėl šalnų neteko apie 70–80 proc. derliaus, tačiau valdžia tuomet nerado lėšų kompensuoti patirtus nuostolius. Tada ir ėmė suktis lėtaeigė biurokratinė mašina: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė perskirstyti lėšas iš kitų paramos priemonių ir 2019 metais šalnų padarytiems nuostoliams kompensuoti skirti subsidijas. Šį sprendimą ŽŪM derino su Briuseliu.

Ministerijos duomenimis, paramos schema pirmą kartą pateikta derinti Europos Komisijai (EK) šių metų gegužės 18 dieną, nuolat vyko konsultacijos, tačiau suderinti šios schemos nepavyko. EK pasiūlė schemą derinti ES valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėse 2014–2020 metams  nustatyta tvarka. O šiai tvarkai reikalingas detalesnis pagrindimas, nagrinėjimas taip pat trunka ilgiau. Pagal minėtose gairėse nustatytus reikalavimus ŽŪM  liepos mėn. pakartotinai pateikė EK derinti schemą. Po mėnesio iš EK gautos pastabos ir duotas vieno mėnesio terminas atsakymams pateikti. Galiausiai EK spalį pritarė ŽŪM parengtoms paramos nuo 2019 m. šalnų nukentėjusiems sodininkams teikimo taisyklėms.

ŽŪM nuotr.

„Nuo 2019-ųjų pavasario šalnų nukentėjo kone visa Europa. Lenkijos, Latvijos, kitų šalių sodininkai jau seniai išleido paramos pinigus, nes jie kompensacijas dėl patirtų nuostolių gavo labai greitai – per mėnesį kitą, o mes vis dar laukiame. Manau, kad dėl atsainaus požiūrio, didžiulės tiek mūsiškių, tiek Briuselio biurokratijos taip ilgai buvo svarstoma, derinama, o laikas ėjo, sodininkams reikėjo naują derlių imti, samdyti žmones obuoliams skinti, mokėti jiems atlyginimus, o apyvartinių lėšų neturėjome“, – apgailestavo V.Kuliešienė.

Vis dar laukia

Buvo tokių ūkininkų, kurie, nors ir patyrė nuostolių dėl pernykščių pavasarinių šalnų, tačiau paramos nesikreipė.

„Dalis mišrių ūkių, kurie ne tik sodus turi, bet dar ir augina daržoves ar grūdines kultūras ir galėjo iš to išgyventi, tiesiog numojo ranka ir kompensacijų neprašė, nes arba nesitikėjo paramos iš valstybės, arba nesiryžo eiti ilgus biurokratinius kelius. Juk sodams nušalus reikėjo kviestis komisiją, įrodyti, kad sodai žydėjo, paskui kviestis ir rodyti, kad neužmezgė vaisių, dar vėliau rajonų atstovai važiavo į sodus ir tikrino, ar tikrai nėra derliaus. Reikėjo ir visas penkerių metų finansines ataskaitas pateikti. Ne kiekvienas ryžosi tokiai biurokratijai“, – teigė asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė V.Kuliešienė.

Į savivaldybių žemės ūkių skyrius 2019 m. iš viso kreipėsi 260 sodininkų. Nuo pavasarinių šalnų labiausiai nukentėjo Biržų, Vilkaviškio, Anykščių rajonų sodininkai. Siekdami gauti paramą, sodininkai ir uogininkai turės pateikti savivaldybėms paraiškas paramai gauti ir jos dydžiui apskaičiuoti reikalingus dokumentus.

Biržų rajone nuostolius deklaravo net 28 pareiškėjai. Šiame rajone yra įregistruota 160 ha verslinių sodų ir 1 200 ha uogynų. Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas (ŽŪS) Steponas Staškevičius sakė, jog nuo šalnų pernai daugiau nukentėjo uogynai, o labiausiai – juodieji serbentai.

„Netekom derliaus, nereikėjo skinti, – ironizavo S.Staškevičus. – Kol kas paramos pinigų dar nėra. Baigiam ir užmiršti... Viliamės, gal iki metų pabaigos išmokės.“

S.Staškevičius ir pats turi 1,5 ha juodųjų serbentų uogyną, kurį pernai šalnos taip pakando, kad visai nebuvo ko skinti.

„Atvažiavę „Ekoagros“ atstovai savo akimis negalėjo patikėti, kad visai nėra serbentų“, – prisiminė pernykščius įvykius Biržų rajono savivaldybės ŽŪS vedėjas.

Braškių augintojų asociacijos pirmininkas Vidas Juodsnukis taip pat tvirtino, kad pernai pavasarį nuo šalnų nukentėjo kone visi braškių augintojai.

P. Lileikio nuotr.

„Kai pavasarį užklumpa 9 laipsniai šalčio, jokia apsauga nepadeda. Nukentėjo 80 procentų uogynų. Kreipėmės į savivaldybes, važiavo komisijos, fotografavo, vertino, ar uogyno priežiūra atitinka technologinius reikalavimus, nustatinėjo žiedų nušalimo procentus. Praėjo pusantrų metų, o kompensacijų vis dar laukiam. Pernai buvo labai sudėtinga – investavom didžiulius pinigus, o derliaus netekom, todėl labai trūko apyvartinių lėšų. Blogai, kad taip ilgai tenka laukti kompensacijų. Mūsų valdžia labai neoperatyviai dirba. Tenka bendrauti su Lenkijos, Vokietijos ūkininkais, tai ten per mėnesį viskas suorganizuojama ir išmokamos kompensacijos“, – aiškino V.Juodsnukis.

Pajamos sumažėjo trigubai

Pasvalio rajone 200 ha plotą užimantis obelų sodas – UAB „Aukštikalnių sodai“ pernai taip pat patyrė didžiulius nuostolius. Kaip ir dauguma sodininkų negalėjo įvykdyti įsipareigojimų užsakovams, parduoti numatyto kiekio obuolių.

„Dėl pernykščių pavasario šalnų derlius buvo beveik tris kartus mažesnis. Įprastai mes priskiname apie 3 500–4 000 tonų obuolių, o pernai priskynėme tik truputį daugiau nei 1 300 tonų. Tai žymus derliaus netekimas. Nuostolius tik truputį amortizavo 15 proc. padidėjusios kainos, nes obuolių labai trūko“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė UAB „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius.

Bendrovė kreipėsi paramos dėl patirtų nuostolių, tačiau nesitiki, kad ji bus bent kiek labiau juntama.

„Kompensuoja paprastai tik dalį nuostolių. Paramai skirta 1,5 mln. eurų, tad kažkiek „patrupins“. Be to, jei kas nors neatitiks reikalavimų, dar ir tą sumą apkarpys. Tai, kad paskyrė 1,5 mln. eurų, dar nereiškia, kad 1,5 mln. eurų ir išmokės. Biurokratai moka atrasti, kaip tą padaryti, o sodininkai gyvena labai liūdnai. Pajamų praėjusiais metais nebuvo, o nudirbti reikia visus tuos pačius darbus: genėjimus, purškimus, šienavimus ir kt. Išlaidos tos pačios, o pajamos sumažėjo trigubai“, – tvirtino „Aukštikalnių sodų“ direktorius A.Paškevičius.

Vilkaviškio rajone įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo „Olrevita“ vadovas Vitas Kušlys „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo, jog 45 ha obelų sodas smarkiai nušalo.

„Pernai priskynėm tik maždaug trečdalį to obuolių kiekio, kurį priskindavome ankstesniais metais. Labai trūko apyvartinių lėšų, bet žmones išsaugojom – raivaisi kaip ungurys, kad darbus padarytum su kuo mažesnėmis išlaidomis. Mažiau genėjome, žolę pjovėme tiek, kad minimaliai atitiktume reikalavimus, taisykles“, – sakė V.Kušlys.

Sodininkystė – labai daug darbo rankų reikalaujanti žemės ūkio šaka, sumokanti nemažus mokesčius valstybei, todėl sodininkai yra įsitikinę, jog valstybė turėtų padėti, ištikus tokioms gamtos anomalijoms. Juo labiau kad ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas vaisiams, uogoms Lietuvoje yra didžiausias visoje ES, ir konkuruoti su kitomis šalimis labai sunku.

Kompetencijos stoka ar nuolankumas Briuseliui?

 a.stancikas

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Kitos šalys sugeba kur kas greičiau nei Lietuva suderinti su Briuseliu vienokias ar kitokias paramas. Ar mes ne per daug nuolankūs daromės Briuseliui, Europos Komisijai, ar ne per daug į kiekvieną jų raidę, į kiekvieną pastebėjimą (turiu galvoje ne esminius dalykus, o įvairias smulkmenas) reaguojame ir vis bandome derinti, taip ilgindami sprendimų priėmimo laiką?

Kitas dalykas – jeigu mūsų valdininkai pridaro klaidų, kad vis iš naujo reikia derinti, kyla klausimas, kokia Žemės ūkio ministerijos darbuotojų kompetencija, jei nesugebama normaliai pateikti dokumentų informuojant Briuselį dėl vienokios ar kitokios paramos, kaip dabar nutiko dėl nuostolių, kuriuos dėl šalnų patyrė mūsų sodininkai. Praėjo vos ne dveji metai, o mes vis dar kalbame apie tą pačią problemą ir niekaip nesugebame sodininkams kompensuoti patirtų nuostolių. Juk ūkininkams trūko apyvartinių lėšų, kad išgyventų, jie turėjo imti iš bankų kreditus, o kreditai kainuoja. Taip išeina, kad valstybė sudarė sąlygas bankams uždirbti? Kada nors ūkininkai gaus valstybės paramą, bet kreditai paimti, palūkanos sumokėtos, taigi parama, kuri jau lyg ir ateina, tik padengs tuos nuostolius, kuriuos ūkininkai patyrė paėmę kreditus iš bankų. Tai kam mes dirbame –ūkininkams ar finansinėms struktūroms? Ministerijos biurokratai kai kuriais atvejais aiškina, kad Briuselis mums neleido to, neleido ano ar liepė kitaip pateikti. Neįsivaizduoju, kaip kitos šalys sugeba pateikti ir gauti atsakymus per gana trumpą laiką. Ar mums, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, taikomos išskirtinės, griežtesnės sąlygos? Ko gero, ne.

Rekomenduojami video