Asociatyvi nuotr.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pernai į pasėlių deklaravimo tvarką įtraukė naujovę – žemdirbiai deklaruodami plotus ir varnele pažymėdami kurią nors žemdirbių organizaciją galėjo jai iš savo tiesioginių išmokų sumos skirti 1 eurą nuo hektaro. ŽŪM metų pabaigoje paskelbė, kad žemdirbius vienijančias organizacijas kaip paramą pasieks per 296 tūkst. eurų, tačiau kažkodėl nutylėjo, jog išmokų mokėjimas yra pristabdytas, nes teisme nagrinėjama byla dėl teisės akto – sprendimo pervesti lėšas asociacijoms – teisėtumo.

Naudingas tik didžiažemiams

ŽŪM duomenimis, pernai 4228 pareiškėjai deklaruodami 296 117 ha plotą kaip paramą skyrė 1 eurą nuo hektaro žemdirbius vienijančioms organizacijoms – tai yra 296 117 eurų.

Kai buvo tvirtinama „Savanoriškos paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms tvarka“, ŽŪM teigė, kad tokio sprendimo tikslas – stiprinti žemdirbių savivaldą, suteikiant žemdirbiams galimybę skirti dalį išmokų kaip paramą ūkininkus vienijančioms organizacijoms, kurios atstovauja jų interesams. Tačiau nemažai ūkininkų tvirtino, jog šis ministro įsakymas būtų naudingas tik toms organizacijoms, kurios vienija didelius žemės plotus valdančius ūkininkus. Tokiame sprendime įžvelgta, jog palankesnės sąlygos gauti paramą sukuriamos didiesiems ūkininkams ir tokiu būdu galimai parodomas palaikymas stambiosioms asociacijoms. Buvo piktinamasi, kad sukuriamos skirtingos sąlygos. Ką daryti triušių, kiaulių, paukščių augintojams, kurie valdo mažus dirbamos žemės plotus?

Kaip prognozavo ministro nustatytą žemdirbių organizacijų rėmimo tvarką kritikavusi ir jai nepritarusi nemaža dalis ūkininkų, taip ir nutiko – daugiausia eurų nuo tiesioginių išmokų nubyrėtų į sąskaitas asociacijų, kurių nariai deklaruoja daugiausiai hektarų. Didžiausia būsimos paramos suma priskaičiuota Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai (LŽŪBA). ŽŪIKVC duomenimis, 64 pareiškėjai deklaravo 67 tūkst. ha, nuo kurių skyrė po eurą šiai asociacijai. Toliau rikiuojasi Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA), Lietuvos grūdų augintojų asociacija(LGAA), Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA).

Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Komunikacijos skyriaus patarėja Reda Kerdokienė, išmokos į paramos gavėjų sąskaitas turi būti pervestos iki birželio 30 d.

„NMA deda visas pastangas, kad paramos lėšas išmokėtų kuo greičiau. Mūsų žiniomis, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl paties teisės akto – sprendimo pervesti lėšas asociacijoms – teisėtumo, todėl,laukiant teismo sprendimo, šių išmokų mokėjimas yra pristabdytas“, – VL teigė R.Kerdokienė.

Tuometinio žemės ūkio ministro Andriaus Palionio pasiūlyta paramos ūkininkus vienijančioms asociacijoms skyrimo tvarka su socialiniais partneriais nebuvo išdiskutuota, vertinta kaip ydinga, buvo ir Teisingumo ministerijos išaiškinimas, kuriame nepritarta tokiam sprendimui, tačiau jis vis vien buvo priimtas. Tad nekeista, jog daug abejonių kėlęs įsakymas buvo apskųstas teismui. Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi tuometinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas su pareiškimu ištirti tuometinio žemės ūkio ministro A.Palionio įsakymo „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo punkto, papildyto skyriaus „Savanoriško paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms tvarka“ teisėtumą.

Kardinaliai priešingos nuomonės

Vienų organizacijų atstovai galimybę paremti žemdirbius atstojančias organizacijas pasitiko palankiai, kiti – neigiamai, ir teigia, jog buvo gerokai paskubėta.

LŽŪBA už šią žemdirbių savivaldos rėmimo formą pasisakė nuo pat pradžių.

„Pritariu tokiai žemdirbių organizacijų rėmimo tvarkai. Paramos pinigai būtų naudojami konferencijų, mokymų specialistams organizavimui,lektoriams samdyti, asociacijos aparatui išlaikyti, galbūt patalpų priežiūrai. Lėšų reikia ir dalyvavimui įvairiose akcijose, diskusijose, atstovaujant žemdirbių interesams“, – VL sakė LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis.

Pasak LŽŪBA prezidento, dalyvaujantys asociacijų veikloje žemdirbiai padaro darbą, kurio vaisiais vėliau naudojasi ir kiti ūkininkai, kurie niekur neprisideda ir stovi nuošalyje, kai reikia kažkur eiti, važiuoti atstovauti žemdirbių interesams.

Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nuomonė kardinaliai priešinga.

„Žemės ūkio rūmai minėtai tvarkai nepritaria ir laukia, ką nuspręs teismas. Nuo pat pradžių matėme, kad tokia parama labiau orientuota į asociacijas, kurių nariai turi daug žemės ploto. Gal įvedant tokią keistą rėmimo tvarką kas nors norėjo parodyti, kad daugiau aukų sulaukiančios asociacijos žemdirbiams yra svarbesnės“, – VL sakė ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Algis Baravykas

Pasak pašnekovo, aukoti ir paremti kokią nori organizaciją žemdirbiai galėjo ir be jokių ministerijos nustatytų tvarkų.

„Dabar įvesta tvarka, kai deklaruojant plotus galima uždėti varnelę paramą nurodančioje skiltyje, kai kuriuos žmones gali ir suklaidinti. Pavyzdžiui, jeigu koks nors finansų ministras nustatytų, kad prie kiekvieno bankomato būtų padarytas mygtukas, kurį paspaudus paaukoji bankininkų asociacijai. Niekas neverčia to mygtuko paspausti, bet kai jis atsiduria tokioje vietoje… Toks„mygtukas“ atsidūrė prie pasėlių deklaravimo. Niekas gi netrukdo deklaruojant pasėlius paaukoti Kiaulių, triušių augintojų asociacijoms ar kitoms organizacijoms, kurių nariai neturi žemių“, – ironizavo A.Baravykas.

Kodėl paremti nuspręsta po vieną eurą nuo hektaro, o ne, pavyzdžiui, nuo galvijų skaičiaus ar pan.? Rezultatai, ko gero, būtų visai kitokie.

Suabejota sprendimo teisėtumu

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis tvirtino, jog minėtos tvarkos įvedimui nepritarė dauguma ūkininkų, nes ji palanki tik stambiems ūkininkams, bendrovėms.

Vidas Juodsnukis

„Dabar stambiesiems ūkininkams Europos Sąjunga (ES) daro didelius apribojimus. Pamatė, kad lėšos neteisingai, netolygiai paskirstomos, kad kaimo plėtra už ES lėšas praktiškai nevyksta, įveda griežtesnes sankcijas dėl neteisingo lėšų skirstymo. Tai pas mus nusprendė dar kartą pravažiuoti buldozeriu– surado kitą būdą, kaip „paremti“ stambiuosius ūkininkus. Toliau apiplėšinėjamas kaimas, smulkieji ūkininkai“, – piktinosi V.Juodsnukis.

Pasak LŠŪS vadovo, smulkūs ūkininkai buvo raginami paremti Lietuvos ūkininkų sąjungą.

„Ar gali kelis ar 10 tūkst. ha turintis ūkininkas atstovauti tą, kuris turi 10 ha? Interesai yra nesuderinami, – tvirtino V.Juodsnukis. – Esame išsiuntę raštus prezidentui, naujam žemės ūkio ministrui, Seimo Kaimo reikalų komitetui, kad tokia žemės ūkio politika, kokia buvo iki šiol, negali tęstis.“

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos primininkas Vytautas Buivydas įsitikinęs, jog rėmimo tvarka įvesta nepakankamai išdiskutavus, ar ji reikalinga. Ji yra tiesiog perteklinė, nes aukoti be jokių kliūčių galima bankiniu pavedimu ar kitais būdais, skirti 2 proc. pildant Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaraciją.

„Dabar gi įvedus rėmimo tvarką tik papildomai pridėta darbų NMA administruoti šią paramą. Manau, kad buvo paskubėta ją įvesti, – VL sakė V.Buivydas. – Juolab kad dabar vyksta teismo procesas. Teko kalbėtis su ES atstovais, kurie sako, jog didelė tikimybė, kad skundas bus patenkintas.“

Pasak V.Buivydo, jei yra noro, visada galima paaukoti norimai asociacijai padarant pavedimą ir neapkraunant valstybinių institucijų – Nacionalinės mokėjimo agentūros, kuri ir taip nespėja vertinti paraiškų.

„Būtų geriau, kad efektyvesnis darbas vyktų ten, kur jo labiausiai reikia, o ne užsiimti tokiais papildomais darbais, kurie, mano nuomone, gali būti atlikti pačių žemdirbių, tiesiai į asociacijos sąskaitą pervedant pinigus“, – tvirtino ŽŪR vicepirmininkas.

Paramos „pririšimas“ prie plotų – 1Eur/ha – sunkiai suprantamas kriterijus.

„Nesąžininga skaičiuoti paramą nuo hektaro. Nevienodas sąlygas gauna, pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovė, kuri deklaruoja kelis tūkstančius ha, ir smulkūs šeimos ūkiai, dažniausiai turintys po 2, 3 ar 5 ha. Juk triušių, kiaulių, paukščių augintojai, sodininkai, daržininkai neturi didelių plotų. Jei ūkininkas turi 3 ha braškių, tai savo organizacijai jis paaukos 3 eurus. Ne taip turėtų būti. Akivaizdu, kad paramos teikimo sistema neišdiskutuota, todėl ir atsidūrė teisme“, – teigė V.Buivydas.

Pašnekovas tvirtino, jog reikia išsiaiškinti, ar tokia nustatyta tvarka yra teisėta, ar neprieštarauja ES teisei, pačiam tiesioginių išmokų panaudojimo pagrindimui.

„Lietuva laikas nuo laiko sulaukia ES sankcijų dėl kokių nors pažeidimų, todėl gerai, kad pinigų išmokėjimas yra sustabdytas, kol bus išaiškinta, ar tai yra teisėta.Jei lėšas panaudotume neturėdami teismo sprendimo,tai jį gavę, pavyzdžiui, po kelerių metų, kai yra įvykęs pats faktas, galėtume susilaukti daug neigiamų pasekmių. Todėl manau, jog laiku buvo kreiptasi į teismą“, – sakė V.Buivydas.

Laukiama verdikto

Andriejus Stančikas, Buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Dėl ministro įsakymo nustatant rėmimo tvarką pirmiausia kilo teisinis klausimas, ar jis yra teisėtas. Todėl ir kreipiausi į teismą.

Tokios rėmimo tvarkos įvedimu gal norėta parodyti, kad kiekviena organizacija turi susirinkti pinigus, o ne gauti dotaciją iš valstybės.

Nuo pat pradžių, kai tik išgirdo apie būsimą tvarką,žemdirbiai išreiškė daug nepasitenkinimo. Smulkūs ūkininkai ir taip taupo kiekvieną eurą, todėl vargu, ar ras galimybę remti organizacijas. Nedėkingoje padėtyje pagal šią tvarką atsidurtų organizacijos, kurios jungia smulkiuosius ūkininkus. Tuo tarpu stambius ūkininkus vienijančioms organizacijoms ši tvarka yra palanki. Taip smulkiuosius ūkininkus jungiančios organizacijos būtų užgožtos ir prarastų tam tikrą prasmę, o vienijančios pačius stambiausius ūkininkus ar bendroves– išliktų. Pagrindinis klausimas ir buvo tas, ar teisėta tokia ministro įsakymu nustatyta tvarka. Verdiktą tegul pasako teismas.