Žinomiausia gaišenų ir gyvūninių atliekų utilizavimo įmonė Lietuvoje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ smarkiai įsiskolinusi, restruktūrizuojama ir gali bankrutuoti. Kaip tik dabar, kai aplink Lietuvą ir joje siaučia gyvūnų virusinės infekcijos, zoonozės (ir žmonių, ir keturkojų užkrečiamosios ligos), vilkai drasko ūkininkų avis, sugedus ventiliatoriams paukštynuose užtrokšta vištos. Kur tektų dėti gaišenas, kad atvirai pūdamos jos nesukeltų ekologinės  nelaimės? Aplinkosaugininkai neleistų tiesiog užkasti gyvūnų liekanų.

Anksčiau problema, dabar – žaliava

Teismai nagrinėja dešimtis ieškinių „Rietavo veterinarinei sanitarijai“, nesilaikančiai  įsipareigojimų, įmonės skola „Sodrai“ yra išaugusi iki beveik 24 tūkst. eurų, įregistruoti šeši „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ turto areštai.

„Jau kuriant gaišenų utilizavimo sistemą padaryta klaida, kad leista įsigalėti įmonei monopolininkei. Anksčiau didieji paukštynai ir stambūs kiaulininkystės kompleksai turėjo savas utilizavimo įmones. Centralizavimas yra blogai. Su Rietavo bendrove

gyvūnų ir paukščių augintojai dažnai ginčydavosi dėl paslaugos įkainių. Gyvuliai tvartuose nugaišta kiekvieną dieną. Seni, paliegę. Atsiranda verslininkų, surenkančių gaišenas, ir perdirbančių jas į džiovintos mėsos ir kaulų miltus (2001 m., kai Didžiojoje Britanijoje siautė galvijų kempinligė, ES šiuos gyvulių pašarus uždraudė –red. past.). Kritę ūkiniai gyvūnai anksčiau buvo problema, dabar – žaliava“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Tada sistema veiktų

Pasak A. Baravyko, netoli Vievio įsikūrusi energetikos įmonė „Modus Energy“ gamina biodujas.

„Ne tik iš pasenusių maisto produktų ar restoranų atliekų. Surenka ir kritusius gyvūnus. Rietavo įmonei buvo numatyta aptarnauti augančią gyvulininkystę. O ji dabar silpsta. Todėl „Rietavo veterinarinei sanitarijai“ ir nesisekė. „Modus Energy“ biodujų jėgainė vos paleista staiga ėmė nebeveikti. Laimė, trumpai. Jei ir ši  paskutinė gaišenas dideliais kiekiais surenkanti įmonė atsisakys perdirbti jas? Kur dėtis ūkininkams, galvijų, kiaulių augintojams? Ypač tada, jeigu prasidėtų kokia nors epidemija, masiškai imtų kristi gyvuliai. Reikia pasiruošti visiems gyvenimo atvejams. Valstybėje turi būti bent dvi ar trys gaišenas utilizuojančios įmonės. Tada utilizavimo sistema veiktų“, – tikino Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas A. Baravykas.

Krenta dėl natūralių priežasčių

Lietuvos paukštininkystės asociacija irgi labai susirūpinusi, kad, paukščių gripui vis dar sukant ratus aplink mūsų šalį, gali atsirasti grėsminga šalutinių gyvūninių produktų ir gaišenų tvarkymo sistemos skylė.

„Žinoma, paukščių gripui užklupus, ligos židinių apsaugos zonose tektų sunaikinti tūkstančius vištų, kalakutų, naminių ančių. Dingus elektrai paukštyne iškart žūsta daugybė vištų dedeklių ir viščiukų broilerių. Bet dar daugiau paukščių krenta dėl natūralių priežasčių (tikėtina vištos gyvenimo trukmė, jeigu paukštis nepatektų po mėsininko peiliu – 5–10 metų – red. past.). Kur tektų dėti gaišenas, jei bankrutuotų Rietavo įmonė? Kuo daugiau utilizavimo įmonių, tuo geriau paukščių augintojams – galima rinktis paslaugos kainas, pasidairyti, kuri įmonė kokybiškiau ir greičiau dirba“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Tėvelis.

Maistas ir gaišenos – atskirai

Pasak V. Tėvelio, didžiųjų paukštynų (Vilniaus, Kaišiadorių) skerdimo cechuose ne tik skerdienas į maisto produktus galima perdirbti, bet ir kritusius gyvūnus saugiai sunaikinti. Tačiau veterinarijos inspektoriai draudžia maistą ir gaišenas tvarkyti tame pačiame pastate. „Chalalinius“ (leistinus – arab.) mėsos produktus iš Lietuvos perkantys musulmonai irgi reikalauja, kad mėsininkas, sukalbėjęs privalomą islamišką maldą navazą, galviją papjautų ir jautieną perdirbtų kitur, o ne tame pačiame ceche, kuriame ankstesnė krikščionių pamaina kimšo kiaulienos dešras lietuviams ir kitiems europiečiams.

Gražiai pavadintas bankrotas

Žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves group“ vadovui Jonui Jagminui labiau negu bet kam kitam skauda širdį dėl Rietavo įmonės, nes pats padėjo jai įsikurti.

„1987 m. dar dirbau (bet jau paskutintus metus) Rietavo tarybinio ūkio technikumo direktoriumi. Tuo pat metu Rietave ant mūsų parūpintos žemės iškilo valstybinė veterinarijos ir sanitarijos įmonė. Kita gaišenų utilizavimo įmonė pastatyta Kaišiadoryse, bet jos jau seniai nėra. „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iki šiol veikė neblogai. Valstybė rėmė, Nacionalinė mokėjimo agentūra dosniai skyrė įmonei ES struktūrinių fondų lėšų. Sklido gandai, kad „Arvi“ įmonių grupę, kuriai priklausanti bendrovė „ARVI ir ko“ 2002 m. lapkritį privatizavo Rietavo įmonę, persekioja nesėkmės, bet neatrodė, kad tai atsilieps modernizuotai „Rietavo veterinarinei sanitarijai“. Kaip galima mirti iš bado sėdint ant aruodo?! Įmonę skubiai turi perimti valstybė, Žemės ūkio ministerija ar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Negali ji nė akimirkos sustoti. O restruktūrizavimas – tai tik gražiai pavadintas bankrotas“, – „Ūkininko patarėjui“ karštai kalbėjo J. Jagminas.

„Valdžia smarkiai vėluoja. Jau vakar reikėjo gelbėti Rietavo įmonę. Sakiau mūsų Plungės apygardoje išrinktam Seimo nariui Jonui Varkaliui: „ Ten, Seime, darykite  ką nors. Jei kokia gyvūnų užkrečiamų ligų epidemija, kur dėsime gaišenas?! Lenkai nepriims“, – nerimavo „Agroaves group“ vadovas J. Jagminas.

Būna išimčių

Anot verslininko J. Jagmino, visi vežė gaišenas į Rietavą. Tik išskirtiniais, ypatingai sunkiais atvejais gaišenas leidžiama užkasti vietoje.

Taip atsitiko 2017-ųjų liepą, kai Jonavos r. bendrovėje „Beržų kompleksas“ patvirtinus afrikinį kiaulių marą teko sunaikinti daugiau nei 23 tūkst. kiaulių.

Šilų seniūnijos, kurioje įsikūręs „Beržų kompleksas“, gyventojai protestavo, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) leidimu, nežiūrint gyventojų protestų, gaišenos buvo užkastos vietoje. Tokia tvarka nustatyta dar 2012 metais – suderinus su Aplinkos ministerija ir kitomis tarnybomis, gali būti numatyta vieta, kur, paskelbus ekstremalią situaciją, galima užkasti gaišenas.

„Tokiam gylyje kasama, kad į gruntinius vandenis nepatektų. Nuolat periodiškai vykdoma ir vandenviečių kontrolė. Viskas atliekama pagal galiojančias normas ir taisykles. Suprantu, kad žmonės baiminasi ir nuogąstauja. Tačiau juk jau šimtmečiais žmonės gyvena netoli paprastų žmonių kapinių, kur turi šulinius ir naudoja vandenį“, – tada žurnalistams kalbėjo VMVT Jonavos skyriaus vadovė Diana Šutovienė.

Dažnai skundžiamasi ministerijai

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Starkuvienė „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad ministerijai dažnai  skundžiamasi, kodėl „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsisako išvežti ir sunaikinti  naminių gyvulių ar paukščių gaišenas. Todėl ŽŪM teko keisti taisykles, pagal kurias valstybė padeda įmonėms, išvežančioms ir sunaikinančioms šalutinius gyvūninius produktus. Pakeitimai įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.

Daugiau galimų utilizuotojų

Jau nebe viena įmonė visoje Lietuvoje neribotai gali utilizuoti dvėselienas. Ūkinių gyvūnų gaišenas Lietuvoje iš ūkininkų, bendrovių, surenka, išveža ir sunaikina dvi tvarkymo įmonės: UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Tvari energija“ (priklausanti tai pačiai energetikos bendrovei „Modus energy“, kuriai nesisekė perkirpti savo biodujų jėgainės atidarymo iškilmių šventinės juostelės – red. past.). Jos buvo atrinktos, pakvietus įmones teikti paraiškas.

Valstybės pagalbos gali tikėtis mažos ir vidutinės šalutinius gyvūninius produktus tvarkyti pasiryžusios įmonės, kurių metinė apyvarta neperšoka 50 mln. Eur, pasamdžiusios iki 250 darbuotojų.

Šeimininkai smarkiai pasikeitė

Visi, kas netingi, aplinkui komentuoja „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ sunkumus, išskyrus pačią „Arvi“ grupę, kuriai priklauso įmonė. „Ūkininko patarėjas“ paprašė ilgamečio „Arvi“ viceprezidento prof. dr. Alfonso Sigito Tamošiūno apibūdinti Rietavo įmonės būklę. „Arvi“ įmonių grupė pastaruoju metu taip smarkiai keitėsi, kad prieš kelerius metus į pensiją išėjęs Vytauto Didžiojo universteto Žemės ūkio akademijos profesorius net nežino, kokios dabar jo pareigos bendrovėje, tačiau jis vis dar pataria „Arvi“ grupei, konsultuoja svarbiais klausimais.

Politikų ekonominis neraštingumas

„Valstybė privalo sudaryti „Rietavo veterinarinei sanitarijai“ palankias sąlygas išsilaikyti ir pelningai dirbti. Pati valdžia prigamino įmonei varžovų. Menkai pasirengusioms bendrovėms leista gaminti biodujas iš gyvūnų dvėselienų. Tik tiek jos tesugeba. Ir tai dažnai klysta. O Rietavo įmonė aprėpė visą šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo ciklą – surinkdavo, saugodavo, sunaikindavo visų trijų kategorijų gyvūnines atliekas. Bet atsiradus konkurentų, įmonei darbų sumažėjo. Juk čia kaip autobuse – ar vienas keleivis, ar šimtas – degalų sąnaudos tokios pačios. „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ likimas vaizdžiai iliustruoja mūsų politikų ekonominį neraštingumą. Pavertė Lietuvą pigių žaliavų, grūdų eksporto rekordininke ir tuo didžiuojasi. Kadaise Didžiosios Britanijos karalius Jurgis IV, kuriam valdant (1820–1830 metais) britų salose baigėsi pramoninė ir agrarinė revoliucija, nutiestas pirmasis pasaulyje geležinkelis, sėdėdamas ant vilnos maišo paskelbė, kad šalis nuo šiol prekiaus iš vilnos pagaminta didesnės pridėtinės vertės gelumbe. Britai tapo didžiausiais gelumbės eksportuotojais pasaulyje“, – aiškino profesorius A. S. Tamošiūnas.

Ieškoma išeičių

Vidmantas PAULAUSKAS

^{Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas}

Netvirta „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ būsena, žinoma, verčia susirūpinti. Tačiau bet kokiu atveju ieškotume išeičių, spręstume, kas dar galėtų perdirbti, sunaikinti šalutinius gyvūninius produktus: gyvūnų kūnus arba jų dalis, neskirtus vartoti žmonėms, viešojo maitinimo atliekas, kepimo aliejų, maisto produktus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, mėsinių ir skerdyklų atliekas, kraują, plunksnas, pūkus, vilną, kailius ir odą, gyvūnų gaišenas, mėšlą.

Šie produktai skirstomi į kategorijas pagal jų keliamą pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Antros kategorijos šalutinius produktus (mėšlą ir virškinamojo trakto turinį, veterinarijos reikalavimų neatitinkančią produkciją, importuotą iš trečiųjų šalių, veterinarijos medikamentų likučius, nugaišusius gyvūnus) jau dabar ne viena Lietuvos įmonė galėtų perdirbti arba saugiai sunaikinti. Sudėtingiau ir atsakingiau utilizuoti pirmos kategorijos produktus – eksperimentams naudojamus ir galinčius sirgti užkrečiamosiomis encefalopatijomis gyvūnus, kenksmingus likučius (pavyzdžiui, dioksiną), nežinomos kilmės produktus, maitinimo atliekas iš tarptautinio transporto priemonių.

Galvojame apie alternatyvas. Galbūt vežtume į Lenkiją.

Yra planų, kad netolimoje ateityje Lietuvoje atsiras įmonių, perdirbančių ir pirmos kategorijos šalutinius gyvūninius produktus.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS