Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, susitikęs su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Dariumi Remeika ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentu Vytautu Tėveliu, aptarė paukščių gripo prevencijai skirtas priemones.

Pagrindinis Žemės ūkio ministerijos tikslas – kad paukščių gripas, jau apėmęs ne vieną ūkį Lenkijoje ir šiandien nustatytas Slovakijoje, nepasirodytų Lietuvos paukštininkystės ūkiuose.

„Paukščių gripo židiniai kol kas yra ganėtinai toli nuo Lietuvos, tačiau, kita vertus, dar niekada jie nebuvo ir taip arti. Tad negalime nuvertinti grėsmės, todėl atidžiai stebime situaciją ir, siekdami apsaugoti savo paukštininkystės ūkius ir Lietuvos vartotojus nuo ligos pažeistos paukštienos, imamės visų priemonių. Net ir mažiausias paukščių gripo židinys gali atnešti didelių nuostolių ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visam šalies paukštininkystės sektoriui. Ligos protrūkis gali ilgam užverti duris lietuviškos paukštienos eksportui, tad  tai ir mūsų augintojų, ūkininkų gerovės, ir šalies įvaizdžio klausimas. Imamės visų įmanomų prevencinių priemonių, raginu paukštininkus pažvelgti atsakingai į šią situaciją ir apsaugoti savo ūkius, o ministerija tam duos įrankį – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę, skirtą investuoti į biosaugą“, – po susitikimo kalbėjo žemės ūkio ministras A. Palionis.

Planuojama, kad paukštininkystės ūkiai jau nuo kovo 2 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal KPP programos priemonę „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.

Tai nauja priemonė,  pagal ją didžiausias prioritetas skiriamas sektoriams, kuriems taikomi papildomi reikalavimai dėl užkrečiamų ligų prevencijos. Iki situacijos Lenkijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas  afrikinio kiaulių maro prevencijai.

Manoma, kad visas lėšų poreikis galėtų siekti apie 6 mln. Eur. Paramos intensyvumas – 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, didžiausia galima paramos suma projektui negalės viršyti 70 tūkst. eurų.

Pareiškėjai, tiek smulkūs, tiek stambūs paukštininkystės ūkiai, galės pretenduoti į paramą biosaugos priemonėms įsigyti, kartu su paraiška reikės pateikti ir su VMVT suderintą  biosaugos prevencinių priemonių planą.

„Pagal galiojančius teisės aktus yra galimybė pateikus paraišką NMA pradėti įgyvendinti investicijas, žinoma, rizika yra, jei paraiška nebus patvirtinta, tačiau tikiu, kad atsakingas verslas biosaugos priemonėmis rūpinsis iš anksto, kad suspėtų iki pavasarinės paukščių migracijos. Taip pat kviečiu atsakingai pažvelgti į visą situaciją ir paukštienos importuotojus“, – nedelsti apsaugant savo ūkius ragina ministras.

Rekomendacijos

Rekomenduojama negirdyti paukščių atvirų telkinių vandeniu, prižiūrėti, kad pašarai būtų laikomi saugiai, neprieinami laukiniams paukščiams, kurie yra pagrindiniai šio virusio platintojai. Visi paukščius auginantys ūkininkai taip pat raginami šiuo metu paukščius laikyti uždarytus. Be to žmonės, kurie turi kontaktų su naminiais paukščiais, turėtų kuo dažniau skalbti drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kt.

Gyventojai, vykstantys į Lenkiją, turėtų vengti lankytis kaimyninės šalies paukščių laikymo vietose ar ūkiuose, tokiu būdu nesudarytų galimybių pernešti ligos sukėlėjų. Taip pat nerekomenduojama vežti į Lietuvą lenkiškus paukščius, paukštieną ar kiaušinius. Labai svarbu, kad į Lietuvos teritoriją grįžtančios transporto priemonės, naudojamos naminiams paukščiams gabenti, būtų valomos ir dezinfekuojamos.

Liga pasireiškia paukščių gaišimu, jie tampa apatiški, nustoja lesti, gerti, gali atsirasti pamėlynavimų barzdelių, skiauterių srityse, patinimų kakluose ar galvose. Pastebėjus ligos simptomus, reikėtų nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba informuoti artimiausią VMVT departamentą, laikytis prevencijos priemonių.