Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paukštininkų aliarmas: problemos maskuojamos

Paukštininkystės sektoriuje gilėja koronaviruso sukelta krizė. Žadėtos finansinės paramos negavę paukštienos eksportuotojai mažina gamybos apimtis ir nutraukia sutartis su paukščių augintojais. „Dabar dalyvaujame realybės šuo, kuriame vieni užsiima savireklama ir kraunasi politinį kapitalą, o kiti susiduria su tikra realybe, kur griūna gamyba ir šeimų verslai. Tai nesąžininga ir neprofesionalu“, – konstatuoja paukštininkų atstovai.

Jaučiasi apmulkinti

Lietuvos paukštienos eksportuotojai, patyrę koronaviruso krizės smūgį, tvirtina iki šiol negavę žadėtos valstybės finansinės pagalbos. „Kol kas negavome nė euro paramos. Nuo pat balandžio mėnesio kovojame, iš pat pradžių viešai deklaravome, kad bus labai sudėtinga situacija rinkoje ir kad šįkart be valstybės pagalbos šis sektorius toks, koks buvo iki šiol – eksportuojantis, sveikas ir mokantis mokesčius, greičiausiai neišsilaikys“, – sakė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Darius Gudačiauskas

„Valstiečių laikraštis“ jau rašė, kad Europos Komisijai (EK) po ilgo vilkinimo leidus Lietuvos paukštininkystės sektoriui iš šalies biudžeto išmokėti 20 mln. eurų, o Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) paskelbus, kad dėl koronaviruso protrūkio nukentėjusios paukštienos ir kiaušinių sektoriaus įmonės jau gali prašyti paramos, paukštynų atstovams atsivėrė kita medalio pusė – taisyklės sudarkytos ir iš paramos lieka tik labai menki trupiniai. Klausimas, kas apmulkino paukštininkus, lieka atviras.

„Apmaudu, kad Lietuva, turėjusi labai gerą paukštienos gamintojos reputaciją Europoje ir eksportavusi produkciją į 50 šalių, privalės trauktis iš tų rinkų. Mes paprasčiausiai neatlaikome  Lenkijos, kuri sėkmingai išdalijo paukštininkams 100 milijardų zlotų paramos, konkurencijos“, – karčią tiesą konstatavo paukštienos eksportuotojų atstovas.

Nutraukinėja sutartis 

Paukštienos eksportuotojų patiriami sunkumai atsiliepia ir broilerių augintojams. Karantino pradžioje užsidarius sienoms, fabrikuose ėmė kauptis nerealizuota produkcija, krito paukštienos kainos. Tačiau paukštynai nemažino supirkimo kainų broilerių augintojams, tikėdamiesi, kad jiems bus tai kompensuota. Toliau tiek mokėti augintojams paukštienos perdirbėjai negali, nes žadėtų kompensacijų kol kas negavo.

„Dabar sėdime prie stalo su vienu ūkininku, su kuriuo esu priverstas nutraukti sutartį, ir tai didelė tragedija šeimos verslui“, – nusivylimo neslėpė D.Gudačiauskas.

Prasidėjus eksporto sunkumams visi sutarė, kad paukštynams reikia finansinės pagalbos. Paukštininkus uoliai rėmė Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai. Buvo skirta 20 mln. eurų paramos (paukštienos gamybos įmonėms numatyta skirti 12 mln. eurų, o kiaušinių gamintojams – 8 mln. eurų), suderintos paramos teikimo sąlygos, kurios leistų kompensuoti patirtus nuostolius dėl COVID-19.

Po ilgo susirašinėjimo ir, pasak paukštininkų atstovų, antraeilių Briuselio užklausimų ir patikslinimų EK leido Lietuvai iš savo biudžeto skirti numatytą paramą, tačiau patvirtinta tokia paramos skaičiavimo formulė, pagal kurią paukštynai gali gauti tik „mizerį“.

„Aštuoniolika lapų tuščių paaiškinimų ir formulė, kuri visiškai neatitinka mūsų poreikių. Pagal tas taisykles mes galime pretenduoti tik į ne didesnę nei 500 tūkstančių eurų paramą. Esant milijoniniams nuostoliams per mėnesį, tokia suma neleidžia išlaikyti sektoriaus tame lygyje, koks jis buvo iki šiol. Sunku prognozuoti, koks jis liks po visko“, – apie griūvantį sektorių atvirai pasakojo paukštynų vadovas.

Mes neatlaikome Lenkijos, kuri išdalijo paukštininkams 100 milijardų zlotų paramos. Asociatyvi nuotr.

Problemą pudruoja

Paukštininkystės sektorius klimpsta į vis gilesnę krizę, tačiau valdžios atstovai šias problemas pudruoja. „Politikams turbūt sunku pasakyti, kad nepavyko susiderėti su Briuseliu, todėl jie skelbia, kad paramos yra pakankamai. Dar teigia, kad jos net bus sutaupyta. Tačiau tiesa tokia, kad mes paramos dar negavome ir negausime tiek, kiek reikia sektoriui. Tai reiškia, kad turėsime mažinti gamybos apimtis, atsisakyti supirkinėti broilerius iš ūkininkų, mažinti gamybinius pajėgumus, uždarinėti cechus. O iš to, suprantama, išplauks visos kitos pasekmės“, – perspėjo D.Gudačiauskas.

Paramos derinimuose dalyvavusiam paukštynų vadovui susidarė įspūdis, kad Briuselyje nebuvo jokio noro padėti Lietuvos paukštininkams ir jokio supratimo apie realią situaciją. Pasak jo, po tokių derybų ir jų rezultato peršasi išvada, kad Lietuvos vyriausybės nutarimas Briuselyje nieko nereiškia.

„Turime susivokti, kad Lietuva pati negali nuspręsti, kokį sektorių reikia remti ar neremti. Mano kolegos, kurie tvarkė reikalus sovietų laikais, sakė, kad tada tokia problema būtų greitai sutvarkyta. Kolūkio pirmininkas, iš Lietuvos nuvykęs į Maskvą, būtų parsivežęs reikiamus pinigus, o dabar mes su visais pasiuntiniais, ministrais ir komisarais Briuselyje esame niekas – tai faktas, ne kokios nors emocijos“, – nusivylęs konstatavo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas.

Pralošinėja be kovos

Kitaip paukštininkų problemos, kilusios dėl COVID-19, išspręstos Lenkijoje. „Mano žiniomis, vien tik paukščių perinimo inkubatoriaus verslą valdantis ūkininkas per dvi dienas po paraiškos pateikimo gavo 1,6 mln. eurų. O mes, turėdami beveik 400 tūkst. kvadratinių metrų tvartų, 5 perdirbimo cechus, supirkdami apie 100 tūkst. tonų gyvo svorio broilerių iš savo ir ūkininkų ūkių, kartu su ūkininkais įdarbindami apie 3000 darbuotojų, mokėdami mokesčius ir kasmet eksportuodami už apie 100 mln. eurų, negavome nieko. Lenkai greitai susiorientavo, devalvavo valiutą, sustiprino savo eksportuotojus, o mes šioje kovoje pralošiame“, – apgailestavo D.Gudačiauskas.

Jis pabrėžė, kad dabar konkuruojama ne prekės kokybe, konkurencija vyksta ne tarp gamintojų, o tarp šalių, sprendžiamas klausimas, kurios iš jų išliks eksportuotojos, o kurios – marginalizuosis. „Lietuva šiose lenktynėse pralošia ir niekas nenori realiai susigrumti, nes galbūt neturi tam svertų. Ir čia, manau, yra tik pradžia, nes tokios valstybės kaip Lenkija, gaminančios ir eksportuojančios, mūsų, šiokių tokių, nepasigailės“, – prognozavo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas.

Supirkimo kainos krito

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad paukštininkai prašė ŽŪM pataisyti paramos taisykles ir dar kartą bandyti jas suderinti su EK. „Kol kas dar niekas neišsisprendė. Ministerijoje dar bandoma tas taisykles pakoreguoti, kad atsirastų realios kompensacijos, bet kol kas dar neaišku, kaip bus. Iš tikrųjų situacija labai komplikuota“, – teigė paukštininkų atstovas.

Vytautas Tėvelis

Paukštienos perdirbimo fabrikams broilerius auginantis Sigitas Petkevičius neslėpė, kad nuo rugsėjo paukščių supirkimo kainos krito 10 proc. „Perdirbėjai negali toliau patys vieni prisiimti visų nuostolių. Paukštynai negavo žadėtos paramos, jie jaučiasi apgauti“, – aiškino jis.

Anksčiau ūkininkas „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad paukštienos perdirbėjai sąžiningai laikėsi įsipareigojimų, visą riziką ir nuostolius prisiėmė patys ir nuo karantino pradžios nesumažino broilerių supirkimo kainų. „Dabar mes, augintojai, bandysime prašyti paramos. Ministerija skelbia, kad jau parėmė pieno gamintojus, kiaulių augintojus, o paukštininkai, liaudiškai tariant, lieka ant ledo. Mūsų pelnas siekia 3–5 proc., paukščių supirkimo kainas sumažinus 10 proc., dirbsime nuostolingai. Išeitis viena – tiesime ranką, kad paremtų, nes sustabdyti gamybą būtų dar blogiau, mes investavome ir turime įsipareigojimų bankams“, – finansinės pagalbos tikisi paukščių augintojas.

D.Gudačiauskas pabrėžė, kad paukščių augintojams pagalbos reikia tuojau pat, nes uždelsus ji bus bevertė. Pasak jo, jeigu ūkininkai nebegalės auginti paukščių, panaikins tėvinį pulką, o skerdykloje neliks pamainos, tai parama neišgelbės.

„Dabar dalyvaujame realybės šuo, kuriame vieni užsiima savireklama ir kraunasi politinį kapitalą, o kiti susiduria su tikra realybe, kur griūna gamyba ir šeimų verslai. Tai nesąžininga ir neprofesionalu. Tai turi liautis“, – konstatavo paukštynų vadovas.

Šiek tiek paramos suteikė

Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus atstovai informavo, kad paukštienos sektoriaus įmonėms jau yra suteikta šiek tiek laikinosios valstybės finansinės paramos.

Pagal Paramos įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir patyrusioms nuostolių dėl COVID-19 ligos epideminės situacijos, teikimo taisykles yra gautos 4 paraiškos. Paraiškos vertinamos ir jau yra išmokėta 166 tūkst. eurų paramos.

Be to, yra parengtas šių taisyklių pakeitimo projektas dėl nuostolių kompensavimo laikotarpio pratęsimo ir nuostolių apskaičiavimo metodikos pakeitimo, kuris yra pateiktas EK notifikuoti.

Pagal De minimis pagalbos paukštienos ir kiaušinių sektoriaus ūkio subjektams, patyrusiems nuostolių dėl koronaviruso infekcijos, teikimo taisykles yra gauta 16 paraiškų. Paraiškos vertinamos ir jau yra išmokėta 37,4 tūkst. eurų. Pagal šią pagalbos priemonę yra remiama ir pirminė gamyba, t .y. naminių paukščių augintojai ir laikantieji vištas dedekles dėl kiaušinių gavybos.

Taip pat yra rengiama nauja valstybės pagalbos priemonė paukščių laikytojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio.

Rekomenduojami video