Šis pavasaris Lietuvos žemdirbiams gali tapti išbandymų pavasariu, savotišku egzaminu, parodančiu, kaip žemdirbiai sugeba greitai prisitaikyti prie dar greičiau besikeičiančių ūkininkavimo sąlygų, kurias diktuoja pati gamta. Mat tikros žiemos šiemet ir nebuvo, todėl darbymetis kaime gali būti kaip niekad ankstyvas ir netradicinis.

Ūkininkas persiorientuoja

Gudiškių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkas Kęstutis Mykolaitis „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad savo ekologiniame ūkyje jis randa ką veikti ištisus metus. Baigiantis vasariui jis važiuoti dirbti į laukus dar nedrįso, nors laukai atrodė pavasariškai, bet darbų po stogu buvo užtektinai– ruošė, valė, pilstė sėklas.

Mykolaičių ūkio patalpose šiemet gausu įvairių daugiamečių žolių, liucernos sėklų. Anksčiau šiame ūkyje augdavo pupos, žirniai, bet šeimininkas mano, kad šioms kultūroms Suvalkijoje jau pasidarė per šilta. Todėl palaipsniui Kęstutis persiorientuoja į kitas kultūras – augins saulėgrąžas, lubinus, kanapes, garstyčias.

Ūkininkas kurį laiką dar pasiges ir anksčiau augintų tradicinių žirnių bei pupų, kurie buvo itin naudingi. Pasak ūkininko, pupos ir žirniai labai pagerindavo jo laukų dirvožemį, jame prikaupdavo azoto. „Tačiau turime galvoti apie kultūrą, atsparią temperatūroms, karščiams. Kai pas mus atėjo toks šiltas oras, jau tenka atsisveikinti su pupomis, žirniais“, – teigė Kęstutis.

Beveik visos Mykolaičių ūkyje šių metų pavasarį planuojamos sėti kultūros bus vasarinės, o joms atsvara bus žieminių kviečių laukas. „Rapsų mes, ekologai, neišdrįstame sėti“, – neslėpė jis.

K.Mykolaitis neneigė, kad jo ūkyje ruošiamos sėklos dalis pardavimui keliaus į užsienį. Jo teigimu, Lietuva pati visko turtinga, patys ūkininkai visko prisiaugina ir turi pavasarį. Todėl K.Mykolaitis ieško galimybių dalį sėklos parduoti kaimynams lenkams.

K. Mylokaitis

Pavasaris gali būti kitoks

Mykolaičių ūkis orientuotas į ekologinę augalininkystę, viską augina sėklai. Anksčiau turėjo ir gyvulių, bet jų atsisakė. Dabar šeima laiko kelias karves tik saviems poreikiams, turi paukščių, kad nereikėtų pieno bei kiaušinių pirkti parduotuvėje. Neatsisakys šiltnamio, daržo, auginsis bulvių.

„Šią žiemą neįprastai šilta. Iš dalies mano šeimai gerai, namuose nereikia kurti krosnies. O šiaip tai gamtai, manau, yra negerai. Ypač ekologams, nes gajos ir gyvybingos piktžolės moka pasinaudoti tokiomis gamtos sąlygomis. Tad labai įdomiai atrodo žieminių kviečių laukas, ten dabar yra visko. Kad žiema taip labai skirtųsi, dar nėra buvę“, – sakė K.Mykolaitis.

Anot jo, niekas neiššalo, nes nebuvo šalčių, o jis rudenį į pupas įsėjo kviečius, tad dabar kartu auga ir pupos, ir kviečiai. Šalia jų išlindo dar ir garstukai bei kitos piktžolės. „Todėl laukai ir gali būti tokie įdomūs, spalvoti“, – tvirtino jis.

Vis aukščiau pakylanti saulė ragina nepamiršti, kad netrukus teks važiuoti ir į laukus, nes žemėje įšalo nėra, todėl dirvos netruks įšilti. K.Mykolaitis tikino, jog vos tik laukus prapūs vėjas, jie pradžius, bus galima pradėti dirbti laukuose. Jo nuomone, kovo mėnesį jau tikrai bus ką nuveikti laukuose. O kai žemė įšils iki 15 laipsnių, ūkininkai galės drąsiai pradėti pavasario sėjos darbus.

„Ar gerai, kad taip anksti išeisime į laukus, nežinau, pasakysime, kai užauginsime ir nusiimsime derlių. Tai bus aišku rudenį – dabar dar ne laikas spręsti, prognozuoti labai sudėtinga“, – dalintis įžvalgomis nebuvo linkęs Suvalkijos krašto ūkininkas.

Tręš savaite anksčiau

Pietų Lietuvoje ūkininkaujantis Mindaugas Mileris šį pavasarį taip pat pasitinka optimistinėmis nuotaikomis. Jis teigė, kad viską darys panašiai, kaip kiekvienais metais, o kad gamtoje vyksta neįprasti procesai – akivaizdu.

„Visi žiemkenčiai laukuose atrodo labai gražiai. Jie gražiai sudygę, įsikrūmiję ir, galbūt, kai kur net per daug įsikrūmiję, ypač tų veislių, kurias pasisėjome anksčiau. Rapsai irgi atrodo gražiai. Peržiemojo gerai, nenustojo vegetuoti ir dabar viskas žaliuoja“, – apie tai, kas laukuose džiugina akį, pasakojo ūkininkas.

M.Mileris teigė manąs, kad ir ankstyvas pavasaris ritmo ūkyje netrikdys. Paskutinėmis vasario dienomis ūkininkas neturėjo didesnių darbų ūkyje, bet apie būsimus jau pagalvodavo. „Nors oras pavasariškas jau dabar, vis tiek dar nėra tas laikas, kada jau būtų galima ką nors svarbaus nuveikti ar ruoštis. Gali tik laukti tikrojo kalendorinio pavasario“, – mąstė ūkininkas, planuodamas, kad kovo mėnesį jau tikrai pradės tręšimus.

Jis pamena, kad pernai šį darbą pradėjo kovo pabaigoje, o ankstesniais, palankesniais metais jo ūkyje pirmas minimalus tręšimas yra buvęs kovo viduryje. Pagal klimato sąlygas ūkininkas prognozuoja, kad šiemet tręšti galės dar kokia savaite anksčiau.

Milerių ūkyje nešlapia. Anksčiau pavasarį, kai ištirpdavo sniegas, pribėgdavo pilni grioviai vandens. Net iš laukų vanduo nespėdavo įsigerti. Dabar laukai sausi. „Nežinia, kiek bus drėgmės, kiek bus lietaus, kada jo jau tikrai reikės. Drėgmės perteklius pavasarį irgi būdavo negerai. Dabar, manau, kiek yra, tiek užtenka, o kiek jos bus vėliau, priklausys nuo gamtos“, – pastebėjo ūkininkas.

Komentaras

Ir džiugina, ir kelia nerimą

Tadas Prajara,

UAB „Baltic Agro“ agronomas-augalininkystės konsultantas

Šį pavasarį ūkininkai pasitinka labai pozityviai, vaizdas laukuose yra puikus, mums darbas palengvėjęs, nes nebereikia kartu su ūkininkais eiti į laukus, skaičiuoti augalų ir spręsti rebusų, ar palikti pasėlius, ar atsėti iššalusius žiemkenčių laukus. Kol kas prognozuojamas šių metų derlius iš tiesų yra rekordiškai didelis, tačiau negalima atmesti labai svarbios sąlygos – gamtos. Jeigu oro sąlygos bus palankios, viskas priklausys nuo ūkininkų, kaip jie sugebės pasirūpinti savo žiemkenčiais.

Žiema be sniego, be šalčio – tai reiškia, kad ir pavasaris bus kitoks. Gyvulininkyste užsiimantiems ūkiams ypač svarbu patręšti savo žolynus ir tai daryti kuo anksčiau pavasarį, kad vandenyje ištirpusios mineralinės maisto medžiagos vegetacijos metu jau būtų šaknų zonoje, taip jie sparčiau augs, anksčiau pasieks pjūties brandą ir turės geresnes sąlygas gausiam atolo derliui.

Nors mineralinės trąšos gerai tirpsta vandenyje, turi praeiti laiko, kol jos pasieks augalą. Jeigu pritrūks drėgmės, laiko reikės daugiau. Mano rekomenduojama norma naujiems žolynams yra 350 kg/ha, o senesniems – 300 kg/ha. Tinkamai patręšus galima gauti 45–55 t/ha žalios masės derlių. Tik reikia nepamiršti, kad derlius taip pat priklauso nuo dirvožemio ir kritulių kiekio. Tad kovo mėnesio pirmomis dienomis reikėtų išnaudoti rytinius pašalimus ir pasirūpinti pašarų gamyba, nes metai parodė, kad jų trūkumas yra didžiulis.

Važinėjant per ūkius buvo galima pastebėti išpopuliarėjusios tiesioginės rapsų sėjos metodą, kurį apibūdinčiau taip: sėja tiesiai į visiškai neruoštą ražieną ar minimaliai ruoštą dirvą. Iš rudens rapsai atrodė gerai išsivystę, tačiau kūgeliai daugelyje ūkių buvo patįsę. Ūkininkų akyse matėsi truputis baimės dėl to, kokį vaizdą po lietuviškos žiemos jie pamatys pavasarį. Tačiau tikėkimės, kad po Lietuvos žemdirbiams labai sunkių pastarųjų trejų metų, šie metai duos atsistoti ant kojų.

Rapsų laukuose pastebėjau, kad augalai jau vegetuoja, kūgelis tįsta, formuoja derlių. Tačiau su skubiu tręšimu dar reikėtų palaukti, nes dirva turi įšilti iki 5 laipsnių, o dar tik kovo pirmosios dienos. Dirvos analizė parodė, kad azoto kiekis dirvoje yra labai mažas arba jo visai nėra, todėl planuojant pirmuosius tręšimus būtina į tai atsižvelgti. Taip pat rapsui svarbu gauti sieros, nes didinant azoto trąšų normą didėja ir sieros sunaudojimas. Dabartinės rapsų veislės yra produktyvios ir reikalaujančios didesnių tręšimo normų.

Lietuvoje vyraujanti žieminių kviečių veislė „Skagen“ atrodo per gerai, stiebų yra daug, galima suskaičiuoti nuo 4–5 prastesniuose pasėliuose iki rekordinių 8–11 viename augale. Pagal dabartinį pasėlių vaizdą, prognozuoti javų derlių šiais metais galima rekordinį. Labai svarbu teisingai parengti pasėlių priežiūros sistemą, kurią sudarytų augalų apsaugos produktų panaudojimas, pasėlių tręšimas per lapus makro- ir mikroelementų mišiniais bei pagrindinis tręšimas tinkamomis azoto normomis.

Lietuvoje visos auginamos javų veislės yra reiklios tręšimui, todėl, žinant, kad azotas yra svarbiausias ir efektyviausias mineralinės augalų mitybos elementas, būtina išlaikyti rekomendacines normas.

Tačiau šiais metais tenka pastebėti ir parudavusių lauko pasėlių – tai kvietrugiai, kurie buvo sėti anksti rudenį. Jie išsikrūmijo labai gerai, nebuvo sniego, šalčio, tad pradėjo šusti, atsirado plotai pažeistų rausvojo pavasarinio pelėsio. Pirmuosius požymius užkrėstose pasėlių vietose matome gana anksti, daigai susisukę, ant užkrėstų augalų atsiranda rausvo atspalvio voratinklio apnašų, kurios pirmiausiai būna baltos, o vėliau – pilkos. Išgyvenę augalai lėčiau auga ir jų varpose dažniausiai susiformuoja prastos kokybės grūdai. Jeigu turime tokį pasėlį, labai svarbu nusistatyti sveikų augalų skaičių, lauko derliaus potencialą ir pagal tai paskaičiuoti, kiek galima investuoti į hektarą, kad būtų ekonominės naudos.