Dar prieš mėnesį Aplinkos ministerijos, siūlančios drastiškai padidinti taršos mokesčius, atstovai tvirtino, kad traktorių ir kitų žemės ūkyje naudojamų mechanizmų šis vajus nepalies. Dabar aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prabilo, kad taršos mokesčiu gali būti apmokestinta naujai registruojama žemės ūkio technika. Ūkininkų atstovai niršta, kad politikai lyg susitarę gausėjančiais draudimais ir vis naujais mokesčiais veržia kilpą žemės ūkiui.

Staigmena žemdirbiams

Aplinkos ministerija (AM) parengė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektą, kuriuo numatyta iš peties – vidutiniškai 2–3 kartus – padidinti mokesčius už taršą. Valdininkai tikina, kad taip bus siekiama įvykdyti įsipareigojimus dėl klimato kaitos. Bet dažnam mokesčių mokėtojui numatytas taršos mokesčių šuolis viso labo panašus į siekį papildyti biudžetą.

Kalbant apie transporto priemones, taršos mokesčiai gresia taršių lengvųjų automobilių savininkams. Dabar aiškėja, kad staigmena ruošiama ir žemdirbiams. Aplinkos ministras viešai prabilo, kad taršos mokesčiu gali būti apmokestinta naujai registruojama žemės ūkio technika.

K.Mažeika argumentuoja, kad mažinant taršą turėtų prisidėti ir žemės ūkio technikos naudotojai, jiems reikėtų orientuotis į technikos parko atnaujinimą ir nesidairyti į seną techniką. Tiesa, jis ramino, kad tiems, kurie jau naudojasi žemės ūkio mašinomis, mokestis nebus taikomas, jį gali tekti mokėti tik už naujai registruojamą techniką. Dėl to dabar vyksta diskusijos, nors dar prieš mėnesį AM atstovai „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad traktorių ir kitų žemės ūkyje naudojamų mechanizmų apmokestinti taršos mokesčiu šiuo metu neketinama.

Įpiršo Žemės ūkio ministerija?

Aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino, kad taršos mokesčiu apmokestinti žemės ūkio techniką pasiūlė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). „Aplinkos ministras viešai pasidalijo Vyriausybėje išgirstu siūlymu, kurį pateikė ŽŪM atstovai. Buvo išsakyta mintis, kad galbūt ir žemdirbiams, kaip ir lengvųjų automobilių savininkams, galima būtų taikyti tą pačią apmokestinimo formulę. Nežinau, kas dalyvavo ir siūlė: žemės ūkio ministras, viceministras ar kancleris“, – tvirtino aplinkos ministro patarėjas.

Jis patikslino, kad toks siūlymas į projektą neįtrauktas, dėl jo kol kas tik diskutuojama. „Jei atsiras dokumente, bus pristatyta Vyriausybėje, po to, bus konsultuojamasi tiek su kitomis ministerijomis, tiek ir su ūkininkų, automobilininkų ir kitomis organizacijomis. Bet tai – ne AM iniciatyva. Gal kitą savaitę Susisiekimo ministerija pasiūlys apmokestinti logistikos transportą“, – svarstė J.Jaskonis.

„Kalbama apie pirmą kartą registruojamą techniką, atbuline data tai, kuri jau yra registruota, mokestis nebūtų taikomas“, – teigė jis.

Aplinkos ministro patarėjas negalėjo atsakyti, ar taršos mokestis gali grėsti tik naudotai, ar ir naujai technikai. P. Lileikio nuotr.

Stumia į susinaikinimą

Tokie politikų ir valdininkų ketinimai dėl taršos mokesčio kaip reikiant įpykdė ūkininkus.

„Gal jie jau visai prarado realybės jausmą? Žemės ūkis stumiamas susinaikinimo link, kitaip viso to nepavadinsi. Matyt, norima atverti kelią keliems stambiems dariniams, kurie valdys visą žemės ūkį“, – be užuolankų rėžė Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

K.Andrijauskas

Jeigu apmokestintų naudotą techniką, ūkininko manymu, tai būtų smūgis pirmiausia vidutiniams ir smulkiems ūkiams, kurie neišgali pirkti naujų ES išmetimo dujų emisijos standartus atitinkančių žemės ūkio mašinų.

„Ūkininkų finansinės galimybės pirkti naują techniką stipriai sumažėjo. Pajamos tiek susitraukė, kad išgalėtume įpirkti tik naudotą techniką. Bent mūsų krašte apie naujas mašinas daug kas dabar net nesvajoja. Kai dar buvo litai, galėjome investuoti, atnaujinti technikos parką, šiuo metu tai darosi neįmanoma“, – tikino K.Andrijauskas.

Anot jo, dabar ne tik smulkieji, bet ir dažnas vidutinio dydžio ūkis vos išgyvena. „Tarkime, 50–60 karvių laikantis pieno gamintojas ar 200 hektarų dirbantis grūdininkas vos tempia, dažnas jų yra ties bankroto riba. Jeigu dabar svarstoma apie kažkokius papildomus mokesčius, tai panašu į siekį kuo daugiau ūkininkų sužlugdyti“, – žemdirbiams rengiamą dar vieną mokestį į šuns dienas išdėjo Šilutės rajono ūkininkas.

Dvelkia netikrumu

Dzūkijos krašto ūkininkas, Lietuvos jaunų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Antanas Vailionis neslėpė, kad dabar keliamas didžiulis vajus dėl klimato kaitos ir ekologijos dažnu atveju dvelkia dirbtinumu. Jam susidaro įspūdis, kad rūpestis gamta ir ekologija tampa įrankiu siekiant tam tikrų interesų ir apmokestinant gyventojus.

„Dažnai nesueina galai, kai rūpinamasi tarša ir ekologija. Susidaro įspūdis, kad norima prisidengti klimato kaita ir pan., nes jauti, kad rūpi ne tai, o galbūt mokesčiai“, – svarstė ūkininkas.

Kalbant apie taršos mokestį naudotai žemės ūkio technikai, A.Vailionis abejoja, ar tai būtų pagrįstas sprendimas. „Tvirtinama, kad nauja technika mažiau tarši. Bet kodėl neįvertinama, kiek prie taršos prisideda jos gamyba, transportavimas ir kt. Viską įvertinus, vaizdas gali būti visai kitoks, nei dabar piešiama. Kitas dalykas – degalų sąnaudos. Galingos europinius standartus atitinkančios mašinos dyzelio sunaudoja daugiau, negu senoji technika. Jeigu daugiau sudeginama degalų, daugiau ir į orą išmetama. Taigi čia yra daug įvairių klausimų“, – savo pastebėjimus dėstė ūkininkas.

Jis pridūrė, kad Dzūkijos krašte daugiausia dirbama naudota žemės ūkio technika. Smulkiems ir vidutiniams ūkiams į naują – tik pasidairyti, bet ir didesnių ūkių, kurie išgali investuoti į naujas mašinas, pasak A.Vailionio, ant rankų pirštu suskaičiuotum. Taigi taršos mokestis tik pasunkintų ir taip nelengvai ūkininkaujančių žemdirbių padėtį.

Dūrė į stambius ūkius

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio nuomonė dėl naudotos technikos, kuri dirba nedideliuose šeimos ūkiuose, apmokestinimo vienareikšmiška – tai būtų amoralus sprendimas.

Vidas Juodsnukis

„Lietuvoje registruota apie 122 tūkst. ūkininkų ūkių, iš kurių gal tik apie 20 tūkst. turi naują, modernią techniką, kuri galbūt nelabai tarši. O visi kiti dirba sena baltarusiška ar naudota vakarietiška technika, arba nežinia, kaip verčiasi. Jie vos išgyvena. Ką galima atimti iš tų, kurie sunkiai sukrapštė savo lėšų ir kažką įsigijo? Nebent ubago lazdą“, – palygino jis.

Šeimos ūkininkų interesus ginančios organizacijos vadovas politikams siūlytų savo žvilgsnį nukreipti į stambius ūkius, kurie ne kartą pasinaudojo ES parama. „Jie turėjo galimybę sustiprėti ir dabar gali mokėti daugiau mokesčių. ES skyrė didžiules lėšas kaimo plėtrai. Lietuvoje, deja, nėra jokios kaimo plėtros, apie 20 tūkst. ūkių gavo pinigus, o kiti liko be paramos. Į tai reikia iš esmės pasižiūrėti“, – ragino V.Juodsnukis.

Neaišku, kas pasiūlė

Darius Liutikas, žemės ūkio viceministras

Negalėčiau patvirtinti, kad ŽŪM pasiūlė taršos mokesčiu apmokestinti žemės ūkio techniką.

Mūsų komentaras būtų toks: mes žiūrime, kaip nenuskriausti ūkininkų ir suderinti aplinkosauginius dalykus. Dabar yra visokių apribojimų ir reikalavimų dėl klimato kaitos ir aplinkosaugos.

ŽŪM nesiūlys to, kas būtų blogai ūkininkams, bet turėsime susiderinti. Aiškios iniciatyvos dar nėra. Manau, kad per rugpjūčio mėnesį suderinsime pozicijas su AM. Dabar viskas yra tik svarstymo lygyje. Ta vizija nėra iki galo aiški ir suderinta, tad negaliu pasakyti, ar tai galėtų būti mokestis tik naudotai, ar ir naujai technikai.

Gyvybinė arterija

Petras Nevulis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, „valstietis“

Komitete apie tai šiek tiek diskutavome. Aš pasisakau, kad žemės ūkio technika nebūtų apmokestinta taršos mokesčiu. Žemės ūkio nereikėtų liesti, nes tai – viena iš mūsų valstybės gyvybinių arterijų. Juk šis sektorius duoda darbo bei naudos ir pramonei, ir prekybininkams, ir logistikai, ir servisui.

Problema ta, kad dabar nuosekliai kuriamas žemės ūkio kaip bene didžiausio aplinkos teršėjo įvaizdis. Iš tikrųjų taip nėra, kaip norima pateikti. Dar kalbant apie žemės ūkio techniką, reikėtų pabrėžti, kad daugiausia dirbama tik sezono metu.

Dominuoja naudota technika

Eimutis Ramoška, Lietuvos naudotos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos vadovas

Jeigu norima įversti taršos mokestį senai žemės ūkio technikai, reikės apmokestinti ir senus automobilius, senus sunkvežimius, juk mūsų keliuose dar nemažai senų kamazų. Jeigu toks mokestis bus įvestas, tai, žinoma, bus papildoma finansinė našta žemdirbiams. Juk naudotos žemės ūkio technikos pas mus, kaip ir kitose pasaulio valstybėse, yra daugiau nei naujos, kurios ne visi gali įsigyti. Nauja technika – toli gražu ne visiems pagal kišenę. Be to, ir dideli ūkiai perka naudotą techniką, nes ji labai įvairi – gali būti ir senesnė, ir vos naudota ir gana moderni bei brangi.

Naujas mokestis būtų papildomas akmenukas ant žemdirbių, ypač smulkių ir vidutinių ūkių, kaklo ir dar labiau jį palenktų žemyn. Manau, kad tokiu atveju turėtų atsirasti kažkoks kompensacinis mechanizmas ar pereinamasis laikotarpis, nes negalima staiga nuleisti mokestį iš dangaus.