R.Garuckas: „Viena aišku, kad mes turime dirbti labai ekonomiškai ir vis dažniau spaudyti kalkuliatorių. Esame labai priklausomi nuo gamtos, valdžios, aišku, ir patys suklystame.“

Valdžia kepa vis naujus mokesčių didinimo ir naujų mokesčių įvedimo projektus. Žemdirbiams gali tekti daugiau mokėti ne tik už žemės ūkyje naudojamą dyzeliną, bet ir dirbamos žemės mokesčių. Jų dar laukia iššūkiai dėl augančių išlaidų ir reikalavimų, susijusių su klimato kaita. Ūkininkai perspėja, kad nebūtų perlenkta lazda, nes gali būti parklupdyti ne tik smulkieji, bet ir vidutiniai ūkiai.

Pateikė naujieną

Ūkininkų naudojamam gazoliui taikoma akcizo lengvata pirmiausia užkliuvo prezidentui Gintanui Nausėdai. Šalies vadovas mano, kad mūsų žemdirbiai gali mokėti daugiau už žemės ūkio gamyboje naudojamus degalus.

Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis ramino, kad Vyriausybė neatsisakys lengvatos ūkininkų naudojamam dyzelinui. Jis užsiminė, kad sutaupyti galima būtų pakeitus gazolio limitus atskiroms ūkio šakoms. Panašu, kad lengvata išlieka, tačiau už vadinamąjį žymėtą dyzeliną vis dėlto gali tekti mokėti daugiau.

Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, kaitinamojo tabako produktams, benzinui, dyzeliniams degalams ir žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui. Jeigu tam bus pritarta, 1 litro dyzelino kaina padidėtų apie 0,03 euro. Skaičiuojama, kad kitais metais biudžetas pasipildytų apie 6,5 mln. eurų pajamų dėl akcizų padidinimo gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkyje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą.

Parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų.

Finansų ministerija taip pat siūlo keisti mokesčio apskaičiavimą žemės ūkio paskirties žemei. Siūloma padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5. Savivaldybių biudžetams tai galėtų atnešti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.

Dėl prezidentui užkliuvusių dyzelino lengvatų žemdirbių bendruomenė jau spėjo išsakyti savo pasipiktinimus. O teikiami pakeitimai dėl mokesčio apskaičiavimo žemės ūkio paskirties žemei – naujiena. Ūkininkų dar laukia iššūkiai dėl augančių išlaidų, susijusių su klimato kaita.

Per daug eskaluojama

Ūkininkai perspėja, kad mokesčių didinimo ir naujų mokesčių įvedimo projektus kepanti valdžia neperlenktų lazdos.

„Nereikėtų pateikti ūkininkų kaip skriaudžiamų vargšų, tačiau mokesčių įvedimas ar didinimas turėtų būti pagrįstas. Taip, mes daug ir neskaičiuodami valandų dirbame ir mokesčius mokame, bet norėtųsi, kad būtų atlikta kokia nors analizė, skaičiavimai. Dabar to nėra. Jie ne siūlo, bet nutaria ir nuleidžia iš viršaus, o mes privalome klausyti ir vykdyti. Ką čia su ūkininkais tarsis, valdžia yra aukščiau ir žino, ką daro“, – ironizavo Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas.

Rimantas Garuckas

Rimantas Garuckas

Pasak jo, dabar šalyje nepagrįstai eskaluojama ūkininkams taikoma dyzelinių degalų lengvata. Ūkininko teigimu, Lietuvoje vis norima iššokti aukščiau savo bambos.

„Tegu panaikina šias lengvatas visoje Europos Sąjungoje, visų šalių ūkininkams nuima tiesiogines išmokas, tada būsime vienodoje padėtyje. Jeigu mus spaus tokiomis priemonėmis, tapsime vis nekonkurencingesni. Lietuva su draudimais ir ribojimais vis nori į priekį išsiveržti. Pirmoji nori uždrausti naudoti rundapą, spaudžia ūkininkus dėl lengvatų“, – prastas tendencijas vardijo R.Garuckas.

Pasak ūkininko, dirbamos žemės mokesčių didinimas krinta ant žemdirbių pečių, nes žemės savininkai pakelia žemės nuomos kainą. „Būtų mažiau skausminga daugiau mokėti, jei grąža pasiektų kaimą – būtų remontuojami ir prižiūrimi kaimo keliai, kita infrastruktūra. Bet jeigu žemdirbių sumokėti mokesčiai nueina miestų aikštėms kloti, apmaudu. Dėl kaimo nepasistengiama, nes ten duobėtų kelių valdžia nemato“, – apgailestavo R.Garuckas.

Palies skirtingai

Augalininkystės ūkio savininkas užsiminė, kad nauji mokesčiai nevienodai palies ūkininkus, nes yra gana skirtingi jų ūkių dydžiai – nuo labai stambių iki smulkių. „Viena aišku, kad mes turime dirbti labai ekonomiškai ir vis dažniau spaudyti kalkuliatorių. Esame labai priklausomi nuo gamtos, valdžios, aišku, ir patys suklystame. Kai visos aplinkybės sueina, galutinis rezultatas būna prastas. Ūkiai bankrutuoja, nemažai skelbimų apie parduodamus ūkius, tik niekas apie tai nekalba ir to neanalizuoja“, – apie vis sudėtingesnes ūkininkavimo sąlygas kalbėjo R.Garuckas.

Radviliškio rajono ūkininkas užsiminė, kad silpnėja žemdirbių galimybės investuoti į naujas technologijas. Anot jo, į lauko dienas, kuriose pristatomi nauji produktai, sprendimai ir naujos technologijos, susirenka vis mažiau ūkininkų.

„Daug kas džiaugiasi, jeigu suduria galą su galu. Žemės ūkis nėra stebuklingas verslas. Aišku, nebadaujame, pragyvename, bet, kaip sako mano draugas olandas, dabar geriau būti prastu verslininku nei labai geru ūkininku“, – palygino pašnekovas.

Pasigenda logikos

Biržų rajono ūkininkas Arvydas Džiulna sakė, kad bent kiek didesni mokesčiai atsilieps žemdirbiams. „Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šiemet mokėsime didesnį (15 proc.) pelno mokestį, nori mažinti gazolio lengvatą, mūsų nelabai kas ir atsiklausia. Taigi konkuruoti su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais bus sunkiau. Dar, pasirodo, nori padidinti ir žemės ūkio paskirties žemės mokesčius. Gal dėl to ir nebankrutuosime, mokėsime. Kai palankūs metai, kainos geros, galime mokėti, bet kai nesuduri galų, tada blogiau“, – kalbėjo save mažu vidutinioku ūkininku laikantis vyras.

Javų ūkio savininkas sakė daug kur pasigendantis apmokestinimo logikos, o kai kuriais atvejais mokesčių surinkimo tvarka dvelkia absurdu.

„Kai mokame vis daugiau mokesčių, norėtųsi žinoti, kur jie nueina. Turi būti aiški apmokestinimo logika, didinant mokesčius reikia pagrįsti, kur pinigai bus panaudojami. Juos suvalgys biurokratinis aparatas ar nusipirksime dar vieną tanką? Susidaro įspūdis, kad svarbiausia – surinkti pinigų“, – samprotavo Biržų krašto ūkininkas.

Jis priminė rinkliavą už komunalines atliekas, ją daug kas vadina paslėptu nekilnojamojo turto mokesčiu. Anot ūkininko, absurdas, kai reikia mokėti už nekilnojamojo turto plotą, kur nesusidaro jokių šiukšlių.

„Nesąmoningų dalykų mokesčių sistemoje yra ir daugiau. Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį mokame privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o jeigu metų pabaigoje suvedus buhalteriją yra pelno, reikia primokėti. Bet juk susirgus dviejų lovų ar kelių lašelinių mums nesiūlo. Kai bandome aiškintis, kodėl tokia nelogiška tvarka, atsako, kad to reikia dėl solidarumo“, – pečiais gūžčiojo A.Džiulna.

Pasak jo, ūkininkams neparanku ir tai, kad perkant žemę negalima šių lėšų įtraukti į ūkio išlaidas.

Tarkime, jeigu ūkyje uždirbama pelno, o ūkininkas už uždirbtus pinigus nusiperka žemės, jam tenka pasiskolinti, kad sumokėtų pelno mokestį.

„Visi skaičiuoja, kiek žemdirbiai gauna paramos, bet niekas nenori įvertinti, kiek mes priversti atiduoti. Štai įgyvendinau projektą ir pasistačiau grūdų sandėliavimo įrangą. Dabar penkerius metus turėsiu privaloma tvarka tą metalinę dėžutę drausti. Kodėl reikia tokio reikalavimo, neaišku, bet pinigus reikia mokėti“, – skundėsi Biržų rajono ūkininkas.

Gali išprovokuoti protestus

V.buivydas

Vytautas Buivydas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas

Kiekvienas mokesčių didinimas atsiliepia, juolab žinant, kad Lietuvoje trečius metus iš eilės buvo ekstremalios gamtos sąlygos. Taigi siūlymas didinti mokesčius ir taip sunkiai besiverčiantiems žemdirbiams, manau, nėra pasvertas ir teisingas.

Suprantama, kad norima surinkti daugiau lėšų į biudžetą, tačiau reikia nepamiršti, jog mokus ūkininkas papildo šalies iždą. Girdime, kad dabar masiškai naikinami pieno ūkiai, nes pieno supirkimo kainos mažos, be to, pieno gamintojai negalėjo pasigaminti pašarų. Visa tai reikia įvertinti. Taip pat ir tai, kad mūsų tiesioginės išmokos – vienos mažiausių ES.

Yra ūkių, kurie išgyvens vienus kitus nuostolingus metus, bet kai kam papildomi ar didesni mokesčiai gali būti paskutinis lašas. Jeigu ūkiai pradės bankrutuoti, ūkininkai taps Užimtumo centro klientais. Tokiu atveju biudžetui ir valstybei tai kainuos daugiau. Juk nepalyginti geriau, kai ūkininkas sukuria sau darbo vietą, nei kai jis papildo pašalpų gavėjų gretas.

Gali pasirodyti, kad žemės ūkyje taikoma daug visokių lengvatų. Bet jos galioja visose šalyse. Lietuva šiuo atveju nėra išskirtinė. Mūsų ūkininkai konkuruoja pasaulinėje erdvėje.

Reikėtų pabrėžti, kad situacija Lietuvoje sudėtinga ir dėl to, kad ir tarp tų pačių ūkininkų yra didelė atskirtis. Papildomi mokesčiai smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams gali būti lemiami. Siūlant didesnius mokesčius, nereikėtų peržengti proto ribos, kad nebūtų didesnių neigiamų pasekmių valstybei.

Aktyvesni ūkininkai jau karščiuojasi ir ragina protestuoti. Negalime būti tikri, kad mokesčių didinimas neišprovokuos masinės ūkininkų nepasitenkinimo bangos. Matėme, kaip neseniai protestavo kolegos olandai. Kantrybė gali trūkti ir Lietuvoje.

Juokingai atrodome ES

 mitrofanovas

Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras

Juokingai atrodysime, kai, kovodami dėl tiesioginių išmokų padidinimo mūsų žemdirbiams, jiems patys užkrausime didesnius mokesčius. Europos Komisijoje aiškiname ir pabrėžiame, kad mūsų ūkininkai negali lygiaverčiai konkuruoti bendrojoje rinkoje, o paskui patys sumažiname jų konkurencingumą. Tai kokia čia Vyriausybės politika? Manau, kad ne tų priemonių imamės norėdami papildyti biudžetą. Į tai reikia žiūrėti sistemingai.

Suprantame, kaip dabar laikosi žemdirbiai, žinome, kad jie turi nemažai paskolų. Todėl prieš dvejus metus padidėjus žemės vertei, iš 60 savivaldybių turbūt apie 50 jų sumažino žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifus. Reikia nepamiršti, kiek žemdirbiai sukuria bendrojo vidaus produkto, įvertinti ir tą sektorių, kuris teikia žemės ūkiui paslaugas: parduoda techniką, trąšas, chemikalus, teikia serviso ir kitas paslaugas. Tai nemažos apimtys.