Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pienininkystės ūkio ateitį kuria su ES parama

Ignalinos rajono ūkininko Alfonso Balevičiaus valdose Mėšonių kaime baigiamos gyvulių fermos statybos. Ūkio šeimininkas tikisi, kad dar šį rudenį nauja ferma bus „apgyvendinta“. Šio pastato statybai parama bus suteikta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Fermose tapo ankšta

Ūkininkas A.Balevičius įsitikinęs, kad, norint pasiekti didesnį pieno produktyvumą, būtina gerinti galvijų laikymo sąlygas. Todėl jis ir stato naują fermos pastatą. „Anksčiau statyti naujoviški tvartai pasidarė per ankšti, nes buvo apskaičiuoti daug mažesniam galvijų skaičiui. Dabar jų laikome apie 300“, – pasakojo Ignalinos rajono ūkininkas.

Naujojoje fermoje jis ketina laikyti 161 prieauglį – telyčias ir veršelius. Čia bus įrengti 6 grupiniai gardai besaičio laikymo galvijams ir 130 guoliaviečių. Senojoje fermoje bus laikoma 151 karvė.

„Pastačius naują fermą, labai palengvės darbas, bus patogiau ir gyvuliams – jiems bus sudarytos geresnės sąlygos“, – lūkesčiais pasidalijo A.Balevičius ir pridūrė, kad dar šį rudenį į naująsias patalpas sugins užtrūkusias karves ir telyčaites.

Pasak pienininkystės ūkio savininko, norėdamas pasinaudoti parama pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, jis prieš rengdamas projektą „Alfonso Balevičiaus investicijos į pienininkystės ūkį“ gerai pasvėrė ūkio galimybes, ilgai analizavo situaciją rinkoje. Nors pieno supirkimo kainos nebuvo itin geros, ryžosi ūkio plėtrai. Ir dėl to šiandien jis nesigaili.

Užbaigus naujos fermos pastato statybą ir įgyvendinus visus projekte numatytus įsipareigojimus, A.Balevičiaus ūkis sulauks 193 413 eurų ES paramos, kuri bus panaudota banko paskolai grąžinti. Ir tai nebus pirmas kartas, kai ūkininkas sėkmingai pasinaudoja ES parama. Jis įsitikinęs, kad ūkį ES parama sustiprina, padeda neatsilikti nuo pažangos.

Šį kartą, anot ūkio šeimininko, statybai skirtas žemės sklypas yra maždaug už 2 kilometrų nuo Mielagėnų kaimo, prie pat ūkininko sodybos. Naujoji ferma bus priblokuota prie jau esančios anksčiau statytos gyvulių fermos. Naujojo statinio bendras plotas – 1,8 tūkst. kv. metrų.

Pastatas bus šaltojo tipo

Naujoji ferma bus besaičio laikymo tipo, su kreikiamomis guoliavietėmis ir šėrimo taku. Guoliavietėse bus užtikrintas pakankamas kraiko kiekis, leidžiantis galvijams patogiai ilsėtis, saugiai vaikščioti po guoliavietes ir patekti prie šėrimo tako.

Pastato sienos – iš silikatinių mūro blokelių, o pagrindinė statinio laikančioji

konstrukcija – metalinės kolonos. Stogo konstrukcija – taip pat metalinė, o pats stogas – iš pluoštinio cemento banguotų lakštų ir skaidrios polikarbonatinės dangos. Stoge įrengtas ventiliacinis stogelis ir švieslangiai. Šoninėse fermos sienose įrengtos pakeliamos ventiliacinės užuolaidos iš skaidrios profiliuotos polikarbonatinės dangos.

Kadangi naujoji ferma yra šaltojo tipo statinys, patalpų šildymas nenumatytas. Juolab kad nuolat dirbančių žmonių joje nebus, jie dirbs tik periodiškai – keletą kartų per dieną gyvuliai bus girdomi bei šeriami, o mėšlas ir srutos bus šalinami tik 2 kartus per metus. Fermoje sumontuota technologinė mėšlo šalinimo sistema, kuria gamybinės nuotekos pateks į skystojo mėšlo kauptuvą. Tiek jis, tiek ir mėšlidė statomi iš gelžbetonio monolito.

Dalis fermos veiks „giliojo tvarto“ principu: tirštasis mėšlas bus šalinamas

du kartus per savaitę į šalia esančią mėšlidę, o vėliau jis bus išvežamas laukams tręšti. Fermos kraikui bus naudojami smulkinti šiaudai, pasižymintys sugeriamosiomis savybėmis.

Pradėjo nuo dviejų karvių

Pirmuosius savarankiškus ūkio kūrimo žingsnius Alfonsas žengė apie 1992 metus, kai, iširus tuomečiam kolūkiui, baigėsi darbai jame. Tada vyras ir nusprendė ūkininkauti savarankiškai. Tuo metu šeima teturėjo vieną karvę, antrąją padovanojo uošvė. Tokia buvo pradžia.

Šiuo metu ūkis išsiplėtęs iki 220 hektarų. Didžioji dalis žemių – šienaujamos pievos. A.Balevičius augalininkyste neužsiima ir bent jau kol kas to daryti neketina.

Pasak ūkininko, pasirinkus augalininkystės kryptį, būtų ne taip jau lengva viską pakeisti. Tuomet reikėtų pirkti kitokios žemės ūkio technikos, javų nuėmimo kombainų, statyti grūdų saugyklas. Tokių didelių permainų, anot A.Balevičiaus, jis jau nenorėtų.

Ūkininkas tiki pienininkystės sektoriaus ateitimi. Jo manymu, ir kitiems pienininkystės ūkiams, išsaugojusiems melžiamas karves, reikėtų investuoti į savo ūkius, aišku prieš tai gerai pasvėrus savo galimybes ir jėgas.

Kas gali teikti paraiškas

Ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, nuo š. m. spalio 1 d. iki  lapkričio 29 d.vėl kviečiami teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Parama teikiama supaprastinta tvarka iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Paraiškas gali teikti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai ir juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla bei būti įregistravę ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą. Juridiniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu būti įregistravę žemės ūkio valdą. Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi nepertraukiamai veikti (vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų) ne trumpiau kaip 12 mėnesių, o pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 tūkst. Eur. Reikalavimas dėl valdos ekonominio dydžio nėra taikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Kam skiriama parama

Parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimu (rūšiavimu, pakavimu, surinkimu ir t. t.), perdirbimu ir tiekimu rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir realizavimu, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai priskiriama nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga, nauji technologiniai įrenginiai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, taip pat specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba (su tam tikromis išimtimis), rekonstravimas ar kapitalinis remontas, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu), bendrosios išlaidos, kitos išlaidos. Visos finansuojamų išlaidų kategorijos išvardytos KPP veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse.

Paraiškų atrankos kriterijai

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatyti 7 paraiškų atrankos kriterijai, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 35 balų skaičiaus, paraiška atmetama. Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Su paraiškų atrankos kriterijais galima susipažinti įgyvendinimo taisyklėse, taip pat jie išvardyti kvietime teikti paraiškas.

Svarbiausi 2019 m. taisyklių pakeitimai

(lyginama su 2017 m. supaprastintomis veiklos srities įgyvendinimo taisyklėmis)

  • Iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi nepertraukiamai veikti (vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamas) ne trumpiau kaip 12 mėnesių (2017 m. taisyklėse – 2 metus).
  • Jauniesiems ūkininkams, investuojantiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo, paramos intensyvumas didinamas 20 proc. punktų.
  • Paraiškų atrankos kriterijų – 7 (2017 m. taisyklėse – 8). Mažiausias privalomas atrankos balų skaičius – 35 (2017 m. taisyklėse – 50 privalomų balų).
  • Praplėstas 6-ojo atrankos kriterijaus (projektas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo) veiklų sąrašas.
  • Nustatyti fiksuotieji statybų įkainiai (naujoms pieno ūkio fermoms ir naujiems plokščiadugniams grūdų saugojimo bokštams statyti).
  • Paramos lėšos paramos gavėjams gali būti mokamos ir sąskaitų apmokėjimo būdu.
  • Pareiškėjas turės apdrausti tik tą turtą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija.
  • Finansuojami ir nauji kombainai bei traktoriai.
  • Su paramos gavėju pasirašoma paramos sutartis.
  • Projekto priežiūros rodikliuose neliko finansinių rodiklių (2017 m. taisyklėse – reikalavimas pasiekti verslo plane numatytas pardavimo pajamas ir grynąjį pelningumą).

LOGOspalv

 

Rekomenduojami video