Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pieno gamybos lyderė parengė atsitraukimo planą

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės fermose melžiamos karvės pašarus rupšnoja vis dar klausydamosi klasikinės muzikos, tačiau bendrovės vadovo Petro Puskunigio veide optimizmo trūksta. Atsargų plėtrą planą pasirinkusi bendrovė nesiryžta seniai planuotai investicijai – naujo pieno gamybos komplekso statybai, nors leidimas statyti buvo gautas jau 2015 m. pradžioje. Maža to – viena iš lyderių šalyje pagal karvių produktyvumą neseniai parengė ir planą, kaip pienininkystę pakeisti augalininkyste.

Pakoregavo krizė

Griškabūdžio ŽŪB paraišką Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau buvo patvirtinusi, tačiau dėl krizės pieno sektoriuje griškabūdiečiai nusprendė projektą pakoreguoti.

Kai kuriuos darbus jau atlikome, tačiau komplekso statybos pradėti nesiryžtame – sumažėjus pieno supirkimo kainoms, lįsti į skolas rizikinga, taigi net nepradėjome lieti pamatų“, – aiškino P.Puskunigis.

Pasak Griškabūdžio ŽŪB vadovo, investicijas būtų galima sumažinti, jeigu būtų leidžiama dalį statybos darbų atlikti pačiai bendrovei.

Turime per 10 kvalifikuotų statybininkų, kurie turi visas būtinas licencijas darbams atlikti, taigi statydami kompleksą galėtume daug darbų atlikti patys, bet pagal reikalavimus turime samdyti brangiai kainuojančias statybomis užsiimančias kompanijas“, – teigė P.Puskunigis.

Dabar veikiantį kompleksą bendrovė rekonstravo savo statybininkų jėgomis, o ES ir valstybės parama buvo panaudota tik įrangai įsigyti. Deja, reikalavimai pasikeitė ne žemdirbių naudai, o konkurencija rinkoje spaudžia rekonstruoti jau dešimt metų veikiančias fermas arba statyti naujas. Komplekso plėtra užtruktų apie penkerius metus, tačiau labai tikėtina, kad planai bus atidėti.

Vietiniai žmonės

Šiuo metu bendrovė valdo 1 700 ha žemės, taigi užsiaugina galvijams reikalingų pašarų ir dar nemažai jų parduoda. Šiuo metu ūkyje laikoma 1 300 galvijų, iš kurių 770 – melžiamos karvės.

Planuodami naujo komplekso statybą numatėme bandą padidinti dar 420 melžiamų karvių“, – patikslino P.Puskunigis.

Tiesa, jis žino, kad Vakarų Europos šalys į pienininkystės sektorių investuoja kaip tik dabar, krizės metu. Rinkai atsigavus, šios investicijos dešimteriopai atsiperka.

Svarsčiau šį variantą. Gal taip ir elgčiausi, tačiau mūsų atveju tektų rizikuoti ne tik man – nesėkmės atveju darbus prarastų beveik 80 darbuotojų, kurių dauguma gyvena Griškabūdyje. Nesinori net svarstyti, kaip pasikeistų miestelis, jeigu bendrovė bankrutuotų“, – aiškino P.Puskunigis.

Beje, bendrovė yra parengusi ir programą atsisakyti pienininkystės ir imtis augalininkystės. Tokiu atveju įmonėje liktų 12 darbuotojų. Tačiau ūkio vadovas ragina valstybę labiau remti būtent gyvulininkystę, nes valstybei neapsimoka eksportuoti grūdus. Reikia kuo daugiau jų „paversti“ mėsa ar pienu čia, Lietuvoje, t. y. iš to paties hektaro sukurti kuo didesnę pridedamąją vertę. O skaičiavimai paprasti.

Jeigu už pieną mums mokėtų ES vidutinę kainą, tai iš hektaro gautume 3–4 kartus daugiau nei gauna auginantieji grūdus“, – sakė P.Puskunigis.

Primilžiai – vieni geriausių šalyje

Autoriaus nuotr.

Pasak P.Puskunigio, Griškabūdžio ŽŪB gamybiniai ir ekonominiai rezultatai kol kas vieni geriausių šalyje, tačiau jau ateina laikas investuoti. Jeigu bendrovė to nepadarys, rezultatai pradės blogėti. Bendrovė iš pieno gauna apie 70 proc. pajamų, taigi krizė pieno sektoriuje jai skaudžiai duria. Ūkyje tradiciškai laikomos Lietuvos juodmargės, kurios per sezoną duoda vidutiniškai po 9 600 l pieno (pernai – 10 800 l). Tačiau bendrovės gyvulininkystės padalinio vadovė Rita Vaivadienė nustebino: „Šiuo metu turime vieną karvutę, kuri per parą duoda net 65 litrus. Tai – rekordas!“ „Būta ir pieningesnių“, – pridūrė bendrovės vadovas.

Tikriausiai daug kam kils klausimas, kiek laktacijų karvės „tarnauja“?

Anksčiau išlaikydavome net iki 5 laktacijų, o pastaraisiais metais – 2,2–2,7 laktacijos. Gal ir gerai, juk, pavyzdžiui, JAV – tik 1,3 laktacijos“, – sakė P.Puskunigis.

Per parą „Žemaitijos pienui“ bendrovė parduoda apie 20 t aukščiausios kokybės pieno. Tiesa, po pokalbio su P.Puskunigiu, susidarė įspūdis, kad ši pieno perdirbimo įmonė jau artimiausiu laiku rizikuoja prarasti ilgus metus jai pieną tiekiančią bendrovę.

Mūsų gaminamo pieno kilogramo savikaina – 23 ct, o gauname gerokai mažiau. Jeigu pieno supirkimo kaina nebus didinama ir padėtis pieno sektoriuje nepagerės, neatmetu galimybės, kad prisijungsime prie kooperatinės pieno perdirbimo įmonės „Pienas LT“, – svarstė P.Puskunigis.

Technikos įvairovė

Autoriaus nuotr.

Griškabūdžio ŽŪB turi visą būtiną žemės ūkio technikos komplektą (du šiuolaikiniai kombainai, smulkintuvai, purkštuvai, įvairūs žemės įdirbimo padargai, pašarų dalytuvas „Kuhn“), todėl kaimyniniams ūkiams gali teikti darbų paslaugas.

Džiaugiamės įsigiję maždaug po milijoną litų kainuojančius du smulkintuvus. Mažesni ūkiai patys jų įsigyti neišgali, taigi kartais talkiname su smulkintuvais“, – sakė P.Puskunigis.

Vertas dėmesio palydovinį valdymą turintis tręštuvas „Amazone“. Kitas svarbus akcentas – galingas „Challenger RoGator“ purkštuvas.

Griškabūdžio ŽŪB 2001 m. įdiegė kompiuterizuotą koncentruotų pašarų gamybos cechą, karvės pradėtos šerti vadinamosiose normavimo aikštelėse.

Koncentruoti pašarai skirstomi atsižvelgiant į kiekvienos karvės produktyvumą“, – aiškino bendrovės fermų vadovė R.Vaivadienė.

Bendrovėje įrengti trys skystojo mėšlo rezervuarai, kurių talpa – 11 tūkst. kub. m. Juose telpa visas surenkamas mėšlas, kuris panaudojamas laukams tręšti.

Karvės melžiamos 24 vietų eglutės tipo melžimo aikštelėje tris kartus per parą.

NMA irgi mokosi

Beje, šį kartą Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje apsilankė ne tik „Valstiečių laikraštis“, bet ir NMA tarnautojų grupelė. Šį kartą – ne tikrinti, kaip bendrovė laikosi prisiimtų įsipareigojimų, nors Griškabūdžio ŽŪB 2007–2013 m. paramos laikotarpiu pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ teikė tris paraiškas ir įsigijo įvairios žemės ūkio technikos už beveik 800 tūkst. eurų. Pasak P.Puskunigio, NMA neseniai patvirtino ir bendrovės paraišką pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, tačiau sutartis dar nepasirašyta. „Galiu patikinti, kad paraiškas vertinantys NMA darbuotojai gerai išmano žemės ūkio specifiką, tačiau žemės ūkyje nuolat daug kas keičiasi, todėl ir NMA specialistams reikia gilinti ne tik teorines žinias, bet ir pamatyti bei suprasti, su kokiomis problemomis žemdirbiai susiduria šiuo metu ir susidurs artimiausioje ateityje. Geriausias būdas tai patirti – lankytis pas žemdirbius“, – aiškino NMA direktorius E.Bėrontas.

 

 

Rekomenduojami video