Viename iš stambiausių Jonavos rajone Daukantų šeimos ūkyje 25 metus puoselėjama pienininkystė. Ne vieną pieno krizę išgyvenę ūkininkai savo veiklos neatsisakė. Priešingai – pasinaudoję ES lėšomis, bandą padidino ir modernizavo ūkį. Irena Daukantienė teigė, kad pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama, taip pat banko paskola ir nuosavomis lėšomis, pasistatė naują karvidę su automatine melžimo įranga (melžimo robotais), teikiančia daug privalumų.

Miestą iškeitė į kaimą

I.Daukantienė pasakojo, kad į Čiudų kaimą, esantį Jonavos rajone, ji su vyru iš Kauno atvyko prieš 25 metus. „Jei ne vyras – ir ūkio nebūtų. Jis labai myli gyvulius, žemę. Todėl ryžomės imtis šios veiklos. Juolab kad Jonavos rajonas – mano senelių žemė“, – teigė moteris.

Pasak į septintą dešimtį įkopusios Irenos, ūkininkavimo pradžia jiems nebuvo lengva. Darbą, turėdami 38 karvių bandą, jie pradėjo su vienu traktoriumi ir vienu darbininku. Pirmaisiais ūkininkavimo metais ji drauge su vyru pieno produkciją tiekė ligoninėms ir kitoms įstaigoms, vėliau mėgino dirbti su specializuotais automatais, esančiais didžiuosiuose prekybos centruose. Tačiau tai nepasiteisino.

„Pienininkystė iki šiolei išliko nelengva sritis. Tenka mąstyti, skaičiuoti, vertinti ir daug dirbti, investuoti savų pinigų. Pradėjome nuo SAPARD (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa) projektų, o vėliau nepraleidome nė vienos galimybės pasinaudoti atskirų laikotarpių Lietuvos kaimo plėtros programų priemonių  teikiama parama ūkiui modernizuoti. Tik paramos dėka sukūrėme tokį ūkį, koks yra dabar “, – sakė pieno ūkio šeimininkė.

Karvidė su robotais

Siekdama dar labiau modernizuoti ir plėsti pieninių karvių ūkį I.Daukantienė sėkmingai pasinaudojo KPP 2014–2020 m. programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“parama. ES lėšomis buvo pastatyta nauja beveik 2000 kv. m ploto karvidė su automatine melžimo įranga (melžimo robotais), taip pat buvo sutvarkyta ir ūkio kiemo teritorija. I.Daukantienė teigė, kad, pasistačius melžimo robotus, darbas fermoje tapo spartus, juos atlikti spėja ji viena. Karvių primilžis – padidėjo. Robotizuotoje fermoje iš vienos karvės per parą primelžiami 36 litrai kokybiško pieno, o iš melžiamų aikštelėse – 29–30 litrų.

Šiuo metu Daukantų ūkyje laikoma per 400 galvijų, iš kurių melžiamų karvių – per 240. Per metus apie 10 tonų iš karvių primelžianti I.Daukantienė ne kartą buvo pagerbta tarp geriausių šalies pienininkų. Šiais metais jai buvo skirta nominacija „Didžiausi Lietuvoje pieno gamintojai tarp šeimos ūkių“. I.Daukantienė pasidžiaugė, kad robotizavus karvidę padidėjo ne tik pieno primilžiai, bet pagerėjo ir gyvulių sveikatingumas.

Ryžosi dalyvauti

Pašarus gyvuliams Daukantai užsiaugina patys, savame ūkyje. Didelį dėmesį jie skiria žoliniams pašarams, todėl pievas atnaujina kas penkerius metus. Ūkyje laikomoms pieninėms karvėms šerti naudojamas silosas, šienainis, kombinuotieji pašarai. Racionui praturtinti naudojamos runkelių išspaudos, laižomoji druska ir kiti priedai. Ūkyje dirbamuose žemės plotuose užsiauginama grūdų, reikalingų pašarams praturtinti, perkamos tik sojos, rapsai bei reikalingi mineralai.

„Kai pieno sektoriaus sunkmečiu ryždavausi dalyvauti KPP veiklos srityje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, daug kas tik rankomis skėsčiodavo. Tačiau aš pati jutau, kad jei nedalyvausiu šiose programose – pieno ūkio ateities nebus. Tik KPP veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“dėka išvengėme šio sektoriaus krizės“, – pabrėžė I.Daukantienė.

Pašnekovė, savo ūkio produkciją priduodanti kooperatyvui „Pienas LT“, neslėpė, kad pienininkams šiuo metu iš tiesų nėra lengva, pieno supirkimo kainos yra žemos.

Kviečia teikti paraiškas

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiais metais antrą kartą priimamosparaiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Kaip ir pirmuoju paraiškų priėmimo etapu, kuris vyko pavasarį, parama teikiama supaprastinta tvarka, įgyvendinimo taisyklės liko tokios pačios. Paraiškos bus renkamos iki š. m. lapkričio 29 d.

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 25 mln. Eur paramos lėšų. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 50 000 Eur, o 2014–2020 metų laikotarpiu bendra gauta paramos suma negali būti didesnė kaip 400 000 Eur. Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Priemonė finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Kas gali teikti paraiškas

Paraiškas gali teikti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai ir juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Juridiniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu būti įregistravę valdą. Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 12 mėnesių, o pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 000 Eur. Reikalavimas dėl valdos ekonominio dydžio nėra taikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Kam skiriama parama

Parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimu (rūšiavimu, pakavimu, surinkimu ir t. t.), perdirbimu ir tiekimu rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir realizavimu, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai priskiriama nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga, nauji technologiniai įrenginiai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, taip pat specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba (su tam tikromis išimtimis), rekonstravimas ar kapitalinis remontas, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu), bendrosios išlaidos. Visos finansuojamų išlaidų kategorijos išvardytos KPP veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse.

Paraiškų atrankos kriterijai

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatyti 7 paraiškų atrankos kriterijai, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 privalomi balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 35 balų skaičiaus, paraiška atmetama. Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Su paraiškų atrankos kriterijais galima susipažinti įgyvendinimo taisyklėse, taip pat jie išvardyti kvietime teikti paraiškas.