Gera reputacija Baltijos regione pasižyminti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorija per artimiausius metus pakeis formą ir išplės teikiamų paslaugų spektrą. Apie tai tradiciniame „Pieno tyrimų“ pasitarime pieno gamintojus ir perdirbėjus informavo Žemės ūkio ministerijos bei laboratorijos vadovai. Planuojamų pokyčių esmė – didinti tyrimų efektyvumą ir mažinti sąnaudas.

Pieno kokybė

Vidutinis Lietuvoje superkamo pieno somatinių ląstelių kiekis (SLS) nuo 2013-ųjų iki šių metų spalio mėn. sumažėjo nuo 287 iki 264 tūkst. mililitre. Ar jau galime džiaugtis?

„Kai kurie rezultatai pagerėjo, tačiau dar superkama apie 10 proc. pieno, kurio SLS yra nuo 701 iki 800 tūkstančių mililitre“, – optimistus sutramdė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorė dr. Laima Urbšienė.

Deja, dar mažiau džiugina bakterijų kiekis (BBS) piene. 2013 m. vidutinis superkamo pieno BBS buvo 71 tūkst., o šįmet – 74 tūkst. mililit-re, tačiau tik apie 80 proc. superkamo pieno BBS yra mažesnis nei 100 tūkst. mililitre. „Pieno tyrimų“ specialistai pabandė nustatyti koreliaciją tarp SLS ir BBS. „Tyrimai parodė, kad koreliacija yra gana stipri – jeigu SLS padidėja 100 tūkstančių mililitre, BBS išauga apie 10 tūkstančių mililitre. Taigi,jeigu gyvulys serga, išauga tiek SLS, tiek BBS“, – padarė išvadą dr. L.Urbšienė.

Beje, kai kurie pieno gamybos ūkiai į VĮ „Pieno tyrimai“ patys kreipėsi pagalbos – tikino, kad laikosi higienos reikalavimų, kad pieną laiku ir tinkamai atšaldo, tačiau bakterijų skaičius kažkodėl šokinėja. Kokios priežastys?

„Atlikdami mastitų sukėlėjų tyrimus, tokiais atvejais rasdavome streptococcus agalactiae, kuris ir didino bendrą bakterijų skaičių“, – paaiškino dr. L.Urbšienė.

„Savikainą planuojame sumažinti BBS ir SLS tyrimus atlikdami ne iš dviejų, bet iš vieno mėginio, kuris bus konservuojamas acidioliu“, – sakė dr. L.Urbšienė.

Keisis tyrimų ribos

„Pieno tyrimų“ vadovė priminė, kad, įgyvendinant ES reglamentą Nr. 853/2004, nuo 2018 m. sausio 1 d., apskaičiuojant pieno kokybės rodiklių geometrinį vidurkį, nebus taikomos ribos BBS – 300 tūkst. mililitre ir SLS – 800 tūkst. mililitre.

„Pieno gamintojai dažnai mūsų klausia, iki kokių ribų matuosime. Ribų nebebus. Tai svarbu ūkiams, kurie viršija minėtas ribas. Dabartinę SLS ribą viršija 6,1 procento, o BBS ribą – net 10,7 procento pienininkystės ūkių“, – teigė dr. L.Urbšienė.

Kitas niuansas – tiek SLS, tiek BBS ribas daugiausia viršija smulkieji, 1–5 karves laikantys ūkiai. Priežastis akivaizdi – pieno atšaldymo problema. Kyla klausimas, kaip bus išduodami tyrimų rezultatai. „Skaičiuodami BBS geometrinį vidurkį, naudosime 5 tūkstančių mililitre apatinę ir 1 milijono mililitre viršutinę ribas. Skaičiuodami SLS geometrinį vidurkį, taikysime 10 tūkstančių mililitre apatinę ir 2 milijonų mililitre viršutinę ribas. Tokie yra metodų darbiniai intervalai. Tačiau Gyvulių produktyvumo kontrolei SLS viršutinė riba bus 10 milijonų mililit-re“, – priminė dr. L.Urbšienė.

Svarbi naujovė – „Pieno tyrimai“ planuoja pieno mėginius konservuoti acidioliu. „Šio konservanto nauda galutinai įsitikinome šįmet viešėdami pieno tyrimų laboratorijoje Ispanijoje. Įsigijus galioja 6 mėnesius, laikomas kambario temperatūroje. Labai patogus naudoti, juolab kad keičiame tyrimo sistemą – BBS ir SLS tyrimus planuojame atlikti ne iš dviejų, bet iš vieno mėginio, kuris ir bus konservuojamas acidioliu“, – sakė dr. L.Urbšienė.

Taip pavyktų sumažinti tyrimų savikainą.

Protokolams – tona popieriaus

Priminsime, kad šių metų birželio 19 d. pakeistos Pieno supirkimo taisyklės. Vienas iš pakeitimų – numatyta, kad pieno tyrimų protokolai gali būti spausdinami tik tik pieno supirkėjų pageidavimu. Kitais atvejais protokolai teikiami nemokamai elektroniniu būdu. Vien dėl aplinkosaugos niuansų ES šalys vis dažniau pasirenka pastarąjį būdą. Deja, Lietuvoje pieno gamintojai vis dar mėgsta tarp pirštų čiuženti protokolus. Tai nemažai kainuoja. „Pieno tyrimų“ skaičiavimais, per metus išspausdintais ir gamintojams įteiktais protokolais būtų galima nutiesti 80 km juostą – iš viso spausdinama apie 264 tūkst. lapų, panaudojama net 1 t popieriaus. Ar pieno gamintojai pasiruošę taupyti medžius?

„Deja, apie 80 proc. pieno gamintojų pageidavo ir toliau gauti ant popieriaus atspausdintus protokolus. Todėl nusprendėme protokolų formas sumažinti iki A4 formato, tačiau nuo 2018-ųjų birželio mėn. kiekvienas spausdintas protokolas kainuos 15 ct. Nemokamai galima gauti protokolus elektroniniu būdu“, – priminė dr. L.Urbšienė.

Reikalavimą mažinti ant popieriaus spausdinamų dokumentų kiekį „Pieno tyrimai“ kelia ne tik pieno gamintojams, bet ir sau – vis daugiau dokumentų bus kaupiama tik elektroninėje erdvėje.

Laboratorijų pertvarka

Tai padažnėjančios, tai nuslopstančios kalbos apie VĮ „Pieno tyrimai“ privatizavimą jau ne vienus metus kelia nerimą tiek pieno gamintojams, tiek perdirbėjams. Renginyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Saulius Savickis oficialiai papasakojo apie pradedamą nuo 2018-ųjų vykdyti žemės ūkio srities laboratorijų pertvarką.  „Valstybės įstaiga „Pieno tyrimai“ 2018 m. sausio 1 d. ar šiek tiek vėliau taps UAB „Pieno tyrimai“, kurios visos akcijos priklausys valstybei. Pabrėžiu, kad nei paslaugų kiekis, nei kainos nepasikeis“, – sakė dr. S.Savickis.

Pagal jau numatytą schemą iki 2018 m. balandžio 1 d. prie Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bus prijungtos Valstybinės augalininkystės tarnybos tyrimų laboratorijos ir Žuvininkystės tarnybos laboratorija. Iki 2018 m. liepos 1 d. prie UAB „Pieno tyrimai“ bus prijungta UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, o iki 2019 m. sausio 1 d.dvi naujosios institucijos bus sujungtos į viešąją įstaigą, kurios pavadinimas dar nenumatytas.

Kokia šios reformos esmė?

„Sieksime didesnio efektyvumo. Šiuo metu veikia keturios laboratorijos, tačiau egzistuoja net penkios kokybės sistemos, kiekviena laboratorija tam tikras paslaugas teikia skirtingu laiku. Taigi pirmiausia pagerės logistika. Pabrėžiu, kad visas laboratorijas sujungsianti viešoji įstaiga ir ateityje priklausys tik valstybei – jokių privatizavimo planų nenumatyta“, – sakė dr. S.Savickis.

Viceministras pienininkams pranešė ir kitą gerą žinią – smarkiai sumažės ūkiams tenkanti administracinė našta. „Suskaičiavome, kad ūkininkai nuolat privalo pildyti net 22 žurnalus. Kai kuriuose žurnaluose teikiama informacija kartojama kituose. Taigi sumažinsime ir žurnalų skaičių, ir daugelio jų turinį“, – žadėjo dr. S.Savickis.

Dr. S.Savickis tikino, kad visas laboratorijas sujungsianti viešoji įstaiga priklausys tik valstybei – jokių privatizavimo planų nenumatyta.

Pieno gamintojai tirpsta

Statistikos duomenimis, Lietuvoje per metus (iki 2017 m. spalio mėn.) pieno gamintojų skaičius sumažėjo 12,3 proc., arba nuo 24 950 iki 22 217. Daugiausia sumažėjo smulkiųjų ūkių. Atitinkamai sumažėjo ir pieno supirkimo punktų – per metus 6,3 proc., arba nuo 1 257 iki 1 182.

Kokia padėtis pasaulinėje rinkoje? Naujausius duomenis „Pieno tyrimų“ direktorė atsivežė iš šių metų lapkričio pradžioje Airijoje vykusio pasaulinio pieninkystės kongreso. Pasaulyje 2016-aisiais pieną gamino apie 120 mln. ūkių. Taigi pasaulinėje rinkoje esame smiltelė – Lietuvos pieno gamintojai tesudaro 0,02 proc. visų pieno gamybos ūkių planetoje. Akis rėžia duomenys, kad Lietuvoje yra daugiausia ūkių, kuriuose laikoma iki 5 karvių. Azijoje – iki 2 karvių, ES rinkoje – 18 karvių, Šiaurės Amerikoje – 180 karvių, o Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje – net po 364 karves.

2016-aisiais pasaulinė pieno gamyba pasiekė 826 mln. t pieno, arba tik 0,9 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Ankstesniais metais beveik kasmet pieno gamyba paaugdavo 2 proc. Stambiausių pieno eksportuotojų sąrašas iš esmės nepasikeitė – lyderė išliko Naujoji Zelandija (29 proc. viso eksporto). ES eksportuoja 27 proc., JAV – 14 proc., Australija ir tik į Rusiją eksportuojanti mūsų kaimynė Baltarusija – po 6 proc. Sūrių gamyba pasaulinėje rinkoje 2016-aisiais išaugo 1,8 proc., sviesto – 1,7 proc., o nenugriebto pieno miltelių gamyba krito net 5,7 proc.

Kainos svyruoja

Išskirtinis dėmesys Belfaste vykusiame pienininkystės kongrese buvo skiriamas pieno kainų prognozėms. „Pieno rinkos ekspertai atkreipė dėmesį, kad smarkiai padidėjo kainų skirtumas tarp itin pabrangusio sviesto ir pieno miltelių. Kongrese dalyvavę ekspertai aiškino, kad šiuos pokyčius lėmė vartotojų sprendimas atsisakyti margarino ir rinktis sviestą“, – sakė dr. L.Urbšienė.

Taigi prieš dvejus metus skelbtos rekomendacijos daugiau gaminti pieno baltymų pieno perdirbėjus suklaidino. Dabar ekspertai nebeskuba prognozuoti. „Pieno kainos pastaraisiais metais labai svyruoja. Šių metų spalio 30 d. vidutinė pieno supirkimo kaina pasaulinėje rinkoje siekė 32 eurus už 100 kilogramų. Tačiau niekas nedrįso prognozuoti, į kurią pusę ji pasuks artimiausioje ateityje“, – sakė dr. L.Urbšienė.

Renginyje dalyvavęs „Pieno žvaigždžių“ žaliavos pirkimo direktorius Algimantas Paspirgėlis įsiterpė: „Pieno supirkimo kainos jau smunka žemyn.“

Lietuvos pieno gamintojus turėtų sudominti ir pienininkytės kongrese aptarti supirkimo kainų nustatymo būdai. Pasak „Pieno tyrimų“ direktorės, ES rinkoje sisteminio pieno supirkimo kainos nustatymo mechanizmo nėra – iš esmės ją savarankiškai nustato kiekviena pieninė. Nors jos dairosi viena į kitą, tačiau valstybėse vyrauja dideli kainų skirtumai.

„Kitaip yra JAV, kur palaikoma itin didelė koreliacija su pagamintų produktų rinkos kainomis. Naujojoje Zelandijoje įvertinami aukciono rezultatai ir didelė koreliacija su nenugriebto pieno miltų kaina“, – sakė dr. L.Urbšienė.

Įsipareigojimai

Kaip įprasta, paskutiniame VĮ „Pieno tyrimai“ metų renginyje turėjo progos pasisakyti ir pienininkams svarbių institucijų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) – atstovai.

„Iš Europos Komisijos sulaukėme priminimo, kad Lietuvos pieno gamintojai privalėtų laikytis Komisijos reglamento įsipareigojimų sumažinti SLS bei BBS. Reikalavimai įsigalios nuo 2018-ųjų ir jau vasario mėnesį Europos Komisiją turėsime informuoti apie įgyvendintas priemones“, – sakė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Mantas Staškevičius.

„Mūsų atliekamų „Vartų“ kontrolės duomenimis, supirktame piene SLS sumažėjo, o BBS padidėjo“, – sakė M.Staškevičius.

VMVT atstovas patvirtino „Pieno tyrimų“ vadovės informaciją. „Mūsų atliekamų „Vartų“ kontrolės duomenimis, SLS sumažėjo, o BBS padidėjo. Priežastys? Nepakankamai laikomasi higienos reikalavimų, prastos pieno transportavimo sąlygos, trūksta šaldytuvų“, – sakė M.Staškevičius.

ŽŪIKVC Gyvūnų ir pieno apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė paprašė, kad pieno supirkėjai neužmirštų per aštuonias darbo dienas pateikti duomenų apie supirkto pieno kiekį ir riebumą.

UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ laikinoji direktorė Rita Lat-vytė pasidalijo įspūdžiais iš viešnagės Suomijoje. „Pasaulyje žinoma Suomijos pieno perdirbimo kompanija „Valio“ pieno tiekėjams kompensuoja pieno kokybės tyrimų išlaidas. Manau, apie tai turėtų pagalvoti ir Lietuvos pieno perdirbėjai, nes valstybės parama anksčiau ar vėliau pasibaigs. Ateina laikas pasinaudoti suomių patirtimi“, – ragino R.Latvytė.