Padėtis pieno rinkoje sudėtinga, todėl būtina ieškoti naujų rezervų. Mokslininkai nustatė, kad, tikslingai naudojant genetinius gyvulių išteklius, gyvulininkystės pažanga gali siekti net 10 proc. kasmet. Projektas „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“ ūkininkams suteikė galimybių didinti pieno gamybos ūkių ekonominį efektyvumą.

Stiprins genetinį potencialą

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai įgyvendino projektą „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“.

Įgyvendinant projektą buvo analizuoti 19 ūkių galvijai. Pradinėje atrankoje dalyvavo 1 115 telyčių iš ekologinių ir intensyvių ūkių, jų bendrosios vertės indekso vidurkis – 119 (ekologinių ūkių bendrosios veislinės vertės indekso vidurkis 117, o intensyvių ūkių – 120). Tik 300 geriausių telyčių buvo atrinkta genominiam tyrimui atlikti. Ekologinių ūkių geriausių telyčių tyrime dalyvavo 7 ūkiai. Iš projekte dalyvavusių 19 ūkių 133 telyčioms paimti ausies audinio mėginiai, kurie buvo tiriami remiantis tėvine veisline verte.

„Atlikti tyrimai parodė, kad ekologiniuose ūkiuose reikia stiprinti genetinį potencialą, o intensyviuose ūkiuose – siekti dar didesnio efektyvumo“, – sakė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.

Siekiant įgyvendinti projekto tikslą, 300 aukščiausios genetinės vertės telyčių buvo pritaikyta individuali selekcijos programa– jos apsėklintos LITBAP kompiuterine programa parinktais geriausiais buliais.

„Pagal veislinę vertę sėklinimui atrinkti buliai yra gerintojai, jų sperma seksuota, siekiant gauti kuo daugiau telyčių, kuo didesnio veislinės vertės bioekonominio efekto ir formuojant geresnį bei ekonomiškesnį potencialą pieno ūkiuose, nesvarbu, kokią ūkininkavimno kryptį jie pasirinkę“, – sakė E.Gedgaudas.

Pasak LGVA prezidentės ūkininkės Viktorijos Švedienės, netobulėjantys ūkininkai pasmerkti žlugti, nes jų kolegos tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse ieško naujų rezervų, kurie padėtų išsilaikyti rinkoje. Projektas įrodė, kad rezervų yra, todėl ūkininkai turėtų šia galimybe pasinaudoti.

Šiuo metu LGVA nariai – 1 769 ūkiai, iš kurių net 1 705 ūkininkai. Šios asociacijos narių fermose laikomos 78 236 karvės, iš jų 65 842 įrašytos į Kilmės knygą, jų produktyvumas kontroliuojamas. Pasak E.Gedgaudo, geros veislinės vertės gyvulių Lietuvoje daugėja. LGVA narių laikomų karvių, kurios turi 93,75 proc. holšteinų kraujo, vidutinis produktyvumas jau dabar siekia 8 379 kg, o vidutinis – 7 507 kg pieno per metus.

Projekto nauda

UAB „Litgenas“ direktorius Gintaras Kascėnas palygino geriausių Vokietijos ir Lietuvos TOP 20 gyvulių veislines reikšmes ir padarė išvadą, kad mes atsiliekame, nors geriausių Lietuvos gyvulių duomenys palyginti geri.

„Genominius tyrimus atliekantys Lietuvos ūkiai gali sėkmingai konkuruoti su vokiečiais. Žinoma, jiems neprilygstame lygindami elitinius gyvulius, – sakė G.Kascėnas. – Įgyvendinamo projekto esmė tokia – iš kai kurių ūkių paimami jaunų gyvulių audinių mėginiais ir Vokietijos laboratorijose nustatomas jų genomas. Tai padės atrinkti geriausius gyvulius ir atsisakyti blogiausių. Geriausius iš jų sėklinant geriausių bulių sperma galima sukurti dar aukštesnę genominę vertę.“

Augimo galimybės neišsemtos

Vertinant pieno sektoriaus perspektyvas tiek vidaus, tiek pasaulio rinkose, reikia pabrėžti, kad pieno sektorius turi didelį ilgalaikį augimo, darbo vietų kūrimo ir plėtros potencialą.

„Siekiant padėti pieno gamintojams prisitaikyti prie pieno kvotų panaikinimo padarinių ir toliau vykdyti tvarią pienininkystės veiklą bei konkuruoti su gamintojais Europos Sąjungos rinkoje, būtina skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios leistų didinti produkcijos gamybą patiriant gerokai mažesnius veiklos kaštus“ , – pabrėžė dr. E.Gedgaudas.

Mokslininkai nustatė, kad, tikslingai naudojant genetinius gyvulių išteklius, gyvulininkystės pažanga kasmet gali siekti net po 10 proc., taigi dar yra neišnaudotų galimybių didinti ūkių ekonominį efektyvumą. Apie ateitį galvojantiems pieno gamintojams labai svarbu žinoti jų laikomų gyvulių genetinę informaciją, nes ji ir atskleidžia ekonomiškai svarbiausius rodiklius: gyvulio produktyvumą, pieno baltymingumą ir riebumą, somatinių ląstelių skaičių piene, eksterjero savybes, gyvulio ūkinio naudojimo trukmę.

Pažangus ūkininkavimas atsiperka

Vykdant projektą, savo patirtimi su Lietuvos ūkininkais dalijosi genominiais tyrimais garsėjantys specialistai ir ūkininkai iš užsienio. Kalbėdami apie pieno gamybos pamokas daugelis lietuvių siektų pasinaudoti, pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkų patirtimi.

„O aš jums siūlau taip toli nekeliauti. Atvykite į Latviją. Mielai priimsiu svečius savo ūkyje“, - sakė Latvijos holšteinų asociacijos pirmininkė Ieva Rutkovska.

Ši ūkininkė valdo 112 hektarų ūkį, turi 95 melžiamas karves, tačiau ne bet kokias. Vidutinis jų produktyvumas siekia net 14 850 kg (pieno riebumas – 3,86 proc., baltymingumas – 3,26 proc.), o somatinių ląstelių – tik 44 tūkst./ml. Ir visa tai Ieva pasiekė be itin didelių investicijų, tačiau ypatingą dėmesį skirdama gyvulių genominiams tyrimams.

„Kai ūkio konsultantas pasiūlė atlikti mano gyvulių genominius tyrimus, sutikau nedvejodamas. Dabar mano visoms holšteinų veislės karvėms atliekama genominė selekcija“, – sakė 46 metų amžiaus ūkininkas iš Vokietijos Markas Benninghofas.

Jis savo ūkyje laiko per 1 100 melžiamų karvių, kurių vidutinis primilžis siekia 11 800 kg (pieno riebumas –3,7 proc., baltymingumas – 3,4 proc.), piene nustatyta 121 tūkst./ml somatinių ląstelių. Bandos atnaujinimas siekia 25 proc.

„Nors pieno supirkimo kainos sumažėjo, tačiau ir toliau atlikau genominius tyrimus. Tik dabar, kai aš gavau daugiau pelno nei kiti, mano kolegos suprato, kad aš elgiausi teisingai. Taigi išlaidos sėklinimui atsipirko su kaupu“, – sakė M.Benninghofas.

Dar galima spėti

Iki balandžio 30 d. dar galima teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Paramos gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą.

Pagal minėtą KPP veiklos sritį parama teikiama parodomiesiems bandymams rengti (įrengti ir vykdyti), seminarams, lauko dienoms ir kitiems informavimo renginiams organizuoti skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas pagal įgyvendinimo taisyklėse numatytas temas. Atkreipiamas dėmesys, kad parama neskiriama fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams.

Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 eurų su PVM. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Pagal šią veiklą finansuojamas darbo užmokestis arba atlygis projektą administruojantiems asmenims; darbo užmokestis arba atlygis lektoriams; patalpų, įrangos nuomos išlaidos; kelionės ir transporto, komandiruočių išlaidos; kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos, ryšių išlaidos; atlygis už parodomojo bandymo metodikos parengimą; parodomojo bandymo įrengimas ir vykdymas pagal patvirtintą parodomojo bandymo metodiką, skelbimai spaudoje, dalomosios medžiagos parengimas ir įsigijimas ir kitos įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis nustatomas paramos sutartyje, bet jis negali būti ilgesnis kaip 36 mėnesiai nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Pabrėžtina, kad parodomojo bandymo informavimo veiklos negali būti pradėtos organizuoti, kol nepasirašyta paramos sutartis.

Projekto įgyvendinimo pradžia laikoma paramos sutarties pasirašymo data, paramos gavėjai per 3 mėnesius nuo avanso gavimo dienos turi pateikti pirmąjį mokėjimo prašymą.

Pareiškėjų projektai pagal veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 50. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos. Jei paraiškose prašoma paramos suma viršija skirtąją, sudaroma paraiškų pirmumo eilė.

Su atrankos kriterijais, kuriais remiantis bus vertinami projektai, ir už juos skiriamais balais galima susipažinti NMA tinklalapyje.