Asmeninio archyvo nuotr.

Jau kelios savaitės kaip Kėdainių miesto turgavietėse, turguose ir turgeliuose galima nusipirkti šviežių bulvių. Bulvių prekybos vietose yra įvairių: ir lietuviškų, ir užsienyje augintų. Tiesa, ne visi prekybininkai atviri ir pasako, kad bulvės ne lietuviškos, o atvežtos iš užsienio šalių, todėl norėdami įsigyti lietuvišką prekę, lengvai galite apsigauti. Visgi, pigiausiai žmonės bulves gali įsigyti iš pačių augintojų rankų.

Po pusantro euro

Pirmosios Lietuviškos bulvės šiemet Kėdainių turguose kainavo nei daug, nei mažai – po pusantro euro už kilogramą.

Trečiadienį centriniame Kėdainių turguje didelių ir tikrai mūsų krašte augintų bulvių kilogramą buvo galima įsigyti už 1,30 euro. Mažyčių bulvyčių kilogramą buvo galima gauti ir už vieną eurą. Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas dideles bulves parduoda tiesiai iš namų – ūkininkas už gražuolių kilogramą prašo 1,20 euro, tačiau sako, kad kainos po truputį kris, mat turguje kasdien bulvių vis daugiau ir daugiau.

Yra skirtumas

Tiems, kurie sako, jog nėra skirtumo tarp užsienietiškos ir lietuviškos bulvės, ūkininkas paaiškina, kad skirtumas yra akivaizdus.

„Kai valgote išvirtą bulvę, jos skonis visai kitoks. Lietuviška bulvė yra nepalyginamai skanesnė nei, tarkim, atvežta iš Graikijos, iš Kipro. Mūsų žemėj užauginta, reiškia – mūsų.

Šiemet bulvės pasirodė labai anksti. Labai anksti parduotuvėse, labai anksti turguose. Bet pačios pirmos bulvės buvo užsienietiškos, importuotos, tad jų skonį vertinu tikrai nekaip.

Šviežiomis bulvėmis pradėjau prekiauti pirmasis kartu su kolega Sauliumi Dambrausku.

Aš pardavinėjau jau prieš keletą savaičių iš namų. Dabar jau mano bulvių yra ir prekybos centruose, ir turguose. Jau prasidėjo normali prekyba“, – dėstė Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas.

Mažai chemijos

Kėdainių krašto ūkininkas taip pat paneigė gandus, esą Kėdainiuose užaugintos bulvės buvo auginamos „ant chemijos“.

„Be abejo, mes naudojame trąšas. Be trąšų šiais laikais tikrai niekas neužaugtų, bet chemijos mūsų bulvėse tikrai nėra daug, galima sakyti, kad pirmosios bulvės visai be chemijos, tikrai sveikos, gardžios. Tos kalbos apie chemiją tikrai iš piršto laužtos ir yra netiesa“, –  patikino R. Žebarauskas.

Atliko eksperimentą

Šiemet bulvės pradėtos sodinti kaip niekad anksti. Kėdainių rajone ūkininkaujantis R. Žebarauskas bulviasodį pradėjo vasario 27-ąją, o pirmąjį derlių kėdainiečiams patekė jau biržėlio pirmosiosmis dienomis.

„Šiemet dariau tokį pabandymą. Gal sakyčiau daugiau sau tokį bandymą ir vieną hektarą bulvių pasodinau dar žiemai nesibaigus, vasario 27 dieną.

Norėjau pažiūrėti, kiek gi ta bulvė gali atlaikyti, kokios yra tos ribos. Ir jei kas manęs klausia, aš atsakau, kad derlius iš tų pirmųjų bulvių yra, bet jis nėra kažkoks labai geras, nes stipriai šalo ir labai trūko kritulių.

Jūs įsivaizduokite – nuo kovo pabaigos iki dabar mūsų krašte iškrito tik dvylika milimentrų kritulių. Tai tragiška. Tokių metų aš per savo bulvių auginimo laikotarpį apskritai nepamenu“, – dėstė kėdainietis bulvių augintojas.

Teko laistyti

Ūkininkas pažymėjo, kad bulves nuo šalnų teko gelbėti agro plėvele, o nuo sausros – laistymu.

„Tenka tikrai daug vandens sunaudoti laistant. Bet yra dar viena blogybė. Tas vanduo jau labai senka ir gali baigtis.

Žodžiu, šiemet tikrai neeiliniai metai. Jie mums, bulvininkams, bus labai sunkūs. Šalnos ir sausra yra baisiausia kas gali nutikti bulvių augintojui. Žinoma, derlius bus, bet koks jis bus, neašku. Sunku pasakyti“, – prognozuoti nesiryžo ūkininkas.

 

Dmitrijus Kuprijanovas