Bendrovės nuotr.

Seimas ruošia įstatymo pataisas, kurios atvers platesnes galimybes pluoštinių kanapių augintojams, mokslo institucijoms, perdirbėjams.

Spalio 9-osios popietę parlamento ypatingoje, Kovo 11-osios, salėje buvo surengta itin gausaus dalyvių rato sulaukusi konferencija. Mintimis dalijosi Seimo nariai, bent trijų ministerijų atstovai, mokslininkai, praktikai, ekspertai. Pranešimą apie pluoštinių kanapių perspektyvas agrosektoriaus plėtrai skaitė Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Įžvalgomis apie pluoštinių kanapių vaidmenį gerinant šalies aplinkosaugą ir vystant žiedinę ekonomiką dalijosi Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA), kuri yra ŽŪR narė, direktorius Rimantas Čiūtas.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio politikos grupės vadovo Karolio Anužio pateiktais duomenimis, pluoštinių kanapių pasėliai pastaraisiais metais auga kaip ant mielių. 2014 m., kai Lietuvoje leista auginti šiuos lauko augalus, jų buvo pasėta iš viso vos per tūkstantį hektarų. Pernai – beveik 4 tūkst. ha, o šiemet – jau per 9 tūkst. ha.

Galime didžiuotis: pluoštinių kanapių pasėlių plotais lietuviai ES yra antrieji po prancūzų. Prancūzijai tenka 40 proc. visų ES auginamų pluoštinių kanapių.

Ateinančiais metais galime tikėtis dar didesnio proveržio. Įstatymo pataisos iniciatoriai deda pastangas, kad tam būtų sudarytos sąlygos – galimybė ne tik auginti, bet ir Lietuvoje perdirbti visas augalo dalis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija remia iniciatyvą. Pasak viceministro Mariaus Skuodžio, tai lemia trys svarbūs motyvai, sąlygojantys ekonomikos augimą: eksporto, investicijų ir inovacijų aiški perspektyva. Galimybės Lietuvoje plėtoti perdirbimą jau šiandien laukia šeši potencialūs investuotojai. Projektų investicijų vertė – nuo 15 mln. Eur iki 150 mln. Eur, planuojamų sukurti darbo vietų skaičius – nuo 30 iki 1000.

Pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo, naujų produktų kūrimo perspektyva vilioja ne tik ekonomine nauda, bet ir galimybe garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Politikai, mokslininkai taip pat akcentuoja visokeriopą aplinkosauginę naudą, žiedinės ekonomikos plėtrą.

LAAMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas konferencijoje vardijo pluoštinių kanapių privalumus, svarbius augintojams: dėl greito augimo biomasė leidžia sumažinti piktžolėtumą, tai tinkamas augalų rotacijai sėjomainose, puikus pasirinkimas ekologiniams ūkiams.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus priminė, koks platus yra pluoštinių kanapių pritaikymas. Tai tekstilės, statybinių medžiagų, popieriaus, maisto pramonės, biokuro gamybos sritys ir kt. Teigiama, kad iš šių augalų galima pagaminti apie 50 tūkst. skirtingų rūšių gaminių!

A.Svitojus ragino atkreipti dėmesį į žinutes, ateinančias iš Europos Parlamento bei Europos Komisijos. Vis daugiau pasaulio gyventojų nori gyventi sveikiau. Pasak ŽŪR pirmininko, tai yra mūsų galimybės. Ateinančias žinutes, pokyčius svarbu pagauti laiku ir prisitaikyti, įgyvendinti čia ir dabar. Politikams, valdininkams dr. A.Svitojus palinkėjo labiau pasitikėti žemdirbiu, jį remti.

Dažnas kalbėtojas akcentavo tai, kad pluoštinės kanapės prisideda prie aplinkos tausojimo, sudarymo sąlygas kurti klimato kaitai neutralią ekonomiką, mažina CO2 emisiją. KAPVIA vadovas R.Čiūtas pateikė įdomius skaičius. Kanapių pasėlių hektaras sumažina CO2 emisiją sumažina 15 tonų – daugiau nei miškas ar bet kuri kita žemės ūkio kultūra. Padidinus pluoštinių kanapių pasėlių plotą iki 14  proc. žemės ūkio naudmenų, būtų absorbuotos visos agrarinio sektoriaus CO2 emisijos išlakos – apie 6 mln. t.