V.Ivanauskas: „Dabar mokomės. Po pirmų metų buvo nusivylimo, nebuvo išdirbta derliaus dorojimo technologija. Šiemet nuėmimas sklandesnis“.

Vietoj kviečių auga pluoštinės kanapės, iš jų gaminami ne tik vertingi maisto ir medicininiai produktai, bet ir vienkartiniai maišeliai, batai ar net autobusai. Tai – galima Lietuvos žemės ūkio ir pramonės vizija, kurią galima būtų paversti realybe. Kritus grūdų kainoms, ūkininkai priversti įvairinti veiklą, tvirtinama, kad pluoštinės kanapės – viena iš itin perspektyvių alternatyvų. Tačiau ne visi pabandę jas auginti ūkininkai ploja katučių.

Plotai dvigubėja

Pluoštinių kanapių auginimas šiuo metu labai populiarus, ir ne tik Lietuvoje, kur per pastaruosius metus jų plotai sparčiai auga – 2017 metais buvo auginama apie 2 500 hektarų, 2018-aisiais – 4 000, o šiemet – jau daugiau nei 9 000 hektarų.

Ne vienas ūkis jau įsitvirtino rinkoje su pluoštinių kanapių produktais: aliejumi, arbata, miltais ir kt. Be mažesnių perdirbėjų, Lietuvoje veikia du didesni pluoštinių kanapių perdirbimo fabrikai, kurių vienas perdirba pluoštą, kitas – grūdus, pastarąjį įsigijo kanadiečiai, kurie daugiausia pasaulyje augina pluoštinių kanapių. Dar vienas kanapių sėklų perdirbėjas kitąmet planuoja didinti gamybos apimtis.

Vis dėlto pluoštinių kanapių auginimas dar nėra tokio masto, kad ūkininkai nebeaugintų grūdinių kultūrų ir tuos plotus užsėtų pluoštinėmis kanapėmis. Juolab kad ir jų auginimo bei dorojimo patirties dar stokojama, ir rinkos dar tik formuojasi. Tiesa, ūkininkai teigia, kad pluoštines kanapes auginti nesunku, sudėtingiau jas doroti ir paruošti žaliavą.

Pluoštinės kanapės gali būti auginamas sėkloms, pluoštui, spaliams ar biomasei gauti. Atsižvelgiant į tai, kam jos auginamos, taikomos skirtingos auginimo bei derliaus dorojimo technologijos.

„Kanapės pačios auga, tai, matyt, patys geriausi augalai pasaulyje – pavasarį pasėjai, rudenį pažiūrėjai. Valstybinė kontrolė irgi nekelia rūpesčių, atvažiuoja pasižiūrėti, įvertina, jeigu nėra jokių gudravimų, nėra ir problemų. Sunkumai prasideda, kai reikia jas doroti ir paruošti reikiamą žaliavą. Čia daug rankų darbo, procesas sudėtingas, tiesiog kruvinas“, – prisipažino vienas ūkininkas, auginantis pluoštines kanapes. Jis kanapių žiedus džiovina ir parduoda į užsienį.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Superka kanapių stiebelius

Kėdainių ir aplinkinių rajonų ūkininkai antrus metus mokosi auginti pluoštinių kanapių stiebelius pluoštui gaminti. Juos superka Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pastatytas fabrikas, kuri valdo bendrovė „Natūralus pluoštas“, priklausanti „Icor“ įmonių grupei. Buvo skelbta, kad į fabriką investuota apie 8 mln. eurų.

Pluošto gamybą pradėjusios gamyklos deklaruojamas galutinis tikslas – tekstilė iš kanapių. Per metus fabrikas pajėgus perdirbti apie 30 tūkst. tonų pluoštinių kanapių.

Gamykla bendradarbiauja su grūdų prekybos bendrove „Agrosfera“, kuri ūkiams tiekia sėklas, konsultuoja auginimo klausimais, rūpinasi derliaus nuėmimu ir žaliavos kokybe. Taigi ūkininkams kol kas menka rizika, jie neinvestuoja į jokią techniką, tik pasėja, išaugina, o derlių doroja gamyklos atstovai.

Pasak „Agrosferos“ vadovo Armino Kildišio, pernai pirmasis derlius buvo auginamas 1 350 hektarų plote, o šiemet – beveik 2 000 hektarų. Pluoštines kanapes fabrikui augina Kėdainių, Kauno, Jonavos, Raseinių krašto ūkininkai.

Siekia kultūrų įvairovės

Kėdainių rajono ūkininkas ir žemės ūkio bendrovės vadovas Virmantas Ivanauskas, antrus metus auginantis pluoštines kanapes, neabejoja, kad jos – viena iš tinkamų alternatyvų grūdinėms kultūroms. Tai rodo ir verslo investicijos į gamyklą. Anot jo, jeigu nebūtų perspektyvos, verslininkai nešvaistytų tiek pinigų.

„Mūsų tikslas – auginti kuo įvairesnes kultūras, kad išvengtume rizikos. Šiemet grūdinių kultūrų auginimas gali būti arti minuso, o cukriniai runkeliai gerai atrodo, nors juos jau buvome nurašę. Norint išlaikyti balansą, reikia skaidyti veiklą“, – tvirtino ūkininkas.

Jis pripažino, kad dar stinga pluoštinių kanapių auginimo patirties. Daugelis ūkininkų žino, kad jos anksčiau žaliavo Lietuvos laukuose, tačiau tai buvo seni laikai. „Dabar mokomės. Po pirmų metų buvo nusivylimo, nebuvo išdirbta derliaus dorojimo technologija. Šiemet nuėmimas vyko sklandžiau. Nėra ko norėti, pradžia visada būtų nelengva. Žieminius rapsus taip pat neiškart išmokome auginti“, – priminė javų augintojas, savo ūkyje ir bendrovėje naujai kultūrai atriekęs iki 130 hektarų.

Ūkininkas sakė, dar nežinantis, koks bus kanapių stiebelių derlius, gamykla už toną stiebelių įsipareigojusi sumokėti 140 eurų. „Tik pasėjame ir mūsų darbai beveik baigti, dar reikia suvežti ir sukrauti į kūgius. Fabriko atstovai nuima, supresuoja, mums tai nekainuoja. Kanapės, kaip ir linai, turi išsiklojėti“, – aiškino jis.

Naudos neapčiuopė

Kitas Kėdainių rajono grūdininkas ir daržininkas Saulius Dambrauskas ne taip entuziastingai nusiteikęs dėl pluoštinių kanapių. Šiemet antrą kartą šią kultūrą auginęs ūkininkas sakė kitąmet jos greičiausiai atsisakys. Priekaištų žaliavą superkančiam fabrikui jis neturi, tačiau teigė kol kas nepajutęs pluoštinių kanapių auginimo naudos.

„Gal pluoštinės kanapės ir turi perspektyvą, bet dabar nesakau nei taip, nei ne. Šiemet jos jau nuimtos, tuo rūpinosi fabriko atstovai. Pernai buvo sunkumų dėl kanapių dorojimo, bet šiemet susitvarkė, technika gerai dirbo. Čia problemų nėra, įmonė vykdo įsipareigojimus, bet

uždarbio didelio nėra. Gal nemokame išauginti ir gauti daugiau derliaus. Kitais metais tikriausiai nesėsiu“, – nauja kultūra nesusižavėjo jis.

Kanapėms patiko orai

A.Kildišio teigimu, šiemet pluoštinių kanapių derlius kur kas geresnis, nes oro sąlygos buvo palankesnės šiai kultūrai, be to, jau ir patirties įgyta. Apie pusę fabrikui kanapes auginančių ūkininkų jau pernai jas augino, kiti mokosi šiemet.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

„Ūkininkams pavyko laiku kanapes pasėti – kaip ir rekomenduojama, gegužės pradžioje. Buvo jau pasibaigusi ankstyvoji sausra, netrukus palijo, ir kanapės puikiai augo. Jos mėgsta saulę. O mes pritaikėme kitą džiovinimo būdą – pernai defoliavome, o šiemet pjovėme šlapias ir laukėme, kol atsiklojės, paskui presavome. Šiemet oro sąlygos atsiklojėjimui labai geros, tad gerai susitvarkėme“, – pasakojo „Agrosferos“ direktorius.

Pernai buvo sunkumų dorojant šiuos aukštus ir stambius augalus. Šiemet tam buvo pasitelkti vietos gamintojų pagaminti pjovimo įrenginiai.

Augintojų gali padaugėti

A.Kildišis prognozuoja, kad kitais metais kanapių augintojų gali padaugėti. Pasak jo, kviečių kainoms šiemet nusiritus į žemumas, daugelį ūkininkų apėmė neviltis. Kviečių auginimas daug kam gali būti nepelningas, todėl nereikėtų stebėtis, jeigu kitąmet jie ims auginti pluoštines kanapes ar ieškos kitokių alternatyvų.

„Ūkininkai skaičiuoja, ieško išeities, kai kuriems gal labiau apsimoka auginti daržoves ar kitas kultūras. Čia tūkstančių iš hektaro neuždirbsi, nes kanapės auginamos ne arbatai ar kitiems maisto produktams, o pramoninei pluošto gamybai“, – teigė jis.

„Agrosferos“ vadovo skaičiavimais, kad fabrikas veiktų visu pajėgumu, reikėtų 4–5 tūkst. hektarų plote augančių pluoštinių kanapių žaliavos. Tačiau, norint užsimoti į tokias apimtis, reikia užsitikrinti pluošto pardavimo rinkas. Tuomet daugiau uždirbtų ir ūkininkai.

„Reikėtų palinkėti, kad dar kokie penki tokie fabrikai atsirastų Lietuvoje. Kuo daugiau bus tokių perdirbėjų kaip „Natūralus pluoštas“, tuo daugiau alternatyvų turės ūkininkai. Su keliais tūkstančiais kanapių hektarų nieko ypatingo nenuveiksi, čia, matyt, daugiau mados klausimas. Jeigu tiek burnočių augintume, tiek dėmesio nebūtų. Jeigu kanapės užimtų apie 10–20 proc. pasėlių, galima būtų rimčiau išvystyti pramonę ir sukurti kur kas didesnę pridėtinę vertę valstybei“, – samprotavo pašnekovas.

Pasak A.Kildišio, kanapių galimybės didžiulės – iš jų būtų galima gaminti nuo vienkartinių maišelių, drabužių, batų iki autobusų, o spaliai galėtų tapti energijos gamybos žaliava. „Mažos šalies gamintojai ir perdirbėjai turėtų būti kūrybiškesni ir lankstesni persiorientuodami į naujų aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą. Ir remti reikėtų ne žaliavos gamybą, o perdirbimą, tokiu būdu ir kooperacija būtų skatinama“, – įsitikinęs „Agrosferos“ vadovas.

Kelia „ant bangos“

Lietuvos kanapių augintojų asociacijos vadovo Pauliaus Paršeliūno manymu, kanapių populiarumą augina joms rodomas dėmesys viešojoje erdvėje. Tai padeda kurti kanapių produktų rinką, o ūkininkus skatina išbandyti seną, bet pamirštą kultūrą.

Pasak P.Paršeliūno, kanapės nėra didelės rizikos augalai, joms, kaip ir kitoms kultūroms, gali pakenkti sausros ar pertekliniai lietūs. O pluoštinių kanapių pelningumas gali kisti pagal sezono derlių ir, aišku, rinką.

„Matome, kad kuo toliau, tuo sunkiau gauti pelno iš kviečių ir rapsų, nes supirkimo kainos mažėja, o gamybos savikaina dėl trąšų brangimo auga. Ūkininkai priversti dairytis alternatyvių kultūrų. Populiarėjant kanapėms ir atsiradus daugiau jų perdirbimo ir panaudojimo galimybių, ūkininkų pajamos galėtų augti“, – prognozavo jis.

Lietuvos kanapių augintojų asociacijos vadovas pabrėžė, kad didelę ateitį turi ir kanapių maisto produktai dėl savo išskirtinių maistinių savybių, ir kanapių pluoštas, kuris naudojamas rūbų, tekstilės, popieriaus ir daug kitų industrinių aplikacijų gamyboje.

„Nuo industrinių kanapių legalizavimo Lietuvos gamintojai sugebėjo įgyti daug kanapių produktų perdirbimo patirties. Vidinė rinka yra santykinai maža, tad dabar kanapių produktai yra eksportuojami į didžiąją Europos dalį, Šiaurės Ameriką ir tokias tolimas rinkas kaip Japonija bei Australija. Po ilgų metų kanapės pagaliau vėl atrandamos didžiųjų industrijų, ir artimiausioje ateityje jų panaudojimo mastas tik didės“, – įsitikinęs P.Paršeliūnas.

Lietuvos kanapių augintojų asociacijos duomenimis, daugiausia pluoštinių kanapių šiemet buvo auginama Joniškio (1 174 hektarų), Šakių (1 134 hektarų) ir Šiaulių (700 hektarų) rajonuose.

Augins, jeigu apsimokės

SERMUKSNIENE 

Lidija Šermukšnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkė

Mūsų rajone daugiausia auginama pluoštinių kanapių žaliavai, kuri išvežama į užsienį. Ūkininkai nupjauna žiedus, juos džiovina ir parduoda, regis, į Prancūziją, Didžiąją Britaniją. Keli ūkininkai augina pluoštines kanapes Kėdainiuose pradėjusiam veikti pluošto gamybos fabrikui. Jie yra sudarę sutartis, tačiau augina nedidelius plotus – po 5–10 hektarų. Kol kas tai tik bandymai auginti pluoštui.

Ūkininkai galėtų priaugti tiek, kiek reikia bet kurios kultūros, svarbiausia – realizacija. Kol nėra aiškios kanapių rinkos ir jų paklausos, didesnių plotų nesiryžtama auginti. Suprantama, kad fabrikui reikia rasti rinkas, pradžia ir perdirbėjams sunki. Ūkininkai augins, jeigu apsimokės. Jie svarsto, kad pluoštines kanapes geriau būtų auginti nederlingose žemėse. Čia gal ir apsimokėtų, o Joniškio žemėse, kurios derlingos, nelabai.