Įvairiose šalyse atliktais moksliniais tyrimais įrodyta, kad sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) yra piktžoles stipriai stelbiantys ir dėl to sėjomainai labai tinkantys augalai. Lietuvoje jų pasėlio priežiūrai šiuo metu nėra registruota jokių pesticidų. Dalis tyrėjų teigia, kad kanapių atsėliuoti nepatartina, nes mažėja jų derlius, ima pulti ligos ir kenkėjai.

Humusingas dirvožemis

Buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta ištirti kanapių pasėlio monokultūros auginimo įtaką dirvožemio agrocheminiams rodikliams, piktžolių sėklų banko kitimui ir lauko piktžolėtumui. Nustatyta, kad norint auginti kanapių monokultūrą, joms reikėtų parinkti humusingą dirvožemį.

Jį kasmet reikia tirti pavasarį prieš sėją, kad būtų galima subalansuoti pasėlio tręšimą kalio ir azoto trąšomis. Mat kanapes atsėliuojant humusingame dirvožemyje nustatyta šių maisto medžiagų mažėjimo tendencija. Kanapes rekomenduojama auginti mažiau humusinguose dirvožemiuose, siekiant juose padidinti organinės medžiagos kiekį.

Padarytos išvados

Apibendrinus pluoštinių kanapių monokultūros auginimo ir piktžolių plitimo tokiame pasėlyje tyrimus buvo padarytos išvados. Pastebėta, kad ketverius metus atsėliuotas pluoštinių kanapių pasėlis smarkiai nepablogino agrocheminių rodiklių. Humuso kiekis padidėjo netgi mineraliniuose dirvožemiuose. Dirvožemio rūgštingumas (pH) kanapių monokultūros pasėlyje buvo artimas neutraliam ir kito labai nedaug.

Kelerius metus iš eilės atsėliuotos kanapės nepablogino dirvos tankio, šis rodiklis turėjo tendenciją gerėti. Humuso daugiau turinčiame dirvožemyje lietingais metais azoto gerokai sumažėjo. Tačiau mažiau humusingame truputį padidėjo. Teiktina prielaida, kad dėl labai lietingo 2016 m. rugpjūčio, kai kanapės intensyviai augo ir formavo žiedynus bei sėklas, dirvožemio azoto potencialas buvo labiau išnaudotas skaidant organinę medžiagą. Kanapes atsėliuojant ketverius metus, dirvožemyje, kuriame buvo mažiau organinės medžiagos, judriojo fosforo kiekis turėjo tendenciją didėti, o judriojo kalio – mažėti. Pastarojo elemento kiekis turėjo tendenciją ypač mažėti ten, kur buvo daugiau humuso.

Piktžolėtumas

Apibendrinus gautus pasėlio piktžolėtumo ir piktžolių sėklų banko dirvoje duomenis nustatyta, kad 2016 m. pavasarį dirvožemio užterštumas piktžolių sėklomis buvo nustatytas mažesnis nei 2015 m. rudenį. Taigi galima daryti prielaidą, kad dalis piktžolių sėklų sunyksta žiemos ir ankstyvo pavasario metu. Pluoštinių kanapių pasėlyje pavasarį sudygusios piktžolės dažniausiai sunyksta kanapėms pasiekus maždaug 1 m aukštį, kai jų lapai visiškai užstelbia tarpueilius.

Per vegetaciją iki derliaus nuėmimo kanapių pasėlyje paprastai išgyvendavo pavienės balandos ir rietmenės. Rudenį buvo randama ir jaunų piktžolių, išdygusių tuo metu, kai kanapės numeta lapus ir jų nebestelbia. Nors piktžolių sėklų bankas kanapių pasėlyje buvo gana gausus, jis turėjo tendenciją mažėti.

2016 m. rudenį dirvožemio užterštumas piktžolių sėklomis nustatytas mažesnis nei pavasarį. Galima daryti prielaidą, kad pavasarį sudygusios piktžolės buvo nustelbtos tankių kanapių pasėlių, dėl tos priežasties piktžolės subrandino mažiau sėklų ir negausiai papildė sėklų banką.

Elvyra Gruzdevienė, Zofija Jankauskienė