Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Po 2020-ųjų: derino nuomones dėl ateities

Praėjusią savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) iniciatyva Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija, kurioje Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai derino savo pozicijas dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020-ųjų. Renginyje nuomonę išsakė ir BŽŪP architektu vadinamas Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius graikas Tassos Haniotis, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas ir LR žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Neteisingi argumentai

Atidarydamas tarptautinę konferenciją ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus pabrėžė, kad BŽŪP yra žemdirbių veiklos pagrindas – ji turi užtikrinti ūkininkų pajamas ir nustatyti visos jų veiklos pagrindus.

„Todėl mums labai svarbu, kaip BŽŪP bus finansuojama. Juk tiesioginės išmokos (TI) palaiko ūkininkų pajamų lygį ir yra svarbus saugiklis rinkos nestabilumo ar krizių atveju, o lėšos kaimo plėtrai yra svarbios užtikrinant gyvenimo kokybę kaime“, – sakė A.Svitojus.

ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį į pagrindinius dabartinio kaimo skaudulius – ūkininkai sensta, o dėl emigracijos šalis praranda daug darbingų šalies piliečių.

„Iš Briuselio dažnai girdime argumentus, jog mažiausias TI gaunančių ES valstybių ūkininkai juk ir išleidžia mažiau darbo jėgai samdyti, pigiau moka už energijos šaltinius, žemę bei žemės nuomą. Tai neteisingi argumentai. Būtina atsižvelgti į tai, kad žemės ūkio paskirties žemės plotai Lietuvoje labai išaugo, o TI vokas skaičiuojamas pagal pasenusį referencinį laikotarpį ir dėl šios priežasties TI mūsų ūkininkams yra dar mažesnės nei numatyta“, – sakė A.Svitojus ir konferencijos svečius pakvietė diskutuoti dėl naujojo laikotarpio BŽŪP.

Prioritetas – supaprastinti ES paramą

EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius graikas T.Haniotis pagrįstai laikomas ES žemės ūkio plėtros bei paramos sistemos architektu. Jo nuomonė Briuselyje labai vertinama. T.Haniotis Lietuvoje viešėjo prieš tris savaites ir tada jo nuomonė dėl TI konvergencijos reikalavimų buvo palyginti griežta. Todėl buvo įdomu, ar prieš tris savaites lietuvių išsakyti argumentai nors šiek tiek sušvelnino jo nuomonę.

„BŽŪP prioritetai – supaprastinti ir modernizuoti žemės ūkio politiką, daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai, užtikrinti sąžiningesnį ES paramos paskirstymą, užtikrinti pusiausvyrą rinkoje. Suprantu, kad čia susirinkę devynių ES narių atstovai daugiausia dėmesio skiria pastariesiems dviem tikslams, tačiau turite suprasti, kad EK turi įvertinti iššūkius, su kuriais susidurs visos 27 ES narės“, – pabrėžė T.Haniotis.

Pasak svečio, nors daug kas kritikuoja ES žemės ūkio politiką, tačiau niekas negali paneigti fakto, kad pasaulinėje rinkoje ES žemės ūkis tapo didžiausiu eksportuotoju.

„Pasaulio bankas (PB) padarė išvadą, kad ES BŽŪP padarė teigiamą poveikį mažinant skurdą ir kuriant naujas darbo vietas“, – aiškino T.Haniotis.

Dokumentuose nerado ES pažadų

Briuselis dažnai susilaukia priekaištų, kad ES narės remiamos labai nevienodai.

„Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad naujųjų ES narių ekonomikos auga greičiau nei senbuvių ir dalį pajamų jos gauna būtent dėl BŽŪP sistemos. Girdžiu raginimus sulyginti TI, tačiau ar tai galime padaryti dabar? Ar visi dirbame vienodomis sąlygomis?“ – klausė T.Haniotis.

Svečias paneigė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse dažnai kartojamą teiginį apie nevykdomus ES pažadus iki 2014-ųjų suvienodinti TI.

„Patikrinau dokumentus. Galbūt šalys to tikėjosi, tačiau Briuselyje niekas tokių pažadų nesuteikė. Stojimo sutartyje buvo numatyta, kad 2014-aisiais visoms ES narėms bus taikomos vienodos nuostatos, t. y., kad 100 proc. TI bus skiriama iš ES biudžeto, tačiau nebuvo numatyta, kad jos bus vienodos“, – aiškino T.Haniotis.

Pasak T.Haniotis, vienodų TI negalima skirti, nes ES narių rinkose labai skiriasi darbo jėgos kaina, gerokai mažesnės išlaidos žemės nuomai bei mažesnė žemės ūkio paskirties žemės kaina.

„Greita TI konvergencija ES narių ekonomikai turėtų neigiamą poveikį. Konvergencija bus vykdoma, o ilgalaikėje perspektyvoje TI daugelyje šalių bus panašaus lygio“, – teigė T.Haniotis.

Svečias priminė, kad BŽŪP biudžetas dėl „Brexit“ ir kitų priežasčių yra mažinamas, pinigai Briuselyje iš dangaus nekrenta, todėl skiriamas lėšas turėsime panaudoti efektyviau nei iki šiol.

„Be to, sieksime užtikrinti lėšų panaudojimo lankstumą, kad ES narės galėtų pačios pasirinkti lėšų panaudojimo būdus“, – priminė T.Haniotis.

Siūlė skatinti eksportą

Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas atvirai pareiškė, jog kai kurie T.Haniotis pateikti argumentai jo neįtikino.

„Sakote, kad Baltijos šalyse yra pigesnė darbo jėga. O ji ir negali būti brangesnė, nes mes neturime tiek lėšų didinti atlyginimus, kiek turi senosios ES narės. Žemės kaina irgi sparčiai auga ir būtų dar didesnė, jeigu gautume didesnę ES paramą“, – aiškino A.Stančikas.

KRK pirmininkas EK pasiūlė atlikti eksperimentinį projektą: jeigu EK negali Baltijos šalių paremti didindama TI, tai tegul paremia skatindama maisto produktų eksportą.

„Mokslininkų tyrimai rodo, kad dėl maisto produktų kokybės po dešimtmečio kas trečias planetos gyventojas turės onkologinių problemų. Taigi kokybiškų maisto produktų poreikį pasaulinėje rinkoje ES turėtų planuoti jau dabar. Baltijos šalys gali sėkmingai auginti itin sveikus produktus. Paskatinkite mus finansiškai ir savo produktus eksportuosime, taigi ir ES rinkoje kitoms šalims atsiras daugiau galimybių. Taip pagelbėtume visai ES rinkai“, – siūlė A.Stančikas.

Nuogąstauja, kad pritrūks jėgų

Naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pateikė originalų pavyzdį, kuris parodė, kad tą patį tikslą sunku pasiekti, kai tos pačios rinkos dalyviams skiriama skirtinga parama.

„Juk mes kalbame apie bendrąją žemės ūkio politiką. Bet ar tikrai ji bendroji? Vienos sąlygos skiriamos visiems ES nariams, tačiau kitos – jau skirtingos. Mes pritariame prioritetui modernizuoti žemės ūkį, supaprastinti paramos naudojimą, bet patikėkite – infliacija Lietuvoje yra bent du kartus didesnė nei senosiose ES narėse ir vis daugiau produktų, už kuriuos turime mokėti net daugiau nei senųjų ES narių ūkininkai, taigi paminėti argumentai jau netikslūs. Manau, kad EK pasiūlymas yra dar ne galutinis. Mes pateiksime tikslesnius skaičiavimus ir tikiuosi, kad mus išgirsite. Kitaip nuogąstauju, kad mes nepasieksime EK mums keliamų tikslų ne todėl, kad to nenorėtume, o todėl, kad pritrūksime jėgų“, – svarstė G.Surplys.

Pavyzdžiui, EK remiasi statistikos duomenimis, kad Lietuva pagal BVP vienam gyventojui jau peržengė 75 proc. ES vidurkio.

„Tačiau turite įvertinti, kad BVP taip ženkliai Lietuvoje išaugo ne tik dėl ekonomikos augimo, bet ir dėl labai didelės gyventojų emigracijos. Taigi ar teisinga, kad kofinansavimui turėsime skirti jau ne 15, o net 57 proc.?  Bijau, kad valstybė tiek lėšų negalės skirti ir mes nepajėgsime pasiekti EK keliamų tikslų“, – aiškino ministras.

Zdanek Jandejsek 20180709.

Zdanek Jandejsek, Čekijos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas: „Pritariame raginimams suvienodinti TI visoje ES rinkoje. Suprantu kitų šalių ūkininkus, kurie nenori, kad jiems skiriamos TI sumažėtų, tačiau jie turi ir mus suprasti – o kodėl mes turėtume iš jų priimti maisto produktus, kurie pagaminti naudojant didesnę ES paramą?“

Roomet Sormus 20180709

Roomet Sormus, Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų pirmininkas: „Gamybos kaštai Estijoje yra net 30 proc. didesni nei vidutiniškai ES, o TI – net 44 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES. Taigi mums sunku suprasti, kodėl yra tokie skirtumai. Be to, būtų keista, jeigu paramos būtų skiriama mažiau, o reikalaujama daugiau“.

Tajana Radic 20180709

Tajana Radic, Kroatijos žemės ūkio rūmų atstovė: „Su EK tarėmės, kad iki 2022 m. TI neturėtų būti mažinamos – tai nenumatyta Kroatijos stojimo į ES sutartyje. Be to, jeigu keliami aukštesni reikalavimai, tai reikia ir didesnio finansavimo. Padėtį dar labiau apsunkina aplinkybė, kad į Kroatiją įvežama daug prastos kokybės maisto produktų iš trečiųjų šalių.“

Wiktor Szmulevicz 20180709.

Wiktor Szmulewicz, Lenkijos nacionalinės žemės ūkio rūmų tarybos prezidentas: „Lenkija siekia, kad BŽŪP biudžetas būtų stiprus. Todėl turime įtikinti valdžios atstovus, kad reikėtų didinti įmokas į ES biudžetą. ES stipri laikydamasi solidarumo principo – stiprieji remia silpnuosius. Be to, senosios šalys nieko nepraranda, nes didelė dalis ES paramos greitai grįžta į kitas šalis, iš kurių perkame žemės ūkio techniką ir kitas prekes, kurių mes negaminame.“

Miroslav Stefcek 20180709

Miroslav Stefcek, Slovakijos žemės ūkio ir maisto rūmų pirmininkas: „Mums BŽŪP yra stabilumo viltis. Gaila, kad neišnaudojame visų galimybių, prarandame konkurencingumą. Nereikia iš šalių reikalauti, kad jos taikytų TI maksimalias ribas, siūlome, kad šalys pačios ES paramą galėtų savo nuožiūra perkelti iš vieno ramsčio į kitą. Mes geriausiai žinome, kas labiausiai mums tinka.“

Tomas Eder 20180709

Tomas Eder, Vengrijos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas: „BŽŪP turi būti padidintas mažiausiai iki dabartinio lygio. Kitaip nesusidorosime su kylančiais iššūkiais. EK pasirinktas TI konvergencijos metodas mums nepriimtinas, jis nesąžiningas. EK skuba priimti naują biudžetą, o mūsų nuomone, skubėti neverta, nes dar nepasirinkome krypties.“

Asya Gocheva 201480709

Asya Gocheva, Bulgarijos nacionalinės grūdų augintojų asociacijos atstovė: „Kelia susirūpinimą pasiūlymas sumažinti BŽŪP biudžetą. Apmaudu, kad TI konvergencija nėra EK prioritetas – net neplanuojama pasiekti seniau nustatytų planų. Nepritariame ketinimui nustatyti TI maksimalias ribas. Abejoju, ar tai būtų palanku smulkiesiems ūkiams. Manau, TI lubas turėtų pasirinkti kiekviena šalis savarankiškai.“

Maira Dzelzkalėja 20180709

Maira Dzelzkalėja, Latvijos žemdirbių parlamento atstovė: „Svarbu, kokios yra TI, tačiau dar svarbiau, kad būtų sudarytos galimybės dirbti sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Mums nepriimtini BŽŪP pasiūlymai, kai reikalavimai didinami, o biudžetas mažinamas. Latvija remia pasiūlymą didinti įmokas į ES biudžetą, bet nemažinti BŽŪP biudžeto.“

 

Rekomenduojami video