Karštis pakenkė visoms daržovėms: morkoms, porams, šakniniams ir lapiniams salierams, bulvėms ir kt.

Sausra smulkiųjų daržovių augintojų ūkiuose jau padarė savo darbą. Situacija įvairiuose regionuose – skirtinga. Vieni daržininkai aprauda derlių, kiti jo dar neskaičiuoja. Vis dėlto mažiausiai nuostolių patirs tie žemdirbiai, kurie daržoves liejo. Tačiau laistyti ne taip paprasta: smulkiesiems ūkiams sudėtinga nuosavoje žemėje išsikasti didesnį nei 10 arų tvenkinį.

Daržovės neaugo

Stichinės sausros nualintame Vilkaviškio rajono ūkininko Sauliaus Janulaičio daržovių ūkyje situacija – labai liūdna. „Daržovės beveik visai nesudygo. Tik liepą, po lietaus, vietomis išdygo morkų ir burokėlių. Tačiau abejoju, ar iki spalio subrandins derlių“, – atvirai bėdas dėstė pašnekovas. Vilkaviškietis anksti pasėjo svogūnus, tačiau juos užgožė piktžolės. Teigiama, kad dėl sausros nesuveikė dirviniai herbicidai. Todėl neaišku, koks bus svogūnų derlius.

Nelinksmos nuotaikos vyrauja ir nedideliame Arūno Beržinio daržovių ūkyje. Daržovės prastai sudygo, jos nebuvo liejamos, nes tam neturėta sąlygų. Birželį šalnos pakenkė bulvių pasėliams, kurie sunkiai atsigavo. „Išliko tik tos bulvių veislės, kurios atsparesnės sausrai. Kiti bulvių pasėliai be lietaus nudžiuvo. Sausra stabdė kopūstų, morkų ir burokėlių augimą“, – apie daržoves pasakojo Šilutės rajono ūkininkas. Spėjama, kad derlius šiame ūkyje bus beveik per pusę mažesnis nei ankstesniais metais.

To paties rajono ūkininkas Alvydas Daukintis, auginantis daugiau nei 9 ha bulvių, sakė, kad sausra stipriai pakenkė gumbams, dauguma jų – vidutinio dydžio. Vėlyvų veislių bulvių laukai dar žaliuoja, o ankstyvų – nuvytę. „Dar nenukasėme hektaro ankstyvųjų bulvių. Pardavimai – itin menki, kainos – nukritusios. Vis tikimės uždirbti, tačiau abejoju, ar kas nors Lietuvoje pasikeis“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Apie derlių kol kas nekalba

Panevėžio rajono ūkininkas Paulius Čerkesas prižiūri 6,35 ha daržovių plotus. Ūkyje intensyviai laistyti daržovių jam nepavyko, nes neužteko vandens. Anot ūkininko, karštis pakenkė visoms daržovėms: morkoms, porams, šakniniams ir lapiniams salierams. Jos ne augo, o tik egzistavo. Tačiau šiltnamiuose auginami pomidorai ir agurkai dera gerai. „Kokio derliaus sulauksime – sunku pasakyti“, – nesiryžo spėlioti P.Čerkesas, netrukus imsiantis nukasinėti morkas. Tuomet apie derlių bus galima pakalbėti konkrečiau.

Apie derlių dar nekalba ir Rokiškio rajono ūkininkė Laura Jankauskienė, auginanti vėlyvesnių veislių bulves. Praėjusiais metais visą bulvių derlių nuskandino lietus, bet šiais metais pasėliai atrodo gerai. Tačiau L.Jankauskienė baiminasi, kad esant šiltiems ir drėgniems orams bulvėse nepradėtų plisti maras.

Sausros padariniai juntami ir Kėdainių rajone. Tačiau šio rajono smulkiojo ūkio savininkė Rasa Lydekienė nėra nusiminusi – ji tikisi sulaukti neblogo svogūnų, burokėlių ir bulvių derliaus, nors mano, kad jis bus ne toks gausus kaip ankstesniais metais. Sausra labiau pakenkė svogūnams negu burokėliams. Ūkyje auginamos ir dvi bulvių veislės Laura ir Vineta. Šiuo metu jų pasėliai atrodo gražūs, nenudžiuvę.

Stabdo draudimai

Skaičiuojama, kad smulkiųjų ūkių savininkai, neturėję galimybių laistyti ankstyvųjų daržovių, praras per 30 proc. derliaus. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis teigė, kad vienintelis išsigelbėjimas – laistymas. Tuo pasinaudojo tik vandens telkinius turintys ūkininkai. LŠŪS vadovas įvardijo smulkiųjų ūkių problemą – nuosavoje žemėje jie negali išsikasti didesnio kaip 10 arų vandens telkinio.O tokio dydžio telkinio užtenka tik 1 ha daržovių palaistyti.

Ne vienus metus bendravome su žemės ūkio ministrais. Dabar ir vėl aptarėme galimybę – leidimą išsikasti ūkininkams jų nuosavoje žemėje vandens telkinį be ypatingų derinimų ir be žemės ūkio paskirties keitimų, kad žemdirbiai turėtų galimybę laistyti derlių“, – pastebėjimus išsakė V.Juodsnukis.

Pasak pašnekovo, pastaraisiais metais turėti vandens telkinių yra ypač aktualu, nes pavasario ir vasaros sausros vis labiau intensyvėja. LŠŪS vadovas tvirtino, kad ūkininkai turi suprasti ir pasiruošti šiems gamtos reiškiniams.

Anot LŠŪS vadovo, draudimas nuo sausros nėra išsigelbėjimas, nes draudimo sistema nėra patraukli žemdirbiams. „Ūkininkai draudimo bendrovei sumoka didelius pinigus, o pastaroji moka išmokas tik keliems ūkininkams. Todėl ar ne geriau žemdirbiams, kaip daroma kai kuriose užsienio šalyse, skirti lėšų ir leisti patiems apsispręsti, kokias saugos priemones įsigyti ir taikyti ūkyje? Tuo klausimu kalbėjomės su žemės ūkio ministru Giedriu Surpliu ir tikimės racionalių sprendimų“, – vylėsi LŠŪS vadovas V.Juodsnukis.

Gelbėjo liejimas

Alytaus rajono ūkininkai Jovilė ir Eivydas Amšiejai augina ne tik lietuviškas, bet ir iš egzotiškų kraštų atkeliavusias daržoves. Jų plotai šiemet didesni nei praėjusiais metais. Ūkis siekia apie 6 ha.

 J. ir E.Amšiejų ūkyje moliūgų daigai buvo liejami pusiau rankiniu būdu, gelbėjo traktorius su įtaisyta 1 t talpos statine.

J. ir E.Amšiejų ūkyje moliūgų daigai buvo liejami pusiau rankiniu būdu, gelbėjo traktorius su įtaisyta 1 t talpos statine.

Ūkio šeimininkai įsitikinę, kad išaugintų daržovių pakaks ne tik nuolatiniams, bet ir naujiems klientams. J.Amšiejienė sakė, kad didesni plotai skirti pomidorams, kopūstinėms daržovėms: kalafiorams, brokoliams, ropiniams kopūstams. Taip pat bus didinami ropių plotai. „Šiais metais daržovių derlius dėl lietinimo sistemos, kuri įvesta didžiojoje ūkio dalyje, bus geresnis negu praėjusiais. Liejome tas daržoves, kurioms ypač reikėjo drėgmės, – brokolius, ropinius kopūstus, cukinijas, vijoklines, šparagines pupeles, agurkus, pomidorus, paprikas, salotas“, – pasakojo daržovių ūkio šeimininkė.

Moliūgų daigai buvo liejami pusiau rankiniu būdu, gelbėjo traktorius su įtaisyta 1 t talpos statine.

J. ir E.Amšiejai šiais metais šiltnamyje išaugino didelį ankstyvųjų salotų derlių, bet, deja, beveik pusės jų dėl karščių nespėjo realizuoti, nes salotos pradėjo žydėti. Lauko salotos taip pat ėmė derėti vienu metu, nepavyko susiplanuoti nepertraukiamo jų derliaus.

Esame pasėję nemažų plotų spalvotų burokėlių ir morkų, jų daigai jau išdygę, nes labai padėjo lietus. Tikime, kad viskas bus gerai. Artimiausiu metu sėsime ropes, ridikus, griežčius“, – darbus vardijo pašnekovė. J.Amšiejienė atviravo, kad nors daržovių savikaina dėl laistymo išaugo, jų pardavimo kainos yra tokios pat kaip ankstesniais metais.

Orai veikia augalus

RASIUKEVICIUTE

Dr. Neringa Rasiukevičiūtė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja

Besikeičiantys orai veikia augalus, kenkėjus ir ligas. Šiais metais augalų vegetacija yra šiek tiek greitesnė nei įprastai. Šiuo metu ant kopūstų pastebėta daugiau amarų. Per sausrą šliužų ir sraigių paplitimas buvo sumažėjęs, bet pastarosiomis dienomis, po gausaus lietaus atsiradus drėgmei, šliužų ir sraigių daroma žala padidėjo.

Šilti ir drėgni orai skatina ligų plitimą. Jau pastebimi pirmieji maro požymiai ant bulvių ir ant pomidorų šiltnamiuose. Šiuo metu kopūstuose ir morkose nėra pastebėta alternariozės (grybinės augalų ligos) požymių, ant svogūnų nėra netikrosios miltligės. Remontantinėse braškėse plintanti antraknozė (grybinė augalų liga) labiau pažeidžia jautrias veisles. Šiuo laikotarpiu ligų gali pradėti plisti ir daugiau, todėl būtina augalus stebėti.

Mėgėjai, kaip ir visi ūkininkai, turėtų naudoti tik registruotas augalų apsaugos priemones, jų sąrašas, kuris nuolat kinta, skelbiamas Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklalapyje. Reiktų nepamiršti, kad yra alternatyvių, necheminių augalų apsaugos produktų.

Daržovių pakaks

2.Zofija-Cironkienė

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Šių metų daržininkų sezonas – „išėjęs iš grafiko“: vienos daržovės skuba subręsti, kitų branda vėluoja. Ankstyvasis daržovių derlius – prastokas, dalis jų neatlaikė sausros. Derlius labiausiai nukentėjo sausringuose rajonuose ir nelaistomuose pasėliuose. Laistomuose pasėliuose augalai taip pat skurdo, neaugo, stovėjo vietoje kaip įkalti. Todėl optimalaus skersmens nepasieks svogūnai, kopūstai. Augintojai teigia, kad bulvės užmezgė mažiau gumbų, nes jų augimas per karščius buvo sustojęs. Salotų derlius, turėjęs duoti derlių apie mėnesį, subrendo vienu metu.

Šiuo metu Lietuvos klimatas – kaip tropikuose, o Lietuvoje auginamos daržovės prisitaikiusios prie vėsesnių orų. Todėl joms kenkia ne tik sausra, bet ir karštas oras.

Mūsų šalyje išaugintų daržovių vartotojams pakaks, neatmetama ir eksporto tikimybė, ypač jei nepavyks susiderėti su prekybos tinklais. Daržovių kainos, išskyrus morkų, yra minimalios, nes rinka užpildyta lenkiškomis daržovėmis.