LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
„Atžalyno“ žemės ūkio bendrovė, įsikūrusi Alytaus rajone, šiemet po javapjūtės net 350 hektarų apsėjo posėliniais, arba sideraliniais, augalais. Pasirinko baltųjų garstyčių ir pašarinių (aliejinių) ridikų mišinį. Bendrovė juos augina ne tik dėl Žalinimo programos reikalavimų, bet ir tam, kad pagerintų savo dirvų struktūrą, papildytų jas organinėmis medžiagomis. Dėl ankstyvos javapjūtės, ilgo šilto rudens šie metai buvo itin palankūs posėliui auginti – geltonuojančių žydinčių garstyčių ar kitokių sideralinių augalų plotų galima pamatyti ne viename šalies ūkyje.
Pasėjo garstyčių ir ridikų mišinį
„Šių metų klimato sąlygos labai palankios posėliui auginti. Kadangi javapjūtę dėl karštų ir sausų orų pradėjome ir baigėme neįprastai anksti, jau liepos paskutinėmis dienomis į ražienas galėjome įsėti posėlį. Garstyčias su ridikais sėjome įprasta sėjamąja, 15 kilogramų sėklų į hektarą. Prieš tai dirva dar buvo įdirbta noraginiu skutikliu. Sėklas įterpėme 2–3 centimetrų gylyje. Po sėjos šiek tiek palijo, ir to pakako, kad posėlis greitai ir gražiai sudygtų. Vėliau sąlygos augti buvo labai geros, ir dabar turime labai vešlų posėlį. Gerai, kad sėklas įterpėme, o ne išbarstėme pakrikai ant dirvos paviršiaus. Ūkiai, kurie pasirinko pastarąjį būdą, teigė, kad posėlis sudygo prasčiau“, – pasakoja „Atžalyno“ ŽŪB agronomas Aloyzas Jonikaitis.
Pasak agronomo, dėl Žalinimo programos reikalavimų tokių didelių bendrovės plotų užsėti posėliu nė nereikėjo. Ūkis laiko gyvulių, turi ganyklų – to būtų pakakę žalinimo reikalavimams įvykdyti. Sideralinius augalus nutarta išbandyti dėl to, kad šiemet gamta sudarė itin palankias sąlygas jiems pasėti, be to, bendrovė nuolat ieško būdų dirvų kokybei išlaikyti ir pagerinti.
Šiltas, su lietaus intarpais paskutinis vasaros mėnuo ir rugsėjis lėmė, kad per du mėnesius garstyčios ir ridikai užaugino labai daug žaliosios masės. Spalio pradžioje posėlis jau žydėjo visu gražumu, netgi jau buvo galima pamatyti užmegztų pirmųjų ankštarų – pats laikas sideralinius augalus įterpti į dirvą.
Pasak agronomo, tokį didelį kiekį augalinės masės įterpti į dirvą nėra paprasta, juolab kad neturima daug patirties. Iš ūkyje turimų įvairaus galingumo ir komplektacijos diskinių skutiklių geriausiai tiko tik vienas. Spalio pirmomis dienomis galingu traktoriumi su vikšrine važiuokle ir šiuo skutikliu posėlinis mišinys buvo įterptas į dirvą. Darbą reikėjo atlikti greitai, kad augalinė masė neužkimštų padargo. Skutiklio diskai turi būti tokie, kad gerai susmulkintų didelį kiekį žaliosios masės. Kadangi masės daug, ji įterpta iki 8 cm gyliu. Vėliau rudenį agronomas planuoja šiuos laukus keliolikos centimetrų gyliu įdirbti noraginiu skutikliu. Pavasarį dirvose, kuriose augintas posėlis, bus sėjamas vasarojus. Planuojama sėti miežius, vasarinius kviečius.
Pagerina dirvų struktūrą, papildo jas organika
Siekdami įvertinti posėlio auginimo rezultatus, „Atžalyno“ ŽŪB apsilankė ir sėklas platinančios AB „Linas Agro“ specialistai Vilmantas Petrauskas bei Žilvinas Gaudinskas. Jų skaičiavimais, hektare užaugo apie 25 tonas žaliosios masės, arba 2,5 tonos sausųjų medžiagų.
AB „Linas Agro“ produktų vadybininkas V.Petrauskas: „Dėl posėlio auginimo hektare bus sukaupta papildomai apie 36–38 kg azoto. Jį galės panaudoti kitąmet auginami vasariniai javai. Taigi, didesnis javų derlius bus gautas su mažesnėmis trąšų sąnaudomis.“
„Rekomenduojame posėlyje auginti garstyčių ir ridikų mišinį, nes skirtingų rūšių augalai leidžia vienu metu pasiekti daugiau tikslų. Šiam ūkiui parinkome mišinį, sudarytą iš 70 proc. garstyčių ir 30 proc. ridikų sėklų. Garstyčios užaugina didesnį kiekį antžeminės žaliosios masės, jų ilgosios šaknys gali įsiskverbti net iki 2 m gylio ir pakelti į viršų mineralines maisto medžiagas, kurias vėliau panaudos po posėlio auginami augalai. Be to, garstyčios pasižymi kaip fitoncidines medžiagas išskiriantys ir dirvos fitosanitarinę būklę gerinantys, nematodų kiekį mažinantys augalai. Tuo metu ridikai, nors užaugina kiek mažesnę antžeminę žaliąją masę, bet suformuoja storą pagrindinę 25–30 centimetrų ilgio šaknį, kuri intensyviai skverbiasi net per sukietėjusį dirvos padą ir tokiu būdu jį suardo. Jeigu ridikus paliekame per žiemą, šaknys suyra, lieka ertmės, į dirvą patenka daugiau oro ir pan. Posėlio augalų šaknys padeda pagerinti dirvos struktūrą, oro laidumą, drėgmės režimą, mažina piktžolėtumą, stabdo mineralinių medžiagų išsiplovimą. Suirusi žalioji masė papildo dirvožemį organinėmis medžiagomis“, – apie posėlinių mišinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau rūšių augalų, naudą pasakoja produktų vadybininkas V.Petrauskas.
Atsižvelgiant į dirvos sąlygas, posėliams rekomenduojama sėti iki 25 kilogramų į hektarą garstyčių arba maždaug tokį pat kiekį jų ir ridikų mišinio. Siekiant, kad iki rudeninės vegetacijos pabaigos posėliniai augalai sukauptų kuo didesnį kiekį masės ir būtų gauta maksimali nauda, svarbu nesuvėluoti jų pasėti. „Linas Agro“ specialistai rekomenduoja tą padaryti ne vėliau kaip iki rugpjūčio vidurio. Žaliąją masę įterpti į dirvas galima tiek rudenį, tiek pavasarį – pasirinktą būdą lemia konkrečiame ūkyje taikomos technologijos, turima technika, sėjomainos ir pan.
Visais atvejais posėlio augalų sukauptos medžiagos atitenka po jų auginamiems augalams, kurie subrandina gausesnį derlių. Pasak V.Petrausko, auginant posėlį hektare bus sukaupta papildomai apie 36–38 kg azoto veikliosios medžiagos. Ją galės panaudoti kitąmet auginami vasariniai javai. Taigi didesnis javų derlius bus gautas su mažesnėmis trąšų sąnaudomis. Bendrovės agronomas paminėjo dar vieną teigiamą sideralinių augalų auginimo šį sezoną aspektą – auginami javai dėl sausros nesugebėjo pasisavinti pavasarį išbertų trąšų mineralinių medžiagų, todėl dalis jų liko dirvose. Dabar šias medžiagas pasiėmė posėlis, taigi jos šiuo atveju nebuvo išplautos, o panaudotos gausesniam žaliosios masės derliui užauginti.
„Atžalyno“ ŽŪB agronomas A.Jonikaitis patenkintas sėkminga posėlinių augalų auginimo pradžia šiais metais, nes įžvelgia įvairiapusę naudą: tikisi pagerinti ūkio dirvožemius, papildyti juos organinėmis medžiagomis, padidinti būsimą pasėlių derlingumą.
Nori įgyti daugiau patirties
„Atžalyno“ ŽŪB, deklaruojanti apie 2,5 tūkst. hektarų laukų (kartu su pievomis), augina gyvulius, tad yra ir mėšlo, ir srutų, tačiau ne visiems laukams jų užtenka. Kad nereikėtų toli vežti, organinės trąšos pirmiausia skiriamos netoli fermų esančioms dirvoms, o tolimesniuose laukuose paranku auginti posėlį.
„Šiemet matydami, kad yra laiko, nutarėme dirvoms pagerinti panaudoti sideralinius augalus. Nors ūkyje vyrauja priemoliai, moliai, tačiau humuso juose nėra daug. O posėliniai augalai pasitarnaus ne tik pagausinant dirvas organika, bet ir pagerinant jų struktūrą. Įdomu praktiškai išbandyti šį dirvų kokybės gerinimo būdą. Mums dabar svarbu įgyti posėlio augalinės masės įterpimo patirties. Gal kiti metai nebus tokie šilti ir palankūs posėliui augti, masės bus mažiau, tad gal verta ją palikti per žiemą neįterptą? Matome, kad posėlio auginimo būdai, įterpimo laikas priklauso nuo ūkyje taikomų technologijų. Vieno sprendimo visiems atvejams negali būti“, – teigia A.Jonikaitis.
Pasak agronomo, garstyčių ir ridikų sėklos nėra pigios, tačiau tikrai verta investuoti į posėlį. Įvairiapusė ir ilgalaikė posėlinių augalų nauda vertinama ne vien tiesiogine pinigine išraiška. Sideraliniai augalai ne tik pagerina dirvas, bet ir stabdo eroziją. Auginant posėlį dirva būna ilgą laiką uždengta augalais. Ši augalinė danga neleidžia vandeniui (ypač, kai būna liūtys) ar vėjui išnešti (nuplauti, nupūsti) dirvos dalelių.
Įvairia augalininkystės praktika kituose ūkiuose, tarp jų – ir užsienio, besidomintis A.Jonikaitis bendrauja su savo grupės draugu, dirbančiu pas Vokietijos fermerius. Lietuvis pasakoja, kad vokiečių ūkiuose įprasta kasmet auginti posėlį. Viena vertus, po derliaus nuėmimo yra daugiau laiko iki rudeninės sėjos ir reikia užimtumo ūkių darbuotojams bei technikai. Kita vertus, ilgesnis vegetacijos periodas, todėl pakanka laiko posėliui suvešėti. Kuo ilgiau būna augalais uždengtos dirvos, tuo geresnė jų būklė. Vokiečiai jau įvertino posėlio naudą. „Atžalyno“ ŽŪB agronomas, kaip ir „Linas Agro“ specialistai, neabejoja, kad jo auginimo praktika išpopuliarės ir mūsų šalyje, ypač po šių metų sėkmingos pradžios. Juolab kad augalininkystės ūkiuose, ypač tuose, kur nelaikomi gyvuliai, įdiegti ir išlaikyti efektyvias sėjomainas tampa vis sudėtingiau.
