Praėjusį ketvirtadienį Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) visuotiniame susirinkime žemės ūkio ministras padėjo tašką diskusijoms apie vadinamuosius sofos ūkininkus. Artimiausiu laiku Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) priims sprendimą, kuriuo remiantis tiesioginės išmokos bus mokamos tik asmenims, iš tikrųjų užsiimantiems žemės ūkio veikla.

Ūkininkų sąmoningumas

Sofos ūkininkų pasipinigavimo naikinimo eksperimentas galios vienerius metus ir bus pratęstas, jeigu sumanymas pasiteisins. Taigi ŽŪM priims sprendimą, kad deklaruoti žemės ūkio paskirties žemę galėtų tik iš tikrųjų nurodytame sklype žemės ūkio darbus atliekantys ūkininkai. Tokiu atveju tiesiogines išmokas bei lengvatiniu akcizu apmokestintus degalus turės teisę gauti ne žemės savininkas, bet išnuomotame sklype dirbantys ir deklaracijoje tai nurodantys ūkininkai.

„Mes, žinoma, nuolat tikrinsime, kas iš tikrųjų atlieka darbus. Tokių galimybių yra daug, pavyzdžiui, remsimės žemės ūkio technikos registro duomenimis“, – sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Be to, įtarimų keliančiuose ūkiuose apsilankys Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) tarnautojai.

Anksčiau buvo siūloma atsisakyti pirmųjų 30 ha papildomo rėmimo. Tačiau tokiu būdu kovojant su vadinamaisiais sofos ūkininkais būtų nukentėję ir nedidelius ūkius turintys žemdirbiai. Tiesa, NMA kontrolieriams galbūt kils keblumų, nes ministras su ironija užsiminė apie vieną jam žinomą valdininką sofos ūkininką, kuris, negalutiniais duomenimis, šiuo metu turi bene 30 nedidelių žemės ūkio paskirties sklypų. Taigi nuo šiol tokių miestuose gyvenančių žemės savininkų pajamos turėtų gerokai sumažėti. Žinoma, daug priklausys ir nuo žemę iš savininkų nuomojančių ūkininkų sąmoningumo – jeigu pasiduos savininkų šantažui ir atiduos jiems tiesiogines išmokas bei lengvatinius degalus, jokie kontrolieriai tokių ūkininkų teisių neapgins.

Įsisenėjusi bėda

Pastaraisiais metais grūdų augintojai susiduria su dar viena uždelsto veikimo problema – 1990–1991 m. skirtų pasodybinių 3 ha dydžio sklypų savininkai nebeturi teisės ūkininkams savo žemės išnuomoti. Paaiškėjo, kad daug asmenų iki šiol minėtų sklypų iš valstybės nesugebėjo išpirkti, o išpirkimo terminas jau baigėsi. Vieni pritrūko pinigų, kiti gal užmiršo ar nežinojo, kad reikia tą žemę išsipirkti.

„Tokiu atveju teoriniai pasodybinių sklypų savininkai neturi teisės šios žemės išnuomoti. Gyventojai nežino, kaip elgtis, o tokią žemę dirbantys ūkininkai sulaukia NMA įspėjimų“, – kėlė jau dviejų ankstesnių žemės ūkio ministrų bandytą spręsti, bet neišspręstą problemą LGAA narys ūkininkas Romas Majauskas.

Dabar visi neišpirkti sklypai grąžinami į Valstybės žemės fondą.

„Įtariu, kad ši uždelsto veikimo problema greitai sprogs. Pavyzdžiui, Kauno rajone jau prasideda derybos. Ar neatsiras vėl grąžinamos žemės išvadų kilnojimo?“ – įspėjo R.Majauskas.

Originalų sprendimą dėl žemės nuomos pasiūlė LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas: „Siūlau žemės nuomai taikyti tokias pat taisykles, kokios taikomos norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę – pirmenybę turi žemės nuomotojas, antri eilėje – gretimų sklypų savininkai. Įveskime tokią tvarką, ir neliks daugybės problemų.“

Be kontrolės neišsiversime

Ne paslaptis, kad gauti daugiau tiesioginių išmokų, nei gauna kolegos, pasistengia ir kai kurie ūkininkai. Jaunasis ūkininkas Darius iš Utenos rajono prašė ministro patarimo: „Kaip man elgtis? Esu ūkininko sūnus, su tėvais gyvenu viename name, tačiau turime skirtingus ūkius, taigi kontrolieriai mane stebi labai įtariai.“

Už ministrą juokais atsakė kretingiškis ūkininkas Stasys Sandaras: „Atsižadėk tėvo, ir neliks problemos.“

Ministras jaunąjį ūkininką nuramino: „Jeigu pats ūkyje dirbi, tai nerimauti nėra reikalo. Kontrolieriai tikrina todėl, kad yra fiktyvių sandėrių, kai sūnus uždarbiauja užsienyje, o jo ūkyje dirba tėvai ir dar naudojasi jauniesiems ūkininkams skirta parama. Todėl ir toliau tikrinsime mažiausiai du kartus – kai pateikiama paraiška gauti paramą ir kai projektas pradedamas įgyvendinti.“

Grūdų augintojai pagrįstai piktinasi, kad pasinaudodami ES ir valstybės parama vidutinio ūkio arba kelių suskaidytų ir giminystės ryšiais susietų ūkių savininkai sugeba įsigyti gerokai daugiau žemės ūkio technikos nei iš tikrųjų būtina turėti. Kiti ūkininkai lieka be ES paramos. LGAA ministrui pasiūlė ES ir valstybės paramos dydį susieti su valdomo ūkio dydžiu arba laikomų gyvulių kiekiu. Tokiu būdu galima savaime išspręsti problemą dėl ūkio savininkų giminystės susietumo.

Akmenėlis bendrovėms

Laikantis ES paramos teikimo taisyklių nei fizinis, nei juridinis asmuo negali gauti didesnės nei 1 mln. eurų paramos, tačiau ypač juridiniai asmenys sugeba peržengti šį barjerą.

„Kontrolieriams nesunku patikrinti fizinių asmenų susietumą. Kitaip yra tikrinant juridinius asmenis, pavyzdžiui, žemės ūkio bendroves. Žinau atvejų, kai kontrolieriai numojo ranka susidūrę su juridinių asmenų pinklėmis. Pateikiant paraišką paprastai fiksuojami vieni pajininkai ar akcininkai, o paskui jie pasikeičia, nes niekas nekontroliuoja akcininkų pasikeitimo“, – tikino LGAA pirmininkas.

„Esame kreipęsi  ir ateityje tokiais atvejais kreipsimės pagalbos į specialiąsias tarnybas. Teisės aktų lyg ir užtenka, tačiau ne visada jie veikia. Deja, kol kas be nuolatinės kontrolės neišsiversime“, – sakė B.Markauskas.

Galimybės daugiau uždirbti

Nors žemės ūkio ministras grūdų augintojams patarė neužmiršti ūkių diversifikavimo, tačiau pateikė ir vilčių teikiančios informacijos.

„Atlikti tyrimai rodo, kad keičiantis klimatui Lietuva patenka tarp šalių, kuriose galima užauginti aukštos kokybės maistinių kviečių. Taigi mums atsiveria puikių galimybių. Artimiausiu meyu lankysiuosi Indijoje, susitiksiu su žemės ūkio ministru. Darbotvarkėje numatyta aptarti grūdų eksporto galimybes. Dėl grūdų eksporto tarėmės net su Brazilija“, – sakė B.Markauskas.

Užauginti galime, tačiau ar apsimokės parduoti, ypač įvertinant neribotas Ukrainos grūdų augintojų perspektyvas?

Pasak LGAA administracijos vadovo Igno Jankausko, galima sutaupyti pasirinkus racionalų grūdų pardavimo planą. LGAA atliko tyrimą, kaip per pastaruosiuss 18 metų keitėsi grūdų supirkimo kaina.

„Tyrimas parodė, kad labai svarbu pasirinkti pardavimo laiką. Jeigu turėdami 100 hektarų vidutiniškai užaugindavote po 5 tonas iš hektaro kviečių ir derlių parduodavote rugsėjo mėnesį, tai per 18 metų praradote apie 90 tūkstančių eurų“, – dalijosi skaičiavimais I.Jankauskas.

Įdomu, kad per pastaruosius penkerius metus nepalankus pardavimo laikas pailgėjo. Apsimoka derlių parduoti gruodžio–kovo mėnesiais.

„Ekonominė nauda akivaizdi – laisvus pinigus skirkite sandėliams įsigyti, jiems modernizuoti“, – padarė išvadą I.Jankauskas.