Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prasidėjo javapjūtė. Kaip tvarkysime augalines liekanas?

Prasidėjo derliaus nuėmimas, greitai šis svarbiausias metų darbas įgaus pagreitį. Tačiau nereikia galvoti, kad tai tik šių metų darbų apibendrinimas, javapjūtės metu dedamas pagrindas sekančių metų derliui. Nuimti derlių su mažiausiais nuostoliais – svarbu, tačiau dar svarbiau nepamiršti augalinių liekanų, daug maisto medžiagų iš dirvožemio eksportuojame kartu su derliumi, dėl to negalima pamiršti derliaus dalies liekančios lauke.

Dažnai pastebime, kad nuėmę derlių, augintojai ant šiaudų išberia arba išpurškia azoto trąšų, norėdami paskatinti dirvožemio mikroorganizmus. Mokslininkai mano, kad azoto likučiai dirvožemio ariamajame sluoksnyje, dažniausiai patenkina mikroorganizmų poreikius.

Dažnai sakoma, kad azotas paskatins augalinių liekanų, su nedideliu azoto santykiu pradinę mineralizaciją, tačiau eilėje mokslinių straipsnių rašoma, kad azoto trąšos išpurkštos ant šiaudų, dažniausiai inicijuoja anglies skaidymą iš prieinamų komponentų, o lignino skaidymas sulėtėja.

Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad optimaliam augalinių liekanų skaidymui, azoto poreikis yra 1,2 – 1,7 proc. nuo sausosios augalinių liekanų masės. Aktyvuojant augalinių liekanų mineralizaciją, reikia įvertinti dirvožemio struktūrą, trąšų normas, augalų derlingumą bei kitas dirvožemio savybes. Ūkininkai pastebi, kad vienuose laukuose augalinės liekanos suyra greičiau, o kituose procesai vyksta labai lėtai. Dėl to mokslininkai atlieka daug tyrimų, kad sukurtų įvairius augalinių liekanų skaidymo modelius.

Tiriant augalinių liekanų skaidymo mechanizmą bei intensyvumą, dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą, parenkamos galimai minimalios, ir maksimalios azoto koncentracijos. Jei prieinamo azoto koncentracija mažesnė nei 1,2 proc. sausosios augalinių liekanų masės, esmingai sulėtėja ne tik anglies skaidymas augalinėse liekanose, bet ir mikroorganizmų biomasės augimas. Nustatyta, kad pirmiausiai sumažėja grybelių populiacijos augimas, o bakterijų populiacija išlieka stabili.

Įvertinkim ir tai, kad augalai būna purškiami augalų apsaugos priemonėmis, kurios nesirenka ar tai gerasis grybelis, ar patogeninis. Įdomu pastebėti, tai, kad esant didesnei azoto koncentracijai nei įprasta lauke po derliaus nuėmimo, augalinių liekanų mineralizacija taip pat sulėtėjo. Tai rodo, kaip svarbu įvertinti dirvožemio savybes, kad nepakenkti dirvožemiui ir ekonominiams ūkio rodikliams. Bioenergy LT eilę metų tyrė augalinių liekanų skaidymo procesus ir sukūrė skirtingus šiaudų mineralizacijos aktyvavimo modelius.

Pirmiausiai svarbu inicijuoti dirvožemio mikroorganizmų augimą, įmonės laboratorijoje specialiai sukurtas grybelių ir bakterijų preparatas Ruinex, jis naudojamas kaip bazinis preparatas. Priklausomai nuo dirvožemio savybių ir ūkyje taikomų technologijų preparatą galima naudoti deriniuose su azoto fiksatorių preparatu Azofix, gyvybinių procesų dirvožemyje aktyvatoriumi Penergetic, huminių rūgščių preparatais, esant būtinybei, galima derinti su KAS. Jei pasėliuose pastebėtos ligos, kurių neveikia arba silpnai veikia fungicidai (kviečiuose šaknų puviniai, rapsuose verticiliozė ir t.t.) rekomenduojame Ruinex derinti su Bactoforce, Penergetic, huminėmis rūgštimis, šiais atvejais azoto trąšų geriau vengti, nes patogenų dauginimuisi azotas labai svarbus, šiuo atveju geriau tiktų Azofix. Ruinex galima išpurkšti ir po sėjos, daugelyje šalių tai daro, kad sustiprinti augalų imuninę sistemą prieš žiemą.

Rekomenduojami video