Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prasidėjo lošimas grūdais

Grūdų rinkos ekspertai šįmet pranašauja aštrias grumtynes pasaulinėje rinkoje –lyg žibalo į aistrų laužą įpils Ukrainos ir Rusijos pernykščiai neparduoti grūdai. Nors prognozuojama, kad derliaus nuėmimo metu gali pasikartoti praėjusių metų scenarijus, ir derlius šiek tiek atpigs, tačiau sprendimus dėl išankstinių sandorių – sudaryti ar dar palaukti – turi priimti kiekvienas ūkininkas savo galva.

Ukraina pirmauja

Nors ukrainiečiai pagal grūdų derlingumą dar atsilieka nuo lietuvių (pernai Lietuvoje vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas iš hektaro siekė 4,2 t, o Ukrainoje – 3,2 t), tačiau pagal bendrą derlių mes jiems ne varžovai – jie galynėjasi su Prancūzija, stambiausia grūdų augintoja Europos Sąjungoje. Ji 2016–2017 m. sezone prikūlė 68 mln. t, o Ukraina – 66 mln. t grūdų. Pastaruosius metus galime vadinti Ukrainos įsibėgėjimu. Akivaizdu, kad amerikiečių investicijos šią valstybę pavers Europos aruodu. Tačiau šie mūsų konkurentai kol kas negali prilygti grūdų kokybe. Ukrainos žemės ūkio ministerija birželio 1 d. paskelbė, kad 2016–2017 m. sezoną Ukraina eksportavo 42 mln. t grūdų. Pasak UAB „Žvalguva“ komercijos direktoriaus dr. Daivo Malinausko, Ukrainos grūdų eksportas šį besibaigiantį sezoną galėtų pasiekti apie 50 mln. t ribą. Beje, sezono pradžioje ukrainiečiai planavo eksportuoti tik apie 35 mln. t grūdų. Išvežta 18 mln. t kviečių, 19 mln. t kukurūzų ir beveik 6 mln. t miežių.

Rusija prarado laiką

Rusijos džiaugsmas šį sezoną prikūlus 120 mln. t grūdų virsta galvos skausmu. Rusijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, birželio 1 d. grūdų eksportas sudarė 32,7 mln. t, iš jų 25,24 mln. t – kviečiai, 4,56 mln. t – kukurūzai ir 2,67 mln. t – miežiai. Rusija tikėjosi eksportuoti gerokai daugiau, tačiau labai daug laiko prarado derėdamasi su Turkija. Rusai nenorėjo iš turkų pirkti pomidorų, o turkai darė kliūtis rusiškų grūdų išvežimui, nes viena iš didžiausių Rusijos bėdų – sudėtinga ir brangi logistika, nesugebėjimas derlių greitai nukreipti į naujas rinkas. Gegužės mėnesį abi valstybės lyg ir susitarė, tačiau prarasto laiko niekas nesugrąžins. Beje, prarastas ne tik laikas, bet ir dalis rinkos.

„Rusijos nesutarimais su Turkija pasinaudojo Ukraina, į Turkiją 2–3 mėnesius sėkmingai vežusi kviečius“, – paaiškino D.Malinauskas.

Ar Rusija spės parduoti visą eksportui numatytą kiekį, ar liks milžiniškų atsargų?

„Neįmanoma suspėti. Tiek Ukraina, tiek Rusija naują sezoną pasitiks turėdamos dideles grūdų atsargas“, – teigė D.Malinauskas.

Pasak „Linas Agro“ prekybos vadybininko, grūdų rinkos eksperto Mindaugo Volungevičiaus, šįmet rusai deklaravo apie 15 mln. ha žieminių kviečių pasėlių. Taigi konkurencija tik išaugs.

Embargo bumerangas

Prieš trejus metus atsisakę Baltijos šalių jūrų uostų paslaugų rusai šįmet graužia nagus. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uostas labai greitai surado naujų užsakymų, taigi embargo padarinių neliko, ir šiuo metu lietuviai net norėdami negalėtų aptarnauti Rusijos grūdų eksportuotojų. Rusijos grūdų augintojų sąjungos vadovo Arkadijaus Zločevskio duomenimis, šalies saugyklose sukauptos grūdų atsargos yra beveik dvigubai didesnės nei 2015–2016 m. sezoną – net 21 mln. t. Be to, prognozuojama, kad 2017–2018 m. sezoną derlius sieks 110 mln. t.

Kodėl rusai nesinaudoja naujuoju Ust Lugos uostu? Todėl, kad statydami uostą rusai daug tikėjosi, o išėjo kaip visada – net juos pačius stebina organizaciniai nesklandumai. Uostas neturi techninių galimybių priimti grūdus, nes pritrūko lėšų grūdų terminalui, taigi dabar įmanoma derlių krauti tik tiesiai į laivus. Eksportuotojų skaičiavimais, šio uosto paslaugos yra net 5 Eur už t brangesnės nei prašo Baltijos šalių uostai.

Rusijos analitikų centro „Sovekon“ direktorius Andrejus Sizovas neslėpė, kad ir dėl nesklandumų su Baltijos šalimis Rusijos grūdų rinkoje bet kuriuo metu gali kilti panika, ir kompanijos gali labai sumažinti grūdų pardavimo kainas.

Prognozės ir išvados

ES grūdų prekybos asociacijos „Coceral“ duomenimis, 2017–2018 m. sezoną ES prognozuojamas 304,39 mln. t grūdų derlius, arba 8,8 mln. t didesnis negu praėjusį sezoną. Optimistiškiausios prognozės numatomos minkštiesiems kviečiams, o kitų grūdų derlius turėtų išlikti panašaus lygio arba šiek tiek sumažėti. Kviečių derlius turėtų išaugti beveik 10 mln. t ir pasiekti 144,82 mln. t. Pavyzdžiui, Prancūzija 2017 m. ketina prikulti net 38,56 mln. t kviečių. Tačiau šią prognozę pakoreguos ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) gegužės mėnesio duomenys. Taigi MARS teigia, kad vakarinėje Prancūzijos dalyje kietieji kviečiai nukentėjo nuo pastovaus kritulių trūkumo.

„Birželio pradžioje Prancūzijoje nuvilnijo lietūs. Tiesa, šiomis dienomis pietinėje Prancūzijos dalyje temperatūra vėl pasiekė 36–40 laipsnių“, – sakė D.Malinauskas.

Minkštųjų kviečių 2017 m. derlingumo prognozę Prancūzijoje MARS sumažino 0,5 t iš ha (iki 6,77 t iš ha), o tai yra 4,24 proc. mažiau, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu. Vokietijoje tikimasi prikulti 25,1 mln. t kviečių, o šiek tiek pasėlių plotą padidinusioje Jungtinėje Karalystėje – 14,3 mln. t kviečių.

„Coceral“ duomenimis, miežių derlius 2017-aisiais ES turėtų siekti 59,55 mln. t – apie 15 tūkst. t mažiau, palyginti su 2016 m.

„Dabartiniai duomenys rodo, kad rinkose trūks ekstra klasės kviečių. Likvidžiausia kultūra liks rapsai, antroje vietoje – kviečiai, trečią vietą skiriu salykliniams miežiams, o toliau – žirniai, pupos, pašariniai žirniai, kvietrugiai ir rugiai“, – vardijo D.Malinauskas.

Rapsų derlingumas svyruoja

Drėgmės trūkumas javų pasėliuose užfiksuotas Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Dėl vyravusių šalčių didžiojoje Europos dalyje rapsai jų žydėjimo metu nukentėjo Vokietijoje, Centrinėje Europoje ir Lenkijoje. Naujausiais MARS duomenimis, 2017 m. vidutinis rapsų derlingumas ES šalyse turėtų siekti 3,17 t iš ha, arba 3,25 proc. didesnis nei 2016-aisiais, bet 2,46 proc. mažesnis nei per pastaruosius penkerius metus. Tikimasi, kad Vokietijoje, vienoje iš pagrindinių rapsų augintojų, 2017 m. rapsų derlingumas bus 3,5 t iš ha, t.y. 1,16 proc. didesnis, palyginti su 2016 m., bet 10,26 proc. mažesnis nei pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Gerų žinių nedaug

„Jeigu JAV, Argentinoje, Brazilijoje ir Juodosios jūros regiono šalyse neįvyks ypatingų gamtos kataklizmų, tikėtina, kad grūdų kaina šįmet supirkimo metu sumažės apie 15 procentų, t. y. didelė tikimybė, kad pasikartos praėjusių metų scenarijus“, – sakė D.Malinauskas.

Priminsime, kad pernai antros klasės grūdų kainos svyravo nuo 160 iki 135 Eur už t. Pasitikrinsime, ar ši kryptis pasikartos. Žvilgtelėkime į išankstinius sandorius.

2016 m. gruodžio mėnesio kviečių kainos buvo nukritusios iki 169 Eur už t. Tačiau nuo birželio pradžios kaina pradėjo kilti ir birželio 8 d. pasiekė 173,75 Eur už t. Kodėl kilo?

„Tikėtina, kad įtaką padarė sausra Australijoje. Kita vertus, išsivysčiusiose šalyse artėja atostogų laikas, tada fondų veikla sulėtėja, tačiau prieš atostogas stengiamasi sudaryti ir stambesnių sandorių. Tikėtina, kad todėl kainos šiek tiek paaugo“, – svarstė D.Malinauskas.

Rinkos ekspertai visada pabrėžia, kad sprendimus kiekvienas ūkininkas turi priimti savo galva ir rizikos laipsnį pasirinkti prieš tai suskaičiavęs savo pinigų atsargas.

Kaip visada, didžiausią sprendimo laisvę turi ūkiai, galintys ilgiau laikyti derlių savo sandėliuose.

Gaudykite palankų momentą

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Ignas Jankauskas mano, kad šįmet daugelis grūdų supirkėjų sandorius sudarys pagal schemą „grūdai į grūdus“, t. y. kompanijos, kurios turi grūdų atsargų savo sandėliuose, juos pakeis nauju derliumi.

„Ūkininkams patarčiau pagauti šį momentą. Pernai tai įvyko birželio pabaigoje. Taigi jeigu jų neskubina įsipareigojimai, verta palaukti ir tikėtis 5–10 eurų už toną didesnės supirkimo kainos“, – teigė LGAA direktorius.

Sudarant išankstinius kontraktus svarbu pasirinkti tinkamą grūdų pristatymo laiką – kaina paprastai aukščiausią lygį pasiekia gruodžio mėnesį – ir šiuo atveju galima gauti 4–6 Eur už t daugiau.

Lietuvoje yra daug grūdų supirkėjų. Ar sutarčių sąlygos skiriasi, ar laikomasi standarto reikalavimų?

„Supirkėjams niekas negali uždrausti tarpusavyje derinti sutarčių turinio ir supirkinėti grūdus jiems palankiomis sąlygomis. Juk standartas – ne įsipareigojimas. Pastebėjome, kad kai kurios kompanijos sutartis sudaro darydamos išimtis iš standarto. Skiriasi ir kompanijų kainodaros strategija – LGAA atlikto tyrimo duomenimis, kaina skyrėsi apie 5 eurus už toną. Strategija tokia – už prastesnės kokybės grūdus mokėti mažiau“, – sakė I.Jankauskas.

Išskirtinis sezonas

A.Bardauskas

Alfredas Bardauskas, ūkininkauja Raseinių r.

Derliaus pardavimą išskaidau. Naujasis sezonas bus išskirtinis, nes šį kartą nesudariau išankstinių sandorių rapsų derliui – dėl žieminių rapsų buvo baimės, o vasarinių šįmet neplanavau sėti. Todėl šįmet išankstiniams sandoriams skyriau tik apie 20 proc. būsimo derliaus. Praėjusią savaitę sėkmingai pardaviau dalį būsimo kviečių derliaus. Nors Raseinių r. gegužės mėnesį trūko kritulių, tačiau birželio mėnesį padėtis pasitaisė, pasėliai gražūs. Dabar lankausi Latvijoje, bendrauju su Bauskės krašto grūdų augintojais, keičiamės patirtimi.

Pardavė beveik pusę

S.Sandaras

Stasys Sandaras, ūkininkauja Kretingos r.

Manau, neapsirikau, šįmet pardavęs 40–50 procentų būsimo derliaus: 900 tonų kviečių pardaviau po 170 eurų, 200 tonų žirnių – po 245 eurus, dar pardaviau kvietrugių po 132 eurus už toną. Kodėl taip pasielgiau? Patirtis pakuždėjo. Kažkada pasimokiau, kai siūlė geras kainas, o aš tikėjausi dar geresnių. Skaudžiai tada pralošiau, tačiau manau, kad taip sumokėjau už pamoką. Šįmet suskaičiavau, kiek ir kam esu skolingas, ir užsitikrinau reikiamą sumą, o su likusiais grūdais galėsiu laukti aukštesnių kainų. Tik apmaudu, kad labai trūksta lietaus Žemaitijoje.

Padalija į tris dalis

romualdas Bertašius 20170615

Romualdas Bertašius, ūkininkauja Šilutės r.

Laikausi taisyklės išankstiniams sandoriams skirti 25–30 proc. planuojamo derliaus. Taip pasielgiau ir šįmet. Žinau, kad ne visus grūdus sutalpinsiu saugyklose, todėl sudariau sutartis su fiksuota kaina ir javapjūtės metu. Suprantu, kad pardavimai neretai primena loteriją, todėl juos išskaidau į tris dalis. Taigi antrą trečdalį derliaus iš savo sandėlių parduosiu šįmet jau savo nuožiūra, o likusią dalį laikysiu iki kitų metų kovo mėnesio.

Maistinių kviečių ir rapsų kaina 2017 05 28 (Eur už t)

 

Latvija      160,36      n.d.

Lietuva     162,38      338-409

Lenkija      169,09      420,36

Suomija    153,0        n.d.

Vokietija   164,64      374,84

Ispanija     178,36      n.d.

(ŽŪMPRIS, Agrobirža, EK. AMI, LVAEI)

 

Ateities sandorių kviečių ir rapsų kainos MATIF biržoje 2017 06 04 (Eur/t)

 

Maistiniai kviečiai

2017 09    166,25

2017 12    172,25

2018 03    173,5

2018 05    176.

Rapsai

2017 08    353

2017 11    355,75

2018 02    358,75

2018 05    360,75.

(MATIF)

Grūdinių augalų pasėlių plotai (tūkst. ha), derlingumas (t/ha) ir derlius (tūkst. t) 2016-2017 m.

Estija        350           3,8            1311

Latvija      676           4,0            2696

Lietuva     1306         4,2            5461

Lenkija      7630         4,0            30248

Danija       1458         6,8            9925

Belgija      354           8,9            3140

Suomija    972           3,6            3449

Prancūzija 9386         7,3            68570

Vokietija   6306         7,3            46043.

(Coceral)

Rekomenduojami video