Bendrovės nuotr.

Prasidėjus pirmajai šienapjūtei šiais metais ūkininkai jau gali vertinti žolės kokybę ir lyginti ją su praėjusiais metais. Nors Kėdainių rajonas nėra labai didelis, tačiau skirtingose vietose skirtinga ir situacija. Gana sausas ir vėsus pavasaris iš pradžių neramino ūkininkus, tačiau, paskutinėmis dienomis gausiai palijus, atsigavo ir pievos. O kol vyksta pats pirmosios šienapjūtės įkarštis, ūkininkai toliau nerimauja, kokią vasarą atneš šie metai, nuo kurios priklausys ir kitų šienapjūčių kokybė bei kiekybė.

Derlingumas beveik siekia rekordus

Labūnavos žemės ūkio bendrovės vadovas Simonas Greičius džiaugiasi, kad šių metų pavasarinis žolės derlius buvo geras.

„Situacija yra labai labai gera. Pirma žolė savo kiekiu beveik siekia rekordus. Tik viskas nusivėlino. Mes auginame tokias žolių veisles, kad šienapjūtę turėjome pradėti maždaug gegužės 15–20 dienomis. O dabar tokia vėlyva šienapjūtė, bet tik toks ir skirtumas, o derlius tikrai geras“, – kalbėjo S. Greičius.

Paklausus, kas labiau džiugina – kiekybė ar kokybė – pašnekovas pažymėjo, kad siloso kokybei gamta daug įtakos neturi.

„Kokybė labiau priklauso nuo mūsų pačių, o ne nuo gamtos – kokią veislę pasirinksi, kiek patręši ir pan. Tačiau labai reikia žiūrėti ir kaip paruošti jau nupjautą žolę – nesudėti per šlapios, per sausos, gerai suslėgti, uždengti – nuo to labai priklauso siloso kokybė, – aiškino pašnekovas. – Mes žolę ne į ritinius vyniojame, ne šieną gaminame, o dedame į šienainį.“

Kaip sakė bendrovės vadovas, kasmet pašaras gyvuliams ruošiamas net iš kelių šienapjūčių.

„Pas mus kasmet būna trys šienapjūtės, o kartais – net ir keturios, kaip, pavyzdžiui, pernai. Pašaras iš jos išeina silpnokas, bet nušienauti reikia, kad būtų paliktas gražus, švarus laukas su neaukšta, maždaug 12 cm, žole, kad neiššustų“, – paaiškino S. Greičius.

Labūnavos ŽŪB vadovas užtikrino, jog sulaukus gražios ir derlingos pavasarinės žolės pašaro gyvuliai tikrai turės ir jo pritrūkti neturėtų, net jei ir užkluptų sausa bei karšta vasara, kokia buvo praėjusiais metais.

„Iš pradžių pavasaris buvo šaltas ir sausas – viskas, kas blogiausia. Tačiau vėliau nemenkai palijo, o paskui neskubėjo sušilti, todėl žolė ramiai, palaipsniui krūmijosi, užaugo daug stiebų, daug masės, taigi viskas buvo labai gerai. O dabar dar ir šilumos atsirado, tai žolė dar šiek tiek „šoktelėjo“, – tinkamu oru žolei gėrėjosi S. Greičius. – O jei vasara būtų karšta, mums pašaro vis tiek pakaktų tiek, kiek turime, kad ir kokia sausra dabar užeitų. Kadangi pirma žolė matosi yra gera, tai iš antros ir trečios šienapjūtės, kad ir „iškepusios“, vis tiek dar kažkiek prišienausime ir apsirūpinsime.

Mes dar turėjome rezervo iš praeitų metų. Nors tikrai girdėjau, kad anksti pavasarį buvo, kas ieškojo pirkti žolės, tai tiems žmonėms gal truputį ir buvo striuka, nes neturėjo rezervo iš praeitų metų.“

Žolė prastesnė nei pernai

Vienas iš tokių, šiųmetės žolės kiekybe bei kokybe besiskundžiantis ūkininkas – Truskavos ŽŪB pirmininkas ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas. Jo teigimu, šiais metais užderėjo prastesnė žolė nei praėjusių metų pavasarį, kai, nors ir buvo šilta, bet sausa.

„Mažoka žolė. Derlius mažesnis nei pernai, netgi gerokai mažesnis. Šią savaitę pradėjome šienauti pirmą žolę, bandysime auginti didesnį antrą derlių, – būsima geresne šienapjūte vylėsi V. Ivanauskas. – Antra šienapjūtė turėtų būti po maždaug pusantro mėnesio – apie liepos vidurį.“

Kodėl vieni ūkininkai džiaugiasi žolės kokybe, o kiti skundžiasi mažu derliumi, sąjungos pirmininkas svarstė, jog tam įtakos turėjo rajone vyravę nevienodi orai.

„Viename rajone gal daugiau lietus palijo, kitame – mažiau, todėl ir derlingumas skiriasi, – svarstė ūkininkas. – Jeigu bus labai karšta ir sausa vasara, tada bus labai labai liūdna.“

Ar užteks žolės pašarams, V. Ivanauskas kol kas spėlioti nesiima.

„Aišku, dabar pasakyti kažką daugiau yra sudėtinga, bet su pašarais tikrai nebus gerai, nes neturime atsargų iš praėjusių metų – jais šėrėm gyvulius pernai vasarą, – susiklosčiusią situaciją apibūdino pašnekovas. – Bus matyt, kokia vasara ateis.“

Džiaugiasi jauna žole ir jos derliumi

Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiušė, kaip ir prieš tai kalbėjęs S. Greičius, džiaugėsi jau šienaujamu derliumi ir jo kokybe.

„Galiu kalbėti tik apie savo ūkį ir pasakyti, kad žolės yra tikrai daugiau negu pernai, o ji tikrai nebloga. Kaip tik šiuo metu vyksta intensyvi šienapjūtė. Manome, kad iki savaitės pabaigos pavyks pirmą žolę nušienauti“, – apie darbų įkarštį kalbėjo Š. Šiušė.

Tačiau, pašnekovo nuomone, džiuginančiam derliui įtakos turėjo ne vien tik orai.

„Žolynai nauji, jauni, todėl kokybė tikrai gera, pačios masės taip pat nėra mažai ir mes tikrai tuo džiaugiamės, – sakė bendrovės vadovas. – Nors drėgmė pasirodė tik paskutiniu metu, o iki tol maždaug penkias savaites buvo be lietaus, tačiau didžiausią įtaką žolės kokybei, manau, turėjo jauni žolynai.“

Nors pirmąja šienapjūte Ažytėnų ŽŪB skųstis negali, vis tik spėlioti, ar pakaks pašaro, Š. Šiušė kol kas nedrįsta.

„Ar gyvuliai nepristigs žolės pasakyti sunku, nes tai yra dar tik pirmoji žolė. Mes vis tiek orientuojamės į tris keturias šienapjūtes, – aiškino pašnekovas. – Kol kas mes skubame imti pirmą žolę. Kol drėgmės dar yra ir temperatūros nėra labai aukštos, tikimės, kad ir atolas bus labai geras. Manome, kad jį galėtume šienauti po maždaug keturių savaičių.“

Nors ŽŪB „Aušra“ vadovė Vida Eringienė teigia, jog gyvulių nebelaiko ir žolės pašarams jai nebereikia, tačiau savo pievose ji pastebėjo, kad šiųmetė pavasarinė žolė nėra prasta.

„Kur buvo patręšta, be to, dar neseniai palijo, oras sušilo, tai visai nebloga žolė sužėlė. Sakyčiau, šiais metais vis tik geresnis derlius nei pernai. Nes praeitais metais labai sausa buvo“, – kalbėjo ūkininkė.

Ilgamečių ganyklų mažėja

Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus žemės ūkio specialistė Žaneta Lydekienė teigia kol kas negirdėjusi jokių atsiliepimų apie žolės derlių šį pavasarį.

„Iš tiek žmonių, kiek pas mane buvo atėję deklaruoti pasėlių, nesu nieko girdėjusi apie tai, kaip šiais metais užderėjo žolė – nei gerų, nei blogų atsiliepimų“, – tikino Ž. Lydekienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad šiais metais dėl karantino iki birželio 22 dienos (o su pavėlavimu – iki liepos 17 d.) pratęstas pasėlių deklaravimo terminas. Todėl kol kas dar neaišku, kiek dirbamos žemės Kėdainių rajone užima pievos.

„Kol kas nesame sulaukę dar net pusės asmenų, turinčių deklaruoti pasėlius. Todėl, jei pateikčiau esamus šių metų duomenis, situacija būtų labai iškreipta. Anksčiau, kai deklaracijas reikėdavo pateikti iki birželio pradžios, tada taip, jau maždaug būtų aišku, o kol kas yra kaip yra, – paaiškino savivaldybės atstovė. – Rajone žmonių, deklaruojančių pasėlius, yra daugiau nei 2 tūkst. 200.“

Tačiau pagal Valstybės įmonės Žemės ūkio ir kaimo verslo centro pateiktus duomenis, galima pastebėti, jog daugiamečių pievų ir ganyklų mūsų rajone per pastaruosius trejus metus kasmet mažėjo, o ganyklų ir pievų iki 5 metų pernai lyginant su 2018 metais beveik padvigubėjo. Šiek tiek daugėjo ir vienmečių ir daugiamečių žolių pasėlių plotų.

Daugiametės ganyklos (5 metai ir daugiau), natūralios ir pusiau natūralios pievos ha Ganyklos arba pievos iki 5 metų Šlapynės, ha Vienmetės, daugiametės žolės, ha
2019 metai 5470,52 3082,53 0,00 2345,26
2018 metai 7613,86 1762,15 2804,24 2024,36
2017 metai 8354,82 1311,57 1629,55 1936,48

 

Rasa JAKUBAUSKIENĖ