Šalia Lietuvos agurkų sostinės Kėdainių įsikūręs ūkininkas atsisakė tradicinės daržininkystės ir jau šeštus metus vegetatyviniu būdu daugina ir augina Lietuvos klimatui neįprastus keturių rūšių bambukus. Užsakovai juos perveža į Daniją, dar paaugina iki reikiamo dydžio ir parduoda Pietų Europos šalyse.

Reikia nuolatinės globos

Iš viso žinoma per 1 000 bambukų rūšių, jie labai plačiai naudojami, pavyzdžiui, iš jų gaminamos meškerės ar tvirtos lentos, kilimėliai ir net geriau už medvilnę drėgmę sugeriantys audiniai. Kunionių kaime 7 ha ūkį turintys Sigita ir Nerijus Žilinskai augina keturių veislių šiuos augalus. Vieną jų pernai užsakovas danas pavadino Sigitos vardu. Kunionių kaime išauginti ir Danijoje dar paauginti bei išgražėję bambukai kaip dekoratyviniai augalai papuošia namų kiemus Pietų Europos šalyse: Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir net pietinėje Vokietijos dalyje.

Vienos Žilinskų auginamos rūšys pasiekia 70–90 cm, o kitos 2,5–3 m aukštį. Plastikiniuose vazonuose paaugintus bambukus užsakovas iš Danijos šįmet išsivežė jau balandžio mėnesį. Tačiau Žilinskų šiltnamiuose darbai nenutrūko. Tik nieko nenusimanantiems apie šią veiklą asmenims gali atrodyti, kad auginti bambukus labai paprasta, lengva, ir ūkininkai turi daug laisvo laiko. Iš tikrųjų šiems augalams reikia nuolatinės globos.

„Ir žiemą, ir vasarą dirbame kiekvieną dieną. Neprisimenu, kada atostogavome ilgiau nei dvi paras“, – tikina Nerijus.

Bambukų kaprizai

Atvykdamas pasiimti padaugintų ar jau paaugintų bambukų, užsakovas danas Nerijui atveža ir pilną krovininę mašiną po 50–60 kg sveriančių bambukų krūmų. Juos Žilinskai specialia mašina išskaido ir rankomis susodina į atskirus indelius.

„Danams mes reikalingi dėl palyginti pigaus rankų darbo“, – neslėpė bendradarbiavimo priežasties bambukų augintojas.

Kai išskirstyti į indelius sodinukai prigyja, danas praneša, kada juos pasiims, arba paprašo, kad Nerijus ūgtelėjusius stiebus dar kartą padaugintų.

Šiame šiltnamyje užauginti bambukai jau iškeliavo į Daniją. A. Čapliko nuotr.

Nors žemės ūkiu N.Žilinskas užsiima jau du dešimtmečius ir yra sukaupęs nemažai žinių bei patirties, kai kuriuos bambukų auginimo niuansus ir jam sunku perprasti.

„Atrodo, viską darai kaip įprasta, naudoji tą pačią žemę, laistai tokiu pat vandeniu, tręši tomis pat trąšomis, prireikus naudoji tas pačias augalų apsaugos priemones, tačiau rezultato sulauki vis kitokio“, – dalijosi patirtimi Nerijus.

Nedaug naudos duoda ir dano patarimai. Ūkininkui neretai susidaro įspūdis, kad ir partneris nežino, kaip įveikti bambukų kaprizus. Pavyzdžiui, šįmet nepasisekė – dalis bambukų nudžiūvo, ir nei Nerijus, nei daugiau patirties šiame versle turintis ūkininkas užsienietis nesuvokia, kodėl taip įvyko.

„Pirmą kartą taip nutiko. Spėju, kad pervežami augalai patyrė stresą, todėl neprigijo. Teks išmesti“, – sakė Nerijus.

Idėja kilo Danijoje

Prieš 18 metų tuomet dar jaunojo ūkininko statusą turėjęs Nerijus su bičiuliu kelis mėnesius uždarbiavo pas vieną ūkininką Danijoje – statė šiltnamius.

„Paskutinį vakarą, kai danas surengė atsisveikinimo vakarienę, išsikalbėjome. Matyt, jam patikau, nes sąžiningai dirbau. Išgirdęs, kad esu ūkininkas, danas pasiūlė bendradarbiauti su jo sūnumi. Žmogus žinojo, kad Lietuvoje darbo jėga pigi, todėl atstumas negąsdino“, – prisiminė Nerijus.

Kitais metais N.Žilinskas Danijoje itin pigiai nusipirko šiltnamių, tačiau glaudžiau bendradarbiauti su danu pradėjo tik dar po kelerių metų.

„Iš pradžių auginau vaistažoles, braškių daigus, dekoratyvinius gluosnius. Vėliau danas susidomėjo bambukais – jiems auginti skyrė net 45 hektarus ir pasiūlė bendradarbiauti. Šie augalai mano ūkyje atsirado prieš šešerius metus. Dabar juos auginu dviejuose šiltnamiuose, iš viso jiems skirta apie 1 600 kvadratinių metrų, – pasakojo Nerijus. – Viskas būtų gerai, bet nerimą kelia partnerio patikimumas. Nesmagu, kai žinai, kad bet kuriuo metu ši veikla gali nutrūkti.“

Dano ir lietuvio susitarimas tėra žodinis. Kita vertus, jokių garantijų nesuteiktų ir ant popieriaus pasirašyta sutartis, juo labiau kad jo partneris Danijoje jau tris kartus oficialiai bankrutavo. Toje šalyje puikiai veikia Bankroto įstatymas, ir ūkininkai juo naudojasi. Tačiau partneriams tokios galimybės sukelia papildomą galvos skausmą.

Atsipirkimo niuansai

Nerijus neatskleidžia, kokį pelną duoda bambukų auginimas, tačiau galima nujausti: jeigu kėdainiškis atsisakė auginti agurkus bei pomidorus ir ėmėsi bambukų verslo, vadinasi, turėjo svarbią priežastį – nors verslas sudėtingas, bet dirbti apsimoka.

„Kaip ir daugelyje žemės ūkio sričių, augindamas bambukus tai gauni pelno, tai patiri nuostolių. Pavyzdžiui, šiuo metu pelno daugiau gaučiau augindamas pomidorus, tačiau bambukų auginimas turi svarbų pranašumą – milžinišką rinką“, – aiškino N.Žilinskas.

Kodėl lietuvis neieško naujų, geresnes sąlygas siūlančių užsakovų?

„Užsakovų netrūksta, per dešimtmetį Danijoje užmezgiau daug ryšių, tačiau kai galimiems užsakovams pasiūlau bendradarbiauti, jie paklausia, kiek bambukų galiu užauginti. Išgirdę, kad per metus užauginu iki 50 000 šių ūglių, atsako, kad sutartį pasirašytų, jeigu galėčiau užauginti keliolika milijonų“, – sakė ūkininkas.

Kita vertus, bambukų verslas labai skiriasi nuo prekybos daržovėmis, pienu ar grūdais. Šie augalai ilgiau realizuojami, todėl ir atsiskaityti už juos vėluojama.

Įsukęs į Žilinskų namo kiemą pirmiausia pamatai bambukų krūmą. A. Čapliko nuotr.

Planuoja plėtrą

Kol kas dviejuose šiltnamiuose dirba tik Nerijus ir Sigita, šiek tiek padeda Kaune besimokantis vyresnysis sūnus.

„Kol kas jėgų užtenka, tačiau ypač įtemptu metu – kovo, balandžio ir rugsėjo mėnesiais, – kai bambukus persodiname, darbo jėgos labai reikia. Deja, sunku rasti galinčių ir norinčių dirbti žmonių, nes šiltnamiais garsėjančiame Kėdainių rajone laisvų rankų paklausa labai didelė“, – aiškina Nerijus.

Trečią šiltnamį N.Žilinskas ketina įrengti jau šį rudenį, o ketvirtą – kitąmet.

„Jie irgi bus skirti bambukams auginti. Gal tada jau pasieksime tokį lygį, kad galėsime pasisamdyti vieną darbininką ne sezoniniam, bet nuolatiniam darbui“, – svarstė vyras.

Kita išeitis – dar labiau modernizuoti šiltnamius. Nerijus jau įrengė automatinę laistymo sistemą, o artimiausiu metu planuoja pirkti durpių pilstymo į vazonus mašiną. Beje, šiltnamius tenka šildyti ir žiemą. Pastarosios dvi šiltos žiemos Žilinskams buvo labai palankios – leido sutaupyti.

„Šildymo sistemą reikia paleisti temperatūrai lauke nukritus žemiau 7 laipsnių šalčio. Taigi pastaraisiais metais žiemą teko šildyti tik po 5–6 savaites“, – prisiminė Nerijus.

Sigitos veislė

Bambukų nauja rūšis išvedama retai, maždaug kas 90–130 metų. Tik kas tiek metų pražysta tos pačios veislės bambukai, o nužydėję nudžiūsta, bet subrandina daigias sėklas.

„Iš naujų sėklų išauga nauja rūšis, kurią galima įteisinti patentu. Taip nutiko mano kolegai danui. Jis atsivežė naujų sėklų ir pasiūlė naują rūšį pavadinti mano žmonos vardu. Taip buvo įteisinta nauja bambukų rūšis Sigita“, – pasakojo Nerijus.

Toliau augalas bus dauginamas vegetatyviniu būdu, dalijant kerelį. Taip dauginant rūšis plinta iki kito žydėjimo – po 90–130 metų.

„Įdomu, kad ta pati rūšis, kad ir kur ji augtų – Lietuvoje ar Italijoje, – pražysta tuo pat metu, žūsta ir subrandina naujas sėklas“, – pasakojo Nerijus.

Šiuo metu Žilinskai augina keturių rūšių bambukus: Simba, Rufa, Jumba ir Sigita. Pirmosios dvi rūšys per 3–5 metus gali pasiekti 3 m aukštį, o Sigita – žemesnė, užaugs iki 70–90 cm. aukščio. Nerijus slapta viliasi, kad Sigitos bambukų rūšis ištvers ir šiltėjančias Lietuvos žiemas.