Įvardyti svarbiausi Lietuvos žemės ūkio iššūkiai ir strategiškai svarbiausios kaimo raidos kryptys iki 2030 m. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) pristatyta Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) parengta strategija "Tvarus Lietuvos žemės ūkis - gyvybingam kaimui".

Pasak instituto direktorės Rasos Melnikienės, tvarus žemės ūkio sektoriaus vystymas yra atsakas į daugelio ateities problemų sprendimą bei gebėjimų atrasti naujas galimybes stiprinimas.

Pristatyme buvo atkreiptas dėmesys į ūkių ekonominių dydžių skirtumus bei veiklos rezultatus, jų investicijas į žemę bei struktūrą pagal ūkininkavimo kryptį. Ne mažiau svarbus, anot strategijos kūrėjų, ir Lietuvos žemės ūkio gebėjimas prisitaikyti prie socialinių bei aplinkosaugos iššūkių.

"Tuštėjant kaimui, kenčia žemės ūkis. Labai svarbus yra pajamų atotrūkio tarp ūkininkų mažinimas, nes tai skatina emigraciją", - sakė LAEI direktorė, atkreipusi dėmesį į tai, kad mūsų didieji ūkiai yra visiškai konkurencingi su tokiais pačiais Europos Sąjungos (ES) ūkiais, bet mūsiškių veiklos efektyvumas yra kelis kartus mažesnis.

Strategijos kūrėjai pabrėžia, kad siekiant sustiprinti Lietuvos ūkininkų gebėjimą ateityje savarankiškai atnaujinti gamybai reikalingus išteklius ir sėkmingai plėtoti verslą, ūkiams būtina padėti valdyti verslo riziką ir didinti gebėjimus prisitaikyti prie naujų iššūkių bei pasinaudoti naujomis rinkos teikiamomis galimybėmis.