Kooperacija yra puiki priemonė ūkininkams aktyviai dalyvauti šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime, sudaranti sąlygas įsitraukti ir nedideles lėšas turintiems ūkininkams.

Kooperaciją reikėtų vertinti kaip vieną iš palankiausių priemonių siekiant spartesnio ekonominio šalies augimo ir žmonių pragyvenimo gerinimo skatinimą. Su kooperatyvo pagalba galima apsisaugoti nuo monopolistų bei tarpininkų įtakos ir kainų kėlimo. Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kaimuose ir miesteliuose nedarbas didžiausias. Tokių problemų sprendimu gali būti kooperacija. Tai įrodo užsienio valstybių patirtis. Senosiose ES šalyse kooperatyvų nariais yra apytiksliai ketvirtadalis visų gyventojų. Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvai plėtojasi lėtai. Beveik neplėtojama gamybinė kooperacija, kuri atlieka didelį vaidmenį Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje. ES senosiose valstybėse narėse yra apie 55 tūkst. gamybinių kooperatyvų, juose dirba daugiau nei milijonas asmenų. Airijoje, Olandijoje, Prancūzijoje kooperatyvai valdo didžiąją dalį pieno rinkos. Senosiose ES narėse beveik visi vaisių ir uogų augintojai yra susijungę į kooperatinio tipo organizacijas. Jie patys diktuoja sąlygas perdirbimo ir prekybos organizacijoms. Lietuvoje situacija visai kitokia, todėl žemės ūkio produkcijos augintojai privalo paklusti prekybos tinklams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.

Siekiant skatinti kooperaciją, Lietuvos žemės ūkio rūmai įgyvendina projektą „Atviri kooperatyvai“, kurio tikslas – skatinti kaimo vietovėse gyvenančių asmenų bendruomeniškumą, parodyti vietinei rajono bendruomenei jų vietovėje sėkmingai veikiančius kooperatyvus, supažindinti su vykdoma veikla, jos rezultatais, kooperacijos teikiama nauda.

Prieš 18 metų (2002 m.) veiklą pradėjusi Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario pienas“ ir jos direktorė Edita Katutienė geranoriškai atvėrė duris Žemės ūkio rūmų iniciatyvai, kad pristatytų visuomenei vieną iš sėkmingų kooperacijos pavyzdžių Lietuvoje.

„Nuo 2004 m. pradėjau vadovauti kooperatyvui. Dirbome Rusnėje, gamybinių dirbtuvių priestate. Tada kooperatyvas turėjo tik vieną važiuojančią mašiną, o pienas buvo surenkamas tik kas antrą dieną – po 1,5 t. Kooperatyve tada buvo 42 nariai. Po truputį augome ir po 3 metų – 2007 m. – persikėlėme į didesnes patalpas Šilutėje. Į kooperatyvą įsiliejo nauji nariai – pieno gamintojai. Įsigijome dideles patalpas Liaučių kaime, Šilutės rajone. Kooperatyve dirba buhalterė, administratorė, vairuotojai, punktų vedėjai, laborantai, ūkvedys. Šiuo metu kooperatyve yra 169 nariai, 220 pieno statytojų, per dieną surenkame apie 33–34 tonas pieno. 2018 m. kooperatyvas teikė paraišką ES paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą“, su kurios pagalba įsigijome 2 modernius pienovežius, kuriuose telpa net po 10–11 tonų pieno. Aktyviai dalyvaujame ir Žemės ūkio rūmų veikloje, ne kartą su šia žemdirbių interesams atstovaujančia organizacija vykome į protesto akcijas Briuselyje dėl teisingos ES BŽŪP, taip pat priklausome Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijai „Kooperacijos kelias“ . Aktyvus dalyvavimas Žemės ūkio rūmų veikloje, asociacijos „Kooperacijos kelias“ darbe ne tik praplečia akiratį, bet ir leidžia prisidėti prie naujausios informacijos skleidimo bei žemės ūkio ir kaimo strategijos kūrimo“, – pasakoja kooperatyvo direktorė E.Katutienė.

„Šilutės rajone tai yra vienas iš sėkmingų kooperacijos žemės ūkyje pavyzdžių, iš kurio tikrai naudinga pasimokyti ir kitiems šalies pieno sektoriaus kooperatyvams. O svarbiausia tai, kad žmonės suprastų kooperacijos esmę ir siektų bendradarbiauti. Žemės ūkio rūmai ragina ūkininkus užsikrėsti kooperacija, nes tai tikrai ekonomiškai naudinga ir pažangu“, – sako Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Šilutės ir Klaipėdos rajonuose Birutė Gustienė.

Renginys finansuotas Žemės ūkio ministerijos, pagal Žemės ūkio parodų, prekybos mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo ir (arba) dalyvavimo juose finansavimo taisykles, įgyvendinant LR ŽŪR projektą „Atviras kooperatyvas“.