Šią savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos nariai ant kilimo pasikvietė dabartinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę ir ankstesnį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovą Vigilijų Jukną. Ketinta pasvarstyti, kokius įsimintinus darbus šie ministrai padarė dirbdami 16-ojoje Vyriausybėje. Kaip ir buvo tikėtasi, ministrai neatvyko. Juk sakoma, kad pilkosios nervų ląstelės neatsikuria, o dabartiniuose ŽŪR gerų emocijų ministerijos vadovai vargu ar galėjo tikėtis, todėl į žemdirbių narvą ministerija įmetė psichologijos magistro laipsnį turintį viceministrą Saulių Cironką.

Burbulas susprogo

Susidarė įspūdis, kad viceministras atvyko atsipalaidavęs. Galima S.Cironką suprasti – akivaizdu, kad iš tarnybos jam teks pasitraukti, taigi labai tikėtina, kad viceministro mintys skraidžiojo už ministerijos ribų. Tiesa, S.Cironka yra ne tik žemės ūkio inžinierius mechanikas, bet ir psichologijos magistras, taigi be darbo neliks.

„Planavom, siekėm, darėm, įgyvendinom, skyrėm, atlikom…“ Šie žodžiai vyravo S.Cironkos pranešime apie ministerijos nuveiktus darbus. Išklausęs tokį pranešimą galėtum ŽŪM vadovus rekomenduoti aukščiausiems apdovanojimams, o prie ministerijos sienos prikalti memorialinę lentą su užrašu: „2012–2016 m. čia darbavosi valdininkai, išvedę Lietuvą į pirmaujančias pozicijas Europos Sąjungoje.“ Tačiau psichologijos magistrui ŽŪR tarybos narių nepavyko užburti. Jie išliko budrūs ir tik viena tarybos narė ant ministro žaizdų užpylė nuskausminančio aliejaus.

Palinkėjo sėkmės

Pateikęs kaltinimus, kad dabartinė ŽŪM tik plaukė pasroviui, ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis viceministrui pateikė jo viršininkės teiginius, kuriuos ji, matyt, nepagalvodama apie padarinius, atvirai išdėstė „Valstiečių laikraštyje“. Straipsnyje „Ministerija – lyg pripūstas balionas“ (2015 09 21) rašoma: „Ministerijai vos metus vadovaujanti ir besitikinti ministre išbūti iki kitų metų pabaigoje vyksiančių Seimo rinkimų Virginija Baltraitienė „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino įdėmiai nesigilinusi, ar tikrai reikalingos šiuo metu veikiančios pavaldžios institucijos, ar jose dirba būtent tiek valdininkų ir specialistų, kiek reikia deleguotoms funkcijoms atlikti. Ministrė teigė nesiruošianti daryti jokios pertvarkos, nes tam nepakanka laiko. „Jei ministras dirbtų visą kadenciją, ketverius metus, jis galėtų planuoti pertvarkas. Metai kiti, kad ir ketveri, yra per mažas laiko tarpas pagrįstoms reformoms. O reformą daryti dėl reformos neverta – padėtį galima tik pabloginti“, – „Valstiečių laikraščiui“ V.Baltraitienė sakė perkėloje arklių nemainysianti. Tačiau pripažino, kai kai kuriose pavaldžiose institucijose permainos siektinos.“

Ką pasakysite, viceministre?

„Nežinau. Jūs galvojate vienaip, mes – kitaip. Pabandysit, pajausit ir sužinosit. Linkiu sėkmės“, – su šypsena į keblų klausimą atsakė viceministras S.Cironka.

„Tik nereikia mūsų gąsdinti“, – atšovė Sigitas Dimaitis, beje, prieš susitikimą su viceministru ŽŪR tarybos vardu gėlėmis apdovanojęs ŽŪR pirmininką Andriejų Stančiką, kuris, kaip ir vicepirmininkas Bronius Markauskas, jau pateko į būsimąjį Seimą. Jie abu bus rimti kandidatai į žemės ūkio ministrus.

Paskutiniai prašymai

Kai dabartinis viceministras, dar nebaigęs jokių mokslų, pradėjo dirbti Meironiškių įmonėje įrenginių inžinieriumi, dabartinis Baltijos labdaros fondo direktorius ir ŽŪR Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Arūnas Svitojus jau darbavosi ŽŪM – jis tapo Veislininkystės inspekcijos viršininku. Vėliau, kai A.Svitojus pradėjo vadovauti Baltijos labdaros fondui, tuometinė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė kartą jį viešai pavadino diversantu. Šį kartą A.Svitojus nepagailėjo ministerijai kritikos. Anot jo, anksčiau mes atsilikdavome tik nuo estų, paskui mus aplenkė lenkai, o pastaraisiais metais daugelyje žemės ūkio sričių lenkia ir latviai. Kas tai? Kompetencijos stoka? Kodėl mes ne tik nežengiame į priekį, ką daro visos kaimyninės šalys, bet neretai einame atgal? Ir tėškė įžūlų pasiūlymą:

„Būtų gerai, kad nuo šios dienos Žemės ūkio ministerija, iki darbų perdavimo būsimiems vadovams, nebedirbtų arba nors nepriimtų jokių svarbių dokumentų. Pakuokitės daiktus ir nebekenkite.“

Kitas ŽŪR tarybos narys, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas nepritarė kolegai ir pasistengė ištirpdyti įtampą: „Nesutinku. Turime suteikti jiems galimybę išpirkti nuodėmes. Tegul per paskutines darbo savaites priima, pavyzdžiui, nuostolių dėl afrikinio kiaulių maro kompensavimo taisykles, ir  tegul tai padaro nelaukdami, jau rytoj.“

Keistoki argumentai

Gal be reikalo puolame viceministrą ir ŽŪM? Štai Eurostat duomenys apie žemės ūkio produkciją, tenkančią hektarui žemės ūkio naudmenų. 2015 m. duomenimis, tarp 28 ES narių Lietuva yra trečia nuo pabaigos – 869 eurai. Tik tiek produkcijos pagaminame iš vieno hektaro. Blogiau už mus dirba tik bulgarai (752 eurai) ir latviai (666 eurai). O štai kaimynai lenkai iš hektaro išspaudžia jau 1 506 eurus. Danų pajamos iš hektaro 3 917 eurų, o vidutiniškai ES – 2 283 eurai.

„Argi mes neskyrėme lėšų ūkiams modernizuoti?“– gynėsi S.Cironka.

ŽŪM giriasi daug lėšų skyrusi infrastruktūrai kaime, esą sukūrusi per 3 000 naujų darbo vietų. Taigi turėtume padaryti išvadą, kad kaime gyvenančių žmonių pragyvenimo lygis turėjo išaugti. Deja, labai konkretūs duomenys rodo, kad taip nenutiko. Skurdo lygis per pastaruosius ketverius metus iš esmės nepasikeitė – svyravo ties 40 proc. riba, o kaimo gyventojų skaičius būtent per šiuos metus sumažėjo katastrofiškai.

„Mes negalime atsakyti už visus kaimo gyventojus. Kaime yra ir mokyklų, ir ligoninių, ir stogų, ir kelių“, – aiškino S.Cironka.

Šie argumentai paveikė ne visus.

„Viceministre, neverkite man ant peties galvą padėjęs, kad jūs nieko negalėjote pakeisti. Nepagelbėjo kitos ministerijos? O ar Vyriausybės posėdžiuose prašėte,  reikalavote, kad jos padėtų? Beje, ar nors viena žemdirbių organizacija matė paskutinį Kaimo plėtros programos variantą, kuris buvo pateiktas Briuseliui? Nė viena. Taip yra todėl, kad ministerija mano, jog apie žemės ūkio reikalus ji geriau už mus išmano. O vėliau teisinasi, kad neklysta tik nedirbantieji“, – tikino S.Dimaitis.

A.Baravykas smogė paskutinis ir be pasigailėjimo: „Tai ne strateginiai sprendimai ir ne strateginė programa. Tai imitacija. Surašė ES paramos priemones ir jas pavadino strategine programa. Imitacija!“

2015 m. duomenimis, tarp 28 ES narių Lietuva yra trečia nuo pabaigos – 869 eurai. Tik tiek produkcijos pagaminame iš vieno hektaro. Blogiau už mus dirba tik bulgarai (752 eurai) ir latviai (666 eurai).

Aliejus ant ministerijos žaizdų

Juratė Dovydėnienė, ŽŪK „Pieno puta“ direktorė

Noriu paminėti darbus, už kuriuos būtų galima padėkoti šiai ministerijai. Manau, kad ji buvo pirmoji, kuri į kooperaciją pažiūrėjo kaip į reiškinį, kurį reikia remti, kad būtų  pasiekta naudingų tikslų. Be to, buvo priimtas įstatymas, kuris leido atsikratyti netikrų kooperatyvų. Ankstesnės ministerijos tik pažadais guosdavo. Kitas geras darbas – kooperuoti ūkininkai gavo 10 proc. didesnes išmokas iš nacionalinio biudžeto, ir tai yra realus kooperacijos skatinimas. Planuojama įgyvendinti ir kitas lengvatas kooperatyvams.  Gaila, kad užstrigo Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Idėjos buvo geros, tačiau įstatyme buvo daug spragų ir pieno supirkėjai jomis pasinaudojo. Įstatymą būtina tobulinti ir skirti lėšų jam viešinti.

Programas lopo įsakymais

Kęstutis Juozas Saikevičius, Lietuvos ristūnų sporto sociacijos prezidentas

Su ministerija tarėmės ir dėl Gyvulininkytės, ir dėl Veislininkystės programų kūrimo. Turėjome didelių vilčių, tačiau viskas sustojo, nieko neatlikta. Mano manymu, būtent dėl ministerijos kaltės. Kaip dirbama? Štai ŽŪM vykdomų programų sąmatų pagal priemones patvirtinimo pakeitimas. Visi žinome, kad tos programos įsakymais buvo keičiamos per metus apie dešimt kartų. Mums taip ir nepavyko sužinoti, kas siūlo tokius pakeitimus, kodėl? Mūsų nuomonė ministerijai buvo ir yra nereikalinga. Todėl ir kepami įstatymai, nes paaiškėja, kad reikia taisyti absurdiškas klaidas. Ir taip be pabaigos. O mūsų pasiūlymai ir toliau ignoruojami.