Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Reformos planas – šakėmis ant vandens?

Kai praėjusią savaitę žemės ūkio ministras Giedrius Surplys Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje pirmą kartą viešai paskelbė apie priimtą sprendimą prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) prijungti Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) bei VšĮ „Ekoagros“, visi pamanė, kad netrukus bus paskelbti konkrečiais skaičiavimais paremti šio sumanymo argumentai. Nesulaukėme. Paaiškėjo, kad tokio tyrimo net nebuvo.

Bandė priekaištauti

Priminsime, kad VMVT yra pavaldi Vyriausybei, VAT yra prie Žemės ūkio ministerijos, o „Ekoagros“ yra viešoji įstaiga, todėl jungiant šias institucijas reikės pakeisti ir teisės aktus, įstatus, nuostatus ir kt. Taigi iškils įvairiausių niuansų, kuriuos iki reformos gali numatyti tik konkrečių sričių specialistai. O jie kol kas tik gūžčioja pečiais. Jų nuomonės valdžia neklausė, sprendimą priėmė ekspromtu.

Kelis klausimus ministrui pateikė po paskelbtos naujienos atsitokėję ŽŪR tarybos nariai: kas, kodėl, kaip, kada, per kiek laiko? Tačiau visų atsakymų tą dieną nesulaukė.

„Tai yra Vyriausybės projektas. Man irgi kilo abejonių, iš pradžių bandžiau prieštarauti, tačiau vėliau pamaniau, kad Vyriausybės pateikti argumentai yra racionalūs. Pavyzdžiui, visi esame suinteresuoti biurokratinio aparato mažinimu, o vieno langelio principas ūkininkams bei su žemės ūkiu susijusiems verslininkams turėtų patikti“, – paaiškino G.Surplys.

G.Surplys

Valdininkai sugeba daugintis

Iš patirties žinome, kad visais valdžios pažadais tikėti neverta. Pavyzdžiui, jau ne viena Vyriausybė žadėjo mažinti biurokratinį aparatą, tačiau neretai sužinodavome, kad, sumažinus vieną tarnybą, išsiplėsdavo kita. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai VAT įkurta 2010 m. liepos 1 d., kai buvo sujungtos trys institucijos: Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba bei Valstybinis augalų veislių tyrimo centras.

Tuometinis VAT direktorius Evaldas Zigmas Čijauskas optimistiškai tvirtino, kad reorganizacijos metu sumažėjo biurokratijos gretos – buvo atleisti 84 specialistai, o iš trijų institucijų suburtoje VAT liko dirbti 255 darbuotojai. Praėjo 7 metai ir 6 mėnesiai, susumuokime rezultatus. 2018 m. IV ketvirčio duomenimis, VAT darbo užmokesčio sąraše įrašyti jau 325 darbuotojai. Išvada: valdininkai sugeba daugintis net nepalankiausiomis sąlygomis.

Arklį kinko atvirkščiai

„Valstiečių laikraštis“ Žemės ūkio ministerijos pasiteiravo: kiek, sujungus minėtas institucijas, sumažės valdininkų etatų, kaip bus perskirstomi darbai, kiek valstybė sutaupys lėšų ir kiek ūkininkai bei su žemės ūkiu susiję verslininkai sutaupys laiko, kada bus pristatytas naujos struktūros modelis, kada Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai Žemės ūkio ministerijos socialiniams partneriams pateiks skaičiavimais pagrįstas išvadas?

VAT ir „Ekoagros“ vadovų pasiteiravome, kaip jų vadovaujamos institucijos ruošiasi sujungimo procesui? Paaiškėjo, kad paskelbti planai kol kas yra parašyti šakėmis ant vandens. Vaizdžiai šią situaciją galėtume apibūdinti taip – arklį kinko ne prieš, o už vežimo, t. y. valdžia (Vyriausybė) sugalvojo, nusprendė, o Žemės ūkio ministerija bei sujungiamos tarnybos turės pačios pasirūpinti, kad sumanymas būtų kam nors naudingas.

Sudaryta darbo grupė

Paaiškėjo, kad minėtų institucijų sujungimo idėją Vyriausybei pakišo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2018 m. gruodžio 12 d. ji ir pateikė Vyriausybei Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planą, kuriame numatytos 28 priemonės, tarp kurių 6 užkliudys ir ŽŪM. Tačiau projektas VMVT sujungti su VAT ir „Ekoagros“ – išskirtinis. Jeigu Energetikos, Sveikatos bei Finansų ir Aplinkos ministerijos turės sujungti po dvi institucijas, tai Žemės ūkio ministerijai teko sudėtingesnė užduotis.

„Siekdamas įgyvendinti šį Vyriausybės sprendimą, žemės ūkio ministras 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3D-5 inicijavo projektą, yra sudaryta jo darbo grupė, patvirtintas veiksmų planas. Projektui įgyvendinti reikalingi teisės aktų projektai bus parengti iki 2019 m. kovo 18 d., tada ir galėsime išsamiau atsakyti į Jūsų klausimus“, – „Valstiečių laikraščiui“ atsakė Žemės ūkio ministerija.

Beje, konsolidacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2020 m. sausio 1 d. Maždaug tada įsibėgės ir Žemės ūkio ministerijos kraustymasis iš Vilniaus į Kauną.

Įvairios nuomonės

Kad Žemės ūkio ministerijos sudarytai darbo grupei būtų paprasčiau dirbti, ŽŪR tarybos nariai ministrui pateikė pasiūlymų, abejonių ir informacijos apmąstymams.

Štai Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius bei ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas abejojo tokio sumanymo nauda: „Kas vadovaus reformuotai struktūrai? Prieš kelerius metus buvo peršamas pasiūlymas, kad VMVT vadovautų ne specialistas, bet politikas. Tenka dalyvauti COPA/COGECA ir kitų organizacijų posėdžiuose, todėl galiu patikinti – kai susirenka įvairių šalių tokio pobūdžio institucijų vadovai, tai neturinčiam veterinarijos žinių ten geriau nesirodyti. Kita vertus, jeigu prie VMVT prijungsite VAT, tai ar veterinaras supras augalininkystės srities specifinius niuansus? Ar numatėte prijungimo pasekmes?“

„Vadovaus direktorius, bet jis turės pavaduotojus – konkrečios srities specialistus. Manau, kad tiek veterinarijai, tiek fitosanitarijai reikėtų vadovauti iš vienos institucijos. Daugelyje ES valstybių taip ir dirbama“, - aiškino G.Surplys.

„Ar nesugadinsite iki šiol pakankamai gero VMVT tarptautinio įvaizdžio? Patikėkite, jos veiklos pobūdis yra labai platus, tarnybos veikla susijusi ir su visuomenės sveikata, o dabar jai reikės užsiimti augalininkystės reikalais?“ – klausė ir stebėjosi veterinarijos gydytojas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos valdybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Lūža.

„Tačiau ir VAT veikla susijusi su visuomenės sveikata, juk fitosanitarinė kontrolė yra VAT veiklos akiratyje. Be to, muitinėje šiuo metu dirba ir VMVT, ir VAT atstovai. Taigi viena institucija šiuos darbus galės atlikti efektyviau“, – nenusileido G.Surplys.

„Esu įsitikinęs, kad darote nedovanotiną klaidą. Kai tai sumanę žmonės išmanys daugiau, tada jie supras, ką padarė“, – rėžė A.Lūža.

A.Lūža

Sertifikavimo niuansai

Tiek VMVT, tiek „Ekoagros“, tiek VAT yra akredituotos Nacionalinio akreditacijos biuro ir tai suteikia joms teisę, pavyzdžiui, išduoti tam tikrus sertifikatus. ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis atkreipė dėmesį į problemas, kurių gali kilti dėl naujai kuriamos struktūros akreditavimo problemų.

„Taigi kaip nauja tarnyba suderins visas numatytas funkcijas, kurias dabar vykdo visos trys akredituotos?“ – klausė S.Dimaitis.

Kitas niuansas – ne paslaptis, kad funkcijas, kurias Lietuvoje atlieka „Ekoagros“, kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, atlieka kelios net privačios institucijos. Įstatymai tuo užsiimti nedraudžia ir Lietuvoje.

„Neturiu konkrečių skaičiavimų, tačiau patirtis kitose srityse rodo, kad privačios struktūros neretai tas pačias paslaugas atlieka pigiau ir geriau“, – teigė S.Dimaitis.

„Vis dėlto tikiuosi, kad sutaupysime. Labai norėčiau, kad ūkininkauti ekologiškai būtų kuo pigiau. Manau, tai yra esminis skirtumas tarp paslaugas teikiančios valstybinės įstaigos ir privačios. Valstybinė įstaiga paslaugas gali teikti pigiau“, – tikino G.Surplys, bet konkrečių argumentų nepateikė.

Taigi kol kas niekas negali garantuoti, kad prie VMVT prijungę „Ekoagros“ laimėsime. Vieno langelio principas? Bet jeigu įsikurs privati struktūra, tai šio argumento neliks.

„Vieno langelio principą reikia diegti, ir jis svarbus tose srityse, kurias valdo tik valstybė. O sertifikavimo paslaugas turi teisę teikti ne tik valstybė, todėl pateikiami institucijų sujungimo argumentai neįtikina“, – svarstė S.Dimaitis.

O gal ši reforma turi tik sukelti diskusijas ir atitraukti dėmesį nuo svarbesnio spręstino klausimo, pavyzdžiui, kodėl šiuo metu pasėlių deklaravimas tvarkomas per Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, o ne per Nacionalinę mokėjimo agentūrą? Ūkininkai tik paplotų, jeigu būtų sujungtos šios dvi institucijos.

Sigitas Dimaitis

Reikėtų pasitarti ir pasverti

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Kai kurios valstybės sujungė panašias arba susijusias funkcijas dėl eksporto, dėl darbo muitinėse atliekančias tarnybas. Daugiau klausimų kelia VšĮ „Ekoagros“ prijungimas prie VMVT. Seimo Kaimo reikalų komitetas šio klausimo dar nesvarstė, išsamios informacijos bei šios reformos priežasčių ir konkrečių skaičiavimų neturiu, todėl kol kas negaliu nei pritarti, nei prieštarauti pateiktiems planams. Galiu tik pasakyti, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas ministerijai bei Vyriausybei pateikė daug pasiūlymų ir raginimų mažinti biurokratinę naštą. Laukiame atsakymo. Ūkininkai skundžiasi dėl perdėto kontrolierių aktyvumo, tai gal sujungiant tokio pobūdžio tarnybas siekiama sumažinti tikrinimų skaičių? Tačiau norėčiau pabrėžti, kad prieš priimant sprendimus reikėtų pasitarti su specialistais, pasverti teigiamus ir neigiamus niuansus. Dar ne vėlu tai padaryti, o mūsų komitetas šį klausimą aptars vasario mėnesį.

Rekomenduojami video