LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nepaisant to, kad šių metų pavasario ir vasaros orai permainingi, fiksuojamas didelis drėgmės deficitas atmosferoje ir dirvožemiuose. Bendras kritulių kiekis nėra mažas, tačiau sausras nulemia ilgas laiko tarpas tarp liūčių ir nevienodas kritulių pasiskirstymas teritorijoje – dauguma žemių yra perdžiūvusios, o kitos – net per šlapios. Tokia situacija būdinga ne tik šalies mastu, bet net ir vieno kaimo ribose. Dabar, kai pajutome ir karštų orų šalies rekordus, ir stichinių liūčių atskirus pliūpsnius, turime įvertinti savo pasėlius, kad priimtume tinkamus sprendimus dėl tolesnės jų priežiūros.
Žieminių rapsų pasėlių produktyvumas ir tankumas sumažėjo
Šią vasarą žieminių rapsų auginama daugiau kaip 200 tūkst. hektarų. Reikia pripažinti, kad jų vizualinė būklė yra gera. Įdomu tai, kad dauguma ūkininkų net nepastebėjo, kad žieminių rapsų pasėliai išretėjo, nes vizualiai pokyčių nematyti. Kiekvieno rapso užimamas plotas per šį laiką padidėjo dėl išsiplėtusių šalutinių ūglių su ankštaromis gausos. Tačiau atlikti ekspediciniai tyrimai rodo, kad iki birželio pradžios didesnės žieminių rapsų pasėlių dalies vidutinis tankumas buvo 0,20–0,28 mln./ha augalų. Po ekstremalių birželio mėnesio karščių ir didelio drėgmės deficito dirvose pasėlių tankumas sumažėjo iš esmės – vidutiniškai nunyko kas ket-virtas augalas.
Dabar žieminių rapsų pasėlių vidutinis tankumas yra toks: karbonatingų priemolių dirvose – 0,18–0,25; rūgštokuose priemoliuose – 0,16–0,22, priesmėliuose – 0,14–0,19 mln./ha augalų. Žinoma, faktinis pasėlių tankumo margumas yra daug didesnis, nes jį lemia ir kiti veiksniai. Būtina pabrėžti, kad tokio masto pasėlių tankumo vidutinis sumažėjimas tik priartino juos prie optimalių tankumo parametrų, nes pavasarį žieminių rapsų pasėliai buvo per tankūs. Tiksliau prognozuoti būsimo sėklų derlingumo dar negalima, nes neaišku, kiek žieminiai rapsai iki kūlimo pradžios sugebės išsaugoti ankštarų, sėklų ankštarose ir kokios masės bus sėklos.
Šie klausimai svarbūs kiekvienam rapsų augintojui, nes per pirmąsias dvi birželio savaites sumažėjo ir žieminių rapsų produktyvumo elementų reikšmės. Pirmiausia nunyko dalis silpnesnių ankštarų, paskui ankštarų viršūnėse kitų sėklų augimo reikmėms buvo sunaudotos užsimezgusios 3–6 sėklos. Dėl sausros sumažėjus fotosintezės procesui, sulėtėjo sėklų masės didėjimas ir t. t. Po praėjusių trumpalaikių lietų „aliarminis pavojus“ smarkiai sumažėjo, tačiau pasėliams vis dar reikalinga pagalba. Karšti ir sausi orai paveikė jau gerokai „pagyvenusius“ (X–XI organogenezės etapai) rapsus: ne tik sutriko jų medžiagų apykaitos ciklas, bet ir smarkiai sumažėjo šaknų absorbcinė galia. Dėl to augalus reikia skubiai patręšti azotu ir mažu kiekiu mikroelementų, kad būtų atkurtas fotosintezės procesas ankštarose, ir sėklos būtų aprūpintos jų augimui būtinais maisto junginiais.
Primename augalo produktyvumą nulemiančių veiksnių reikšmę būsimiems derlingumo dydžiams: jei ankštarų kiekis augale sumažėja 1 vnt., pasėlio derlingumas sumažėja 20 kg/ha, sumažėjus sėklų kiekiui ankštaroje 1 vnt., derlius sumažėja 220 kg/ha, sumažėjus 1 000 sėklų masei 1 g, derlius sumažėja net 720 kg/ha ir atvirkščiai.
Kaip matote, šiuo metu svarbiausia ankštarose išsaugoti daugiau sėklų ir skatinti jų masės didėjimą. Tai galėtumėte pasiekti, jei pasėlius per ankštaras dabar patręštumėte karbamido (40 kg/ha) + Yelia NPK (3,0 kg/ha) + Thiomax Oil (1,0 l/ha) + Microfert (1,0 l/ha) mišinio tirpalu. Jei biostimuliatorius Microfert tinkamai suveiktų ir ankštarose išliktų aktyvaus chlorofilo, tręšimą per ankštaras galėtumėte pakartoti. Tik šį kartą nenaudodami mikroelementų. Turime daug duomenų, patvirtinančių tokio tręšimo naudą.
Žieminių kviečių pasėliai praretėjo, bet išliko aukštas produktyvumas
Kaip žieminių rapsų, taip ir žieminių kviečių pasėliai per birželio pirmąją pusę pastebimai praretėjo. Nunyko beveik visi antro krūmijimosi ciklo šalutiniai stiebai ir dalis pirmo ciklo šalutinių stiebų, tačiau produktyvaus krūmijimosi koeficientas išliko aukštas – 1,8–2,2. Didžiojoje šalies teritorijos dalyje dabartinis žieminių kviečių pasėlių vidutinis produktyvus tankumas yra įvairus – nuo 4,2 iki 6,4 mln./ha stiebų. Tokio pasėlių tankumo pakanka norint prikulti 6,5–10,0 t/ha. Šią vasarą turbūt svarbiausias pasėlio produktyvumo rodiklis bus 1 000 grūdų masės reikšmė, nes, tęsiantis sausrai, sunku tikėtis išauginti didesnės nei standartinės masės (45 g) grūdus. Esame paskaičiavę, kad, 1 000 grūdų masei sumažėjus vienu gramu, derlingumas sumažėtų 175 kg/ha, o varpoje nunykus vienam grūdui – 200 kg/ha.
Šiuo metu svarbiausia – padėti žieminių javų pasėliams išsaugoti varpoje esančius grūdus (34—38 vnt.) ir tokiu mastu juos pamaitinti, kad jų 1 000 vnt. masė pasiektų bent 43–47 g. Tuomet net ir retesniuose pasėliuose būtų galima prikulti iki 8 t/ha grūdų.
Investavę į pasėlius apie 80 Eur/ha (jų pakaktų trims tręšimams per lapus), grąžos gausite apie 135 Eur. Žieminiams javams tręšti per lapus darbinį tirpalą sudarykite iš karbamido (20 kg/ha) + Yelia NPK (5,0 kg/ha) + Thiomax Oil (3,0 l/ha) + Microfert (1,0 l/ha). Po 7–10 dienų tręšimą pakartokite naudodami karbamidą (30 kg/ha) + Yelia NPK (3,0 kg/ha) + Thiomax Oil (1,0 l/ha) + Microfert (0,5 l/ha). Trečią kartą patręšti per lapus reikia praėjus 7–10 dienų po antrojo tręšimo, tirpalui naudoti tik karbamidą (40 kg/ha).
Šiuose tirpaluose yra visų reikalingų makroelementų (azoto, fosforo, kalio, sieros, magnio), kad augalas galėtų ir toliau intensyviai sintetinti organinius junginius, nuolat judančius į augančius grūdus, ir taip ne tik išsaugoti dalį grūdų nuo nunykimo, bet ir padidinti jų masę. Svarbu ir tai, kad, naudojant šiuos tirpalus, augalai gauna ir įvairių mikroelementų (boro, geležies, mangano, molibdeno, cinko, kobalto, vario). Šie užtikrina, kad augalui netrūktų įvairių fermentų, fitohormonų, tai taip pat suaktyvina augalų fotosintezę, metabolizmo procesus ir skatina augalo produktyvumą, t. y. didesnio grūdų derlingumo formavimą.
Daugelis vasarojaus pasėlių yra optimalaus tankumo
Jei ankštarų kiekis augale sumažėja 1 vnt., pasėlio derlingumas sumažėja 20 kg/ha, sumažėjus sėklų kiekiui ankštaroje 1 vnt., derlius sumažėja 220 kg/ha.
Šiemet vasarinių augalų sėklų daigumas (75–90 proc.) buvo rekordinis, todėl ir vasarinių javų tankumas dažname lauke buvo optimalus ar net per didelis. Tačiau dėl sausų ir šiltų orų visos vasarojaus rūšys augo bei vystėsi pagreitintu tempu. Šaunuoliai mūsų ūkininkai, kad šį pavasarį pavyzdingai vykdė visus numatytus pasėlių priežiūros darbus. Ir dabartiniai vasarojaus pasėlių būklės parametrai tikrai yra geresni už daugiamečius, o savo išsivystymo laipsniu juos lenkia ne mažiau kaip 10 dienų. Pietinėje Lietuvoje ankstyvos sėjos ir našesnėse žemėse auginamų vasarinių miežių varpose grūdų tūris beveik pasiekė galutinius parametrus, nors sausųjų medžiagų koncentracija juose dar ne visuose laukuose siekia 10 procentų.
Šią vasarą, kai vasarojaus augalų vystymasis net 10–14 dienų lenkia įprastinę ribą, ypač gerus rezultatus duotų priemonės, sukeliančios augalams žalinimo efektą, t. y. tręšimas azotu – ir antžeminiu, ir per lapus būdais. Vėlyvas tręšimas azotu pratęsia chlorofilo darbo ir augalų vegetacijos laiką iki 7–12 dienų. Augalų tręšimas per lapus akimirksniu paskatina fotosintezės intensyvumą ir akivaizdžiai pratęsia augalų vegetaciją. Tręšimui per lapus reikia naudoti subalansuotus tirpalus, kuriuose būtų svarbiausių elementų, reikalingų normaliam augalų vystymuisi ir intensyviam fotosintezės procesui, kartu – didesniam augalų derlingumui. Augalai gaus visų reikalingų maisto medžiagų, jei maitinamąjį tirpalą sudarysite naudodami: karbamidą (20 kg/ha) + Yelia NPK (4–5 kg/ha) + Thiomax Oil (2–3 l/ha) + Microfert (1 l/ha). Po 7–10 dienų purškimą šiuo tirpalu pakartokite. Žinant fotosintezės produktyvumo parametrus javuose po jų apsivaisinimo proceso (100–150 kg/ha SM), dėl žalinimo efekto pasėlio derlingumą galima padidinti net 0,75–1,25 t/ha, palyginti su variantu be žalinimo. Todėl nedelskite ir patręškite savo pasėlius per lapus arba abiem būdais, t. y. per lapus ir antžeminiu būdu. Neapsiribokite tik vasarinių kviečių tręšimu. Tręškite beveik visas vasarinių javų rūšis, jei iki jų vaškinės brandos liko daugiau kaip 10–14 dienų. Jei pasėliai dėl kokių nors priežasčių nesugebės iki galo pasisavinti per dirvą gautų azoto trąšų, jos bus sunaudotos dirvožemio mikroorganizmų humifikacijos procese.
Ankstyvaisiais grūdų formavimosi ir grūdų užsipildymo tarpsniais neretai daug žalos padaro amarai. Jie gali suformuoti nedideles kolonijas ant lapų, bet dažniausiai kenkėjai įsikuria varpose, užpildydami tarpus tarp varpučių, ir maitinasi besiformuojančių grūdų sultimis. Amarai daugiausia žalos pridaro, kai gausiai išplinta iki pieninės javų brandos. Pasėlių apsaugai nuo šių kenkėjų kartu su tręšimo tirpalais per lapus reikėtų panaudoti ir insekticidą Proteus (0,75 l/ha). Insekticidų neverta naudoti vėliau kaip iki pieninės augalų brandos.
