Prityrę sodininkai teigia, kad šiemet lietuviškų graikinių riešutų nedaug galės pasiūlyti pardavimui, o lazdynų riešutai, kurių gausiai užderėjo, gerokai pakirmiję.

Nederlingi metai

Marijampolės krašto ūkininko agronomo Algirdo Jušinsko sode Meškučių kaime auga ne tik obelys, bet ir riešutmedžių bei lazdynų plantacija. Ūkininko sodybos kieme keroja daugiametis motininis riešutmedis. Šeimininkas užsiima selekcija, graikinių riešutmedžių daiginimu, sodinukų auginimu.

„Šie metai riešutmedžiams buvo nederlingi, jie beveik tušti. Manau, jiems pakenkė pavasario šalnos. Visoje Lietuvoje beveik nesulaukta graikinių riešutų derliaus, mano sode irgi nebuvo ko raškyti – pribrendo tik vienetai“, – teigė augintojas iš Suvalkijos. Tačiau šiemečiai lietūs riešutmedžiams buvo į naudą – medžiai tapo augesni, jiems pakako drėgmės ir šilumos.

Šiek tiek graikinių riešutų A.Jušinskas pasirinko tik sėklai. Jam pačiam saviems poreikiams šiemet trūksta riešutų, tad parduoti žmonėms jų visai neturi. „Šįmet pardavimui iš viso nebus lietuviškų graikinių riešutų, o jeigu kur bus, tai tik atvežtinių“, – prognozavo ūkininkas. Dėl menko derliaus jis per daug neliūdi: „Man šitų medžių grožis svarbesnis už naudą“, – sakė Meškučių kaimo sodininkas.

A.Jušinsko graikiniai riešutmedžiai niekada nepramečiuodavo, derėdavo kiekvienais metais, o kas trejus metus – ypač gausiai. „Pernai buvo labai gausus derlius, šiemet – minimalus“, – teigė sodininkas.

Meškučių kaime graikinių riešutmedžių šakos buvo tuščios, tačiau A.Jušinskui pavyko išauginti sodinukų. R. Kazakevičienės nuotr.

Įamžino nuotraukose

Kaunietė ūkininkė Rita Bulaukienė graikinius riešutmedžius augina 48 ha plote Elektrėnų krašte. Jai neišdildomą įspūdį padarė šiemet pavasarį itin gražiai žydėję riešutmedžiai. Juos moteris įamžino net nuotraukose. „Stebino dideli gražūs žiedai, deja, gegužės mėnesio šalnos visus juos nušaldė ir sunaikino būsimą riešutų derlių. Šiemet neriešutiniai metai“, – sakė graikinių riešutų puoselėtoja.

Ar turės dauginimo medžiagos, ūkininkė dar nežino, nes laukuose labai šlapia. Nors derlius šiemet nedžiugina, tačiau ūkininkė nenusivylė pasirinkusi auginti graikinius riešutmedžius. Beje, įvairių išbandymų ji patiria beveik kasmet. Jos ūkis yra šalia miškelio, todėl žalos padaro ir žvėrys.

„34 arų plote buvau pasodinusi 56 medžius, dalį jų teko atsodinti. Ateičiai paliksiu tik apie 30 riešutmedžių, nes jie taip suaugo, kad vienas kitą šakomis remia“, – mintimis apie ateities planus dalijosi riešutmedžių augintoja.

Vieną riešutmedį R.Bulaukienė augina Kaune prie namų, bet ir šis šiemet riešutų nesubrandino. Pasak jos, graikiniai riešutmedžiai derliaus nedavė visoje Lietuvoje.

Sugraužė vabaliukai

Šalnos šiemet pakenkė tik graikiniams riešutmedžiams, o lazdynai buvo pilni riešutų. Deja, jų tykojo kiti pavojai. Pasak Meškučių kaimo ūkininko A.Jušinsko, problemų su lazdynais turėjo tie sodininkai, kurie pavasarį nenupurškė jų nuo kenkėjų. Prityręs sodininkas įsitikinęs, kad būtina sąžiningai kasmet pavasarį net du tris kartus juos nupurkšti.

„Atrodo, išoriškai gražus lazdyno riešutas, bet atidžiau apžiūrėjęs pamatai skylutę. Tai riešutinio vaisiastraublio darbas. Jis pavasarį padeda kiaušinėlį į besimezgantį vaisių. Vikšrelis vystosi visą vasarą. Rudenį, kai riešutas subręsta, vikšras sudoroja branduolį ir prasigraužęs skylutę išeina. Palieka riešuto vidų sugadintą 100 procentų, o pačiame riešuto kevale – tik mažą skylutę. Sodininkui tai baisi bėda“, – apie vabaliukų sugraužtus riešutus pasakojo lazdynų augintojas.

Pasak A.Jušinsko, geru lazdynų riešutų derliumi šiemet džiaugiasi tik tie, kurie apsisaugojo nuo riešutinių vaisiastraublių. Tie, kurie šiais metais lazdynų pavasarį neapdorojo, prarado apie 70 proc. šių riešutų derliaus.

Kauniečio pilni aruodai

Rimas Norus iš Kauno rajono džiaugiasi jo lazdynų miškelyje-plantacijoje labai gerai užderėjusiais riešutais. Norų ūkyje šiemet iš hektaro gauta iki 3 tonų lazdynų riešutų, tačiau kenkėjai nemažai jų sugadino. Anot jo, atsparumas priklauso nuo dauginimo medžiagos. Iš motininių medžių atlankų išauginti lazdynai atsparesni nei iš paprastų riešutų.

Norų ūkyje šiemet iš hektaro lazdynų gauta iki 3 tonų riešutų. R. Kazakevičienės nuotr.

Sodininkas R.Norus turi modernios technikos, todėl gali dirbti novatoriškai. Pirmiausia jis nusipirko rūšiavimo mechanizmą, kuris išpučia lapus, atskiria gerus riešutus nuo blogų ir iškulia iš kekių. Žemės siurblys padeda surinkti riešutus nuo žemės. Skirtų per žiemą laikyti riešutų neskina nuo šakų, nes jų branduoliai susitraukia. Todėl riešutus R.Norus renka tik tada, kai subrendę patys nukrinta ant žemės.

Sodininkas sakė jau beveik baigiantis doroti paskutinį riešutų derlių. Jį pila į gerai vėdinamas patalpas. Taip riešutus gali saugoti ilgesnį laiką, nenukenčia jų kokybė.

Sodininkas R. Norus turi modernios technikos. Ši mašina atskiria gerus riešutus nuo blogų ir iškulia juos iš kekių. R. Kazakevičienės nuotr.

Nėra ko skųstis

Kęstutis Obelevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius

Vargu ar reikėtų skųstis, nes graikinis riešutmedis – pietų augalas, o saulės Lietuvoje nebuvo bemaž visą vasarą. Lietuvoje auginame sėjinukus dėl to, kad jie atsparesni. Paprastai formos atrenkamos iš sėjinukų. Tų morfologinių formų yra labai įvairių: vienų vaisiai anksčiau subręsta, kitų – vėliau, vienų riešutai būna pailgi, kitų – apvalūs ir t. t. Jie gali pasižymėti labai įvairiomis savybėmis.

Įvairiose šalyse, ypač pietų, sukurta įvairių riešutmedžių veislių. Vidurinėje Azijoje sukurtos veislės Ideal riešutmedžius bandoma auginti ir Lietuvoje. Jie auga kaip krūmai ir dera du kartus. Pirmą kartą pražysta pavasarį, paskui – vasaros pradžioje. Lietuvoje antras derlius nesunoksta. Jeigu ir užmezga vaisių, tai nepasakyčiau, kad būtų labai geras pasirinkimas. Neteko girdėti, kad Lietuvoje kas nors augintų savo išvestus riešutmedžius, būtų sukurta jų veislių.

Botanikos sode šiemet graikinių riešutų derlius mažesnis negu įprastais metais, bet visai neblogas. Apie Kauną graikiniai riešutmedžiai apšąla labai retai, nes jie žydi vėlai.