Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rūpintis dirvožemiu apsimoka

Kiekvienais metais augalininkystės ūkiuose nuimant gausius javų, rapsų, bulvių, cukrinių runkelių ir kitų prekinių augalų derlius, dirvožemis netenka nemažo kiekio maisto medžiagų bei humuso. Mokslininkų teigimu, padėti užkirsti tam kelią gali tarpinių opasėlių– posėlinių ir įsėlinių – auginimas.

Dirva degraduoja

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktoriaus prof. dr. Vaclovo Bogužo, Lietuvoje didžioji dalis laukų nuėmus derlių iki pavasario lieka neužimti, plyni, be dengiamųjų augalų, todėl lietingais rudens ir pavasario laikotarpiais jie būna skalaujami gausių kritulių. Jei toks laukas retsykiais dar ir įdirbamas, jame esantys mikroorganizmai labai intensyviai ardo dirvoje esančią organinę medžiagą ir atpalaiduoja azotą. Šis azotas, nesant augalų, kurie tuo metu galėtų jį pasisavinti, esant gausesniam lietui, lengvai išplaunamas į vandens telkinius.

„Tokia netektis žemdirbiams labai brangiai kainuoja, nes šiems nuostoliams kompensuoti tenka didinti išlaidas mineralinėms azoto trąšoms. Be to, dėl prarastos organinės medžiagos prastėja dirvožemio kokybė, didėja erozijos pavojus, dirvos paviršiuje greičiau susidaro pluta ir pan. Taigi, jei dirva iki pavasario lieka nepadengta augalija, ji dar greičiau degraduoja“, – sakė prof. dr. V.Bogužas.

Gelbsti tarpiniai pasėliai

Anot profesoriaus, siekiant išvengti minėtų problemų, geriausiai pavasarį ar rudenį tame pačiame lauke prieš pagrindinius augalus arba po jų pasėti tarpinius pasėlius. Auginant juos, per metus tame pačiame lauke gaunamas dviejų ir net trijų rūšių augalų derlius. Daugelis tarpinių pasėlių augalų turi giliai prasiskverbiančias šaknis, kurios pasiima maisto medžiagas ir iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, todėl mažina maisto medžiagų išplovimą ir dirvos eroziją, pagerina dirvožemio oro laidumą.

„Be to, tarpiniai pasėliai, augdami laukuose, kuriuose nebeliko pagrindinių augalų, saulės energiją paverčia papildoma organine medžiaga. Tarpinių pasėlių sukaupta papildoma organinė medžiaga dirvožemiui yra nepaprastai reikalinga: dirvožemyje gausėja humuso, didėja dirvožemio mikrobiologinis aktyvumas, daugėja sliekų, gerėja dirvožemio struktūra. Taigi kartu didėja ir derliai“, – pabrėžė VDU ŽŪA Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius ir pridūrė, kad ūkininkams belieka tik pasirūpinti, kokius tarpinių pasėlių augalus pasirinkti, kad dirvožemyje nuolat gausėtų organinės medžiagos.

Augalai tvirtomis šaknimis

Prof. dr. V.Bogužas patarė posėliniam tarpiniam pasėliui parinkti augalus, turinčius tvirtas, giliai prasiskverbiančias į dirvą, šakotas šaknis ir užauginančius daug žaliosios masės. Nuo seno Lietuvoje žaliajai trąšai buvo sėjami lubinai ir jų mišiniai su kitais žemės ūkio augalais. Pastaruoju metu žaliajai trąšai sėjamos baltosios garstyčios, rapsai, kiek rečiau – aliejiniai ridikai. Esant palankioms sąlygoms, minėtų augalų sėklos greitai sudygsta, daigai sparčiai auga, augalų žaliojoje masėje susikaupia daug maisto medžiagų. Juos tinka auginti po vienmečių pašarinių žolių, nupjautų pašarams, ankstyvųjų bulvių, žieminių ir vasarinių javų, rapsų. Netinka auginti po cukrinių ir pašarinių runkelių, kukurūzų, vėlyvųjų bulvių, sojų, grikių, pupų.

Posėlinių tarpinių pasėlių auginimo sėkmė priklauso ne tik nuo sėjos laiko (vėliausias sėjos terminas – rugpjūčio 10–15 d.), bet ir nuo klimato sąlygų. Nuėmus pagrindinių žemės ūkio augalų derlių, posėlinio tarpinio pasėlio augalų vegetacijos periodas turi būti ne trumpesnis kaip 50–60 dienų, vidutinė paros temperatūra – ne žemesnė kaip 9 oC, kritulių turėtų iškristi ne mažiau kaip 160–200 mm. Dėl šios priežasties posėliniam tarpiniam pasėliui geriausiai tiktų trumpo vegetacijos periodo augalų rūšys: garstyčios ir aliejiniai ridikai. Kitų rūšių posėlinius tarpinius pasėlius būtina sėti dar anksčiau, priešingu atveju jų biomasės derlius bus visiškai menkas ir nebus naudos.

Raudonųjų ir baltųjų dobilų vertė

VDU ŽŪA mokslininkai tvirtina, kad dirvožemį puikiai pagerina ir įsėliniai tarpiniai pasėliai: daugiametės ankštinės žolės ar jų mišiniai su varpinėmis žolėmis, kurias daugelyje gyvulių neturinčių ūkių vengiama auginti. Raudonieji ir baltieji dobilai gali ženkliai pagerinti dirvožemį, praturtindami jį organine antžeminės dalies ir šaknų biomase bei ant jų šaknų simbiozėje su augalu gyvenančių gumbelinių azotą fiksuojančių bakterijų sukauptu biologiniu azotu. Šių savybių dėka dobilai yra vieni iš geriausių priešsėlių daugeliui prekinių augalų.

Auginant raudonuosius ir baltuosius dobilus kaip įsėlinius tarpinius pasėlius ar ilgalaikiame žolyne, gerėja dirvožemio struktūra, gausėja organinės medžiagos ir humuso kiekis. VDU ŽŪA mokslininkams atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad raudonuosius ir baltuosius dobilus pavasarį trumpam laikui (60–70 dienų) įsėjus į varpinius javus, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, galima tikėtis akivaizdžios naudos. Buvo pastebėta, kad, praėjus 60 dienų po sudygimo (lauke tai atitinka liepos pabaigą rugpjūčio pradžią), iki užarimo rudenį didžiausią požeminės ir antžeminės masės kiekį – 17,6 t/ha – buvo sukaupę baltieji dobilai, kurių sėklos norma buvo 8 kg/ha.

Atlieka tyrimus

Ukmergės rajone ekologinį ūkį puoselėjantis Valentinas Genys du dešimtmečius nearia dirvų, 15 metų nenaudoja mineralinių trąšų. Savo iniciatyva ūkininkas atlieka įvairius tyrimus. Jis beveik du dešimtmečius javų laukuose augina įsėlinius augalus, o posėlinius – trečius metus.

„Įsėlinius augalus, taip pat žiemkenčių bei vasarinių kultūrų veisles, tinkančias Ukmergės rajonui, tyrinėju 10 hektarų plote. Įgyvendindamas sėjomainą, stebiu, kokią naudą jie duoda organinės medžiagos kaupimui“, – sakė ūkininkas.

Pasak V.Genio, į posėlinių augalų sudėtį įeina: garstyčios, aliejiniai ir šakniniai ridikai, facelijos, linai, grikiai, saulėgrąžos, judros, taip pat šiurkštieji, persikiniai, egiptiniai vienmečiai dobilai. Šis mišinys sėjamas po derliaus nuėmimo. Ūkyje dar yra bandomi lubinų, peliuškų augalai, kurie sėjami skirtingu laiku.

„Posėliniai augalai apsaugo dirvožemį rudens ir pavasario periodais, kai dirvožemis ilgokai lieka neužimtas augalais. Paimdami iš dirvožemio maisto medžiagas šie augalai neleidžia išsiplauti azotui ir papildomai sukuria nemažą kiekį organinių medžiagų, kurios turi įtakos dirvožemiui ne vienus metus“, – pabrėžė V.Genys.

 

Rekomenduojami video