Šaltalankių augintojai tikina tokio gero derliaus kaip šiemet seniai neskynę. Šaltalankių augintojų Lietuvoje yra apie 100, konkurencijos nėra, nes uogų ir perdirbtos produkcijos trūksta. Lietuviškos uogos keliauja į Vokietiją, Švediją, Suomiją, Norvegiją.

Šaltalankių augintojai trina rankomis – derlius geras: ekologiniuose ūkiuose iš hektaro nuskinama po 2 tonas ir daugiau uogų.

„Šiais metais buvo labai daug kritulių ir mes turime derlių kaip laistomuose ūkiuose, tai atspindi ir derliaus, ir uogų dydis. Antras faktorius – pakankamai šalta vasara neleido vystytis daugeliui kenkėjų, kurie vasaros viduryje puola šaltalankius“, – sako Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos vadovas Gediminas Radzevičius.

Lietuvoje yra apie 100 augintojų, šaltalankiais užsodinti 2500 hektarų žemės. Pasak mokslininkų, oranžinės uogos – natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, stiprina organizmo atsparumą, puikus antioksidantas, šaltalankių aliejus mažina skausmą, gydo žaizdas.

Pasak augintojų, investicijos grįžta ne iš karto, o priežiūra reikalauja darbo.

„Jei nori verstis tiktai šaltalankiais, reikia turėti ne mažiau 10 hektarų. Skaičiuojant nuo ūkio įkūrimo, reikia ne mažiau kaip 5 metų, kad ūkis duotų grąžą. Tuomet būna pirmasis derlius, pirmuosius 4 metus derliaus neduoda. Labai reikia kreipti dėmesį į šaltalankių veisles“, – pasakoja šaltalankių augintojas Robertas Geištoraitis.

„Reiktų daugiau ir valstybės paramos mokymams tų žmonių, kurie naujai įkuria ūkius, jiems suteikti būtinų ekonominių, technologinių žinių. reikia vengti priemolio, durpės, labai rūgščios dirvos. Sodinukus reikia rinktis pas patikimus augintojus, kad jie duotų garantiją, kad yra atskirti vyriški ir moteriški augalai“, – pataria G. Radzevičius.

Lietuvoje užaugintomis uogomis domisi saldainių fabrikai, vaisų perdirbėjai, pavieniai pirkėjai. Lietuviškos uogos keliauja į Vokietiją, Švediją, Norvegiją, Suomiją.

Rūta Lankininkaitė