LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Gamta krečia pokštus. Neseniai džiaugėmės pavasarišku oru, o štai dabar sulaukėme ir tikros žiemos. Meteorologai prognozuoja, jog savaitgalį kai kuriuose regionuose spustelės stipresnis šaltis, o termometro stulpelis nukris iki 25 laipsnių žemiau nulio. Todėl grūdininkai kol kas būsimo derliaus scenarijaus nepiešia.
Ieško racionalių sprendimų
Apie tai, kad pastaraisiais metais ūkininkai priversti būti ne tik savo srities specialistais, bet ir prekeiviais bei klimatologais, kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis. „Viskas eina sparčiu žingsniu į priekį, kinta žemdirbystės būdai, susiduriame su daugybe iššūkių. Taip pat ir su šiltėjančiu klimatu bei šalčio bangomis, prie kurių turime prisitaikyti, rasti racionalius sprendimus bei pasirinkti tinkamą veislę. Kokias veisles pasirinkti, kad žieminės kultūros peržiemotų sėkmingai? Tai – paties ūkininko valia, nes kiekviena veislė turi savų privalumų“, – teigė S.Daniulis.
Ūkininkas sakė, kad Ukmergės rajone sniego danga siekia 10–15 cm. Tačiau dirva neįšalusi. Jeigu savaitgalį spustels šaltis, sniego danga nuo iššalimo apsaugos žieminius javus ir rapsus. Tačiau, jei sniego patalai žiemines kultūras dengs mėnesį ir ilgiau, iškils iššutimo rizika.
Agronomo išsilavinimą turintis, pažangaus ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys taip pat neatmetė augalų iššutimo tendencijos. „Šiuo metu pasėliai yra po sniego „kaldra“, tačiau ar šaltis jų „neįmūrys“ į ledą? Kol kas viskas gerai. Žiūrėsime, kaip bus toliau“, – sakė Ukmergės rajono ūkininkas. Dėl veislių pasirinkimo agronomas laikosi tvirtos nuomonės. Jis renkasi pritaikytas Lietuvos sąlygoms. Anot V.Genio, Lietuva yra Lietuva, ir jis išradinėti dviračio neketinantis. „Į veislių pasirinkimą žiūriu paprastai. Juk auginti pietinėms šalims skirtas veisles yra rizikinga. Ir tai akivaizdu“, – pridūrė vyras.
Domisi veislėmis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Aplinkos ir ekologijos instituto Agroekologijos centro vadovas dr. Juozas Pekarskas teigė, kad dar yra anksti spėlioti apie pasėlių peržiemojimą. Kol kas viskas normalu, iškrito sniegas. Tačiau įšalo nėra. Sniegas ir šaltis mūsų šalyje tampa retenybe. „Praėjusiais metais javai ir rapsai peržiemojo puikiai. Jei nebus katastrofinių meteorologinių reiškinių, tikėkimės, kad ir šiais metais viskas bus gerai. Svarbu, kad orai neatšiltų ir neprasidėtų augalų vegetacija. Tuomet jie taps mažiau atsparūs šalčiui“, – sakė mokslininkas.
Pastaraisiais metais sparčiai kintant klimatui, žemdirbiams ypač svarbus tampa ne tik žieminių augalų veislių žiemkentiškumas, bet ir atsparumas ligoms bei kenkėjams. Todėl šiuo klausimu ypač domisi tiek intensyvios gamybos, tiek ekologinių ūkių šeimininkai. Pasak dr.J.Pekarsko, kiekvienais metais Nacionalinis augalų veislių sąrašas papildomas naujomis veislėmis, kurių aprašymai kruopščiai skaitomi. Ūkininkai dėl veislių pasirinkimo konsultuojasi su mokslininkais, žinių įgyja seminaruose, mokymuose, tarpusavyje taip pat pasidalija patirtimi. Tačiau būtina atminti, kad tai, kas pasiteisina viename ūkyje, nebūtinai turi pasiteisinti kitame. Juk ūkininkaujama skirtinguose dirvožemiuose, sėjama skirtingu laiku ir pan.
Turi savų pliusų
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties direktoriaus dr. Vido Damanausko, šiltėjantis klimatas turi savų pliusų. Jis sakė, kad anksčiau būdavo vertinama didelė pasėlių iššalimo rizika ir žieminės kultūros užimdavo tik apie pusę bendro pasėlių kiekio. Būdavo nusistovėjusi praktika: pusę laukų užsėti žieminiais javais (kviečiais, rugiais, rapsais), o kitą pusę palikti pavasariui vasarinėms kultūroms (miežiams, žirniams, pupoms ir kt.).„Didinti žieminių pasėlių plotus ribodavo nušalimo rizika ir nuostoliai, pavyzdžiui, 2016 metų žiemą nušalo beveik visi žieminiai rapsai ir apie 50 proc. žieminių kviečių pasėlių. Tačiau visada būdavo siekiama sėti kuo daugiau žieminių javų vien dėl to, kad jų derlingumas didesnis, tuomet ir ūkio pajamos didesnės“, – sakė mokslininkas.
Dr. V.Damanauskas įvardijo ir kitą priežastį, skatinančią žieminių javų auginimą. Tai sausi pavasariai arba sausringi posėjiniai periodai, nepalankūs vasarinėms kultūroms. Pasak mokslininko, žieminių javų sėja įmanoma tik tada, kaitai leidžia rudens sąlygos. Kaip pavyzdį pateikė 2017 metų rudenį. Tuomet buvo labai šlapia ir tai apsunkino tiek derliaus nuėmimą, tiek žieminių javų sėją, nes tiesiog nebuvo galimybių į laukus įvažiuoti su sėjamosiomis.
Palankios sąlygos
Dr. V.Damanauskas teigė, kad žieminiams kviečiams pavojingas –20°C šaltis be apsauginio sniego sluoksnio, tuo tarpu žieminiams rapsams – apie –15°C. „Žinoma, tai priklauso nuo augalo veislės, dirvos sukultūrinimo ir augalo pasiruošimo žiemai. Šiltėjant orams būtų galima rinktis derlingesnes veisles, kurios paprastai mažiau atsparios šalčiams“, – akcentavo LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorius. Jis sakė, kad palankus 2020 metų ruduo leido lengvai paruošti dirvą žieminiams javams, didžioji laukų dalis apsėta žieminiais rapsais ir kviečiais. Taigi, pagrindinis rūpestis – kad jie sėkmingai peržiemotų, iškritęs sniegas apsaugotų nuo šalčių, jei tokie ateitų. Vis tik, anot mokslininko, kai pavasarį tirpstantis sniegas užlieja laukus, kurių dirvos peršalusios,didelis sniego sluoksnis augaluigali iššaukti oro trūkumą.
Dr. V.Damanauskas sakė, kad pirmosiomis šių metų dienomis iškritęs sniegas Pasvalio rajone sudarė apie 5–6 cm sluoksnį. Tai suteikia palankias peržiemojimo sąlygas žieminėms kultūroms, mažina iššalimo galimybes. „Žieminiai rapsai ir kviečiai išsikrūmiję, gerai suaugę. Būtų galima numatyti didesnę nuostolių tikimybę dėl perraugusių pasėlių iššutimo, tačiau dirvožemyje šiuo metu nėra dirvos pašalo, tai leistų perteklinei drėgmei migruoti į gilesnius sluoksnius. Šiuo metu drėgmės dirvožemyje iš esmės nėra per daug, nes nebuvo daug kritulių, todėl manoma, kad net sunkiose molio dirvose nesusidarys per didelis drėgmės kiekis, kuris neigiamai paveiktų žiemojančius augalus“, – sakė mokslininkas.
