Arktinio šalčio banga gali pakenkti grūdinėms kultūroms, ypač tuose regionuose, kuriuose sniego danga menka arba jos visai nėra. Storiausi sniego apklotai dengia Pietryčių, menkiausi – Pietvakarių Lietuvos laukus.

Sniego yra ne visur

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalytės Skeivelienės, sniego dangos storis šalyje nuo vasario 22 dienos iki mėnesio pabaigos beveik nekito. Sniego apklotai padidėjo tik Žemaitijoje, dabar jų storis siekia 10–11 centimetrų. Šiek tiek plonesnė sniego danga Panevėžio rajone. Menkai kuo nuo šio regiono atsilieka Biržų, Kauno rajonai, taip pat Dotnuva, ten sniego dangos storis – 6–8 centimetrai. Daugiausia sniego iškrito Vilniaus rajone –apie 20 centimetrų. Aplinkiniuose Ukmergės ir Utenos rajonuose sniego dangos storis – 13 centimetrų. Labiausiai sniego pagailėta Varėnos, Alytaus ir Lazdijų rajonams. Pastarajame rajone laukus dengia vos centimetro storio sniego sluoksnis.

Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras patikino, kad jų rajono laukus sniegas aplenkė, čia iškrito tik viena kita snaigė. „Kadangi vasario pabaigoje spaudė 19–20 laipsnių šaltis, iškilo didelis pavojus iššalti žieminėms kultūroms. Kaip žiemkenčiai peržiemos, pamatysime tik pavasarį. Juk su gamta nepakovosi“, – kalbėjo A.Pipiras. Jis teigė, kad jų rajono žemdirbiai pasėjo nemažai žieminių kultūrų, nes rudenį buvo neblogos sėjos sąlygos.

Laukia su nerimu

Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus vadovas Kęstutis Sujeta teigė, kad sniego jų rajone beveik nėra. Pasak pašnekovo, Lazdijų rajono ūkininkai žieminėms kultūroms skyrė didesnius plotus nei vasarinėms, stambieji ūkininkai pasėjo nemažai rapsų. „Abejoju, ar šiuo metu atsirastų koks nors ekspertas, kuris nuspėtų šalčio padarinius žieminėms kultūroms. Blogai, kad nėra sniego, ypač žieminiams rapsams. Žemdirbiai, kaip visada, sprendimus priims pavasarį, kai augalai ims vegetuoti“, – sakė K.Sujeta.

Su nerimu pavasario laukia Lazdijų rajono ūkininkas Juozas Zelenauskas. Rugius, kviečius ir kvietrugius auginantis vyras teigė, kad pasėliai styro plikuose laukuose. „Sniego visai nėra, matyti arimai, o rytais būna net 23 laipsniai šalčio. Aš nelinkęs dramatizuoti situacijos, augalų gyvybingumą įvertinsiu pavasarį“, – teigė pašnekovas. J.Zelenauskas paminėjo, kad silpniausiai išsivystė rudenį vėlokai pasėti kviečiai, silpnokai buvo sudygę ir kvietrugiai. Rugiai, kuriems ūkyje skirti didžiausi plotai, atrodė neblogai. Ūkininkas visada stengiasi pasirinkti atsparesnes žieminių kultūrų veisles, tačiau ir jos ne visada atlaiko žiemos šalčius. Užpraėjusį sezoną jam teko užarti 40 hektarų kviečių. „Pavasarį jie pradėjo ruduoti. Kai išrovėme augalus, šaknys taip pat buvo rudos“, – prisiminė ūkininkas.

Situacija sudėtinga

Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad menka sniego danga užklojusi tik pusę jų rajono laukų. Simno pusės link, kur ūkininkauja stambiausi žemdirbiai, sniego visai nėra. „Manau, šių metų žiemos šalčiai smarkiai pakenks žieminiams javams, rapsams, nemažai jų gali iššalti“, – prognozavo S.Supranavičius.

Alytaus rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Eduardas Guževičius, ūkininkaujantis Simno pusėje, sakė, kad jo ir sūnaus pasėlių laukai neuždengti sniegu. Jis drauge su sūnumi valdo per tūkstantį hektarų. Šiais metais bendrame ūkyje buvo pasėta 300 hektarų žieminių rapsų. „Situacija neaiški ir sudėtinga. Šaltis rapsams yra šiek tiek pavojingesnis nei kviečiams. Tačiau prieš dvejus metus iššalo ne tik rapsai, bet ir kviečiai“, – aiškino ūkininkas. Jis pridūrė, kad žieminių kviečių veislės tampa vis lepesnės, o rapsų – atsparesnės šalčiams. Todėl šaltis abi kultūras veikia daugmaž vienodai. Pašnekovas įsitikinęs, kad šių metų šaltis taip pat pakenks žiemkenčiams ir rapsams.

Paaiškės balandį

Varėnos rajone šiek tiek palankesnė padėtis. Čia sniego dangos storis vietomis siekia apie 5 centimetrus. Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus vadovo Edmundo Samausko manymu, žieminėms kultūroms pavyks sėkmingai peržiemoti. Didesni ir stipresni augalai turėtų įveikti šalčius, abejonių kelia mažesni, nespėję reikiamai išsivystyti. Varėnos rajono ūkininkai didžiausius plotus paskyrė kvietrugiams, taip pat augina kviečius ir rapsus. Šio rajono ūkininko Vytauto Raulonio kviečių, rugių ir rapsų laukai padengti plona sniego danga. „Viliuosi, kad šalčiai nepakenks auginamoms kultūroms. Viskas paaiškės balandžio mėnesį“, – sakė augalininkystės ūkio šeimininkas.

Per jo ūkininkavimo metus buvo visko: kartais pasėliai sėkmingai peržiemodavo esant menkai sniego dangai, pasitaikė žiemų, kai ir sniegas padarydavo žalos. V.Raulonis renkasi žiemkentiškas žieminių kultūrų veisles, tačiau jos būna mažiau derlingos.

Nupustytų plotų nėra

Kėdainių rajono laukus dengia storas, 8–15 centimetrų, sniego sluoksnis, termometro stulpelis žemiau 20 laipsnių šalčio padalos nebuvo nukritęs, todėl agronomė dr. Marija Čižauskienė įsitikinusi, kad šaltis žieminėms kultūroms neturėtų pakenkti. „Dėl žieminių javų kol kas esu labai rami, žieminiai rapsai, manau, taip pat sėkmingai peržiemos, nes nėra nupustytų plotų, visi pasėliai tolygiai padengti sniego danga. Labai gerai, kad sningant nebuvo gūsingų vėjų. Stebint iš tolo pasėlius, reikia labai gerai įsižiūrėti, kad galėtum atskirti, kur kviečių, o kur rapsų laukai“, – sakė agronomė.

M.Čižauskienė lankėsi Ukmergės ir Anykščių rajonuose, juose sniego danga dar storesnė nei Kėdainių. Ukmergės ir Anykščių rajono ūkininkai dėl lietingų orų pasėjo nedaug žieminių kultūrų. Mokslininkė pabrėžė, kad nemaža dalis pasėlių, skendusių vandenyje, dabar yra įšalę lede. Tokie augalai labai pažeidžiami mechaniškai ir gali labai išretėti arba visai žūti.

Lemia daug veiksnių

Vytautas Ruzgas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas

Šiuo metu sudėtinga prognozuoti, kaip peržiemos žiemkenčiai, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Jų žiemojimą lemia ne vien šalčio poveikis, bet ir maisto medžiagos, sukauptos šaknyse ir krūmijimosi mazge, išsivystymas rudenį, mažų teigiamų temperatūrų laikotarpis, kai augalai truputį naudoja atsargines maisto medžiagas, bet jų nekaupia, ir pan. Žemdirbystės instituto bandymų laukuose buvo matuota dirvos temperatūra ir įšalo gylis žieminių kviečių laukuose. Nors sniego danga nestora – apie 7–8 cm, bet ji tolygi. Įšalo gylis laukuose siekė apie 20 cm, o 5 cm gylyje dirvožemio temperatūra buvo 1 laipsnis, pačiame dirvos paviršiuje – 7 laipsniai šalčio. Esant tokiai dirvos temperatūrai, augalams pavojaus nėra.

Tose vietovėse, kur nėra sniego dangos arba ji labai plona, žiemkenčių iššalimo tikimybė didesnė. Vakarų Europos žieminių kviečių veislės paprastai neiššąla, jeigu temperatūra krūmijimosi mazgo zonoje neviršija 11–12 laipsnių šalčio. Seniau buvo norma, kad veislės neiššaltų, kai krūmijimosi mazgo lygmenyje būna 15 laipsnių šalčio. Deja, tokios veislės kviečiai menkai dera – iš hektaro paprastai sulaukiama 4–5 tonų grūdų. Dėl menko derliaus jų auginti šiandien niekas nenori. Dauguma žemdirbių renkasi veisles, galinčias pribrandinti iš hektaro 10 ir daugiau tonų grūdų, tačiau jų iššalimo rizika didelė.