Žemės ūkio sektoriaus ekspertai prognozuoja, kad šiemet grūdinių kultūrų derlingumas bus mažesnis kone trečdaliu , o rapsų – penktadaliu. Atskiruose ūkiuose situacija gali būti net tragiška, nes nemažai laukų visai išdegė. Nemažai ūkininkų nuogąstauja, kad po šio sezono dalyje ūkių gali šeimininkauti bankininkai ar kiti kreditoriai.

Finansinė įtampa

Suprantama, dar anksti skaičiuoti viščiukus, nes javapjūtė dar tik įsibėgėja. Tačiau ūkininkai bėdoja, kad po pirmojo nukulto derliaus jau akivaizdu, jog ne vieno žemdirbio kišenėje šiemet žiojės finansinė skylė.

Valdžia žada anksčiau išmokėti tiesiogines išmokas, tačiau apie paramą dėl sausros padarinių neužsimena. Ūkininkų iki šiol nepasiekė ir Europos Komisijos skirtos kompensacijos bei Vyriausybės pažadėtas indėlis iš nacionalinio biudžeto dėl liūčių padarinių.

„Jau matyti, kad derlius bus menkas, prastos kokybės. Dar neaišku, kokia bus javapjūtė. Kai reikėjo lietaus, jo nebuvo, o dabar gali įsilyti. Metai bus labai sunkūs“, – kupinas nerimo kalbėjo Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas.

R.Kubiliūnas

Pasak javų augintojo, jo ūkyje taip pat gali susidaryti įtempta finansinė padėtis, nes pirmasis nukultas žieminių rapsų derlius perpus mažesnis nei ankstesniais metais. „Iš pirmojo rapsų derliaus galima spręsti, kad bus apie 25–30 proc. nuostolių. Vietoj 4 tonų iš hektaro prikūliau tik 2. Tai, žinoma, smarkiai atsilieps pajamoms“, – skaičiavo ūkininkas ir pridūrė, kad dar prasčiau bus tiems augintojams, kurie iš viso neturės ko kulti.

Beveik plynai sausros išdegintų laukų jis sakė matęs Rokiškio krašte, Dzūkijoje. „Rokiškėnų laukai pernai skendo, o šiemet – degė. Mes bent kažkiek prikulsime, o ten nieko neturės. Kaip jie išgyvens? Nemažai ir dzūkų laukų labai nukentėjo. Per lauko dieną matėme, kad gegužės mėnesį žieminiai rapsai jau buvo nužydėję. Ten situacija dar sudėtingesnė“, – kolegas užjautė Jonavos rajono ūkininkas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėmis, grūdinių augalų derlingumas bus mažesnis beveik 27 proc., rapsų – apie 21 proc. Iš viso grūdinių augalų derlius numatomas vidutiniškai beveik 25 proc., o rapsų – 9 proc. mažesnis už pernykštį. ES prognozuojama, kad grūdų ir aliejinių kultūrų derlius bus 6 proc. mažesnis, palyginti su 2017 metais.

Pavojinga karuselė

Neramu tiems ūkininkams, kurie turi finansinių įsipareigojimų žemės ūkio produktų tiekėjams ir bankams bei kredito unijoms. O tokių yra daugybė.

Dar pavasarį Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad augalininkystės ūkių finansinė būklė gana įtempta, skolinimosi rinkoje padaugėjo kreditų refinansavimo atvejų. Tai gali ūkius įsukti į pavojingą skolinimosi karuselę.

„Seniai ūkininkauti pradėję žemdirbiai gal ir tvirčiau laikosi ant kojų, bet dauguma ūkininkų, manau, ima paskolas. Pats ūkininkauju devintus metus, tačiau be paskolų neišsiverčiu. Jau antri metai tokie nesėkmingi, tad su pajamomis labai sudėtinga“, – sakė R.Kubiliūnas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininko Sigučio Jundulo manymu, ne visi ūkininkai turi paskolų. Žemdirbiai jau išmoko gerai apskaičiuoti prieš investuodami, juolab kad po praėjusio sezono daug kas neturi iš ko investuoti, todėl ir neima kreditų. Bet yra visokių atvejų. „Pažįstu Kalvarijos krašto ūkininką, kuris pasiėmė avansą iš tiekėjų, o derlių sunaikino sausrą. Pajamų nebus, o išlaidos derliui išauginti buvo nemažos. Tame krašte tokių atvejų yra ir daugiau“, – pasakojo jis.

S. Jundulas

LŪS Lazdijų skyriaus vadovas Kęstutis Sujeta apie galimus ūkių finansinius sunkumus kalbėjo gana atsargiai. Anot jo, racionalūs ūkininkai turėtų atsiremti į savo sukauptus rezervus, o avantiūristai iš žemės ūkio jau turėjo anksčiau pasitraukti.

„Aišku, kad derlius bus menkas, kai kas iš viso jo nekuls, taigi nebus ir pajamų. Vis dėlto nemanau, kad pasipils bankrotai. Tiems ūkininkams, kurie skraido padebesiais, gali būti ir visai prastai, bet tie, kurie išmaniai ūkininkauja, turės visokių atsarginių variantų“,– svarstė K.Sujeta.

Gelbės ne visais atvejais

Vyriausybė dėl alinančios stichinės sausros paskelbė ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Tai ūkininkus turėtų apsaugoti nuo sankcijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su europinės paramos išmokėjimu. Taip pat viliamasi, kad ūkininkai galės apeliuoti į force majeure aplinkybes, jeigu neįgyvendins įsipareigojimų žemės ūkio produkcijos supirkėjams ir trąšų, sėklos bei cheminių augalų apsaugos priemonių tiekėjams.

R.Kubiliūno manymu, ekstremaliosios situacijos paskelbimas šalies mastu gelbės toli gražu ne visais atvejais. Anot jo, žinoma, ūkininkai galės pateikti šį argumentą prašydami kreditorių atidėti skolos mokėjimą, bet bankai vargu ar į tai atsižvelgs.

Pasak LŪS Lazdijų skyriaus vadovo, žemės ūkio produkcijos supirkėjai gal ir supras sudėtingą situaciją, susidariusią dėl sausros, bet to būtų sunku tikėtis iš bankų, kurie gali paskubėti perimti turtą. „Ūkininkai turi žemės, technikos, kai ką parduos ir galbūt atsiskaitys“, – sakė jis.

S.Jundulas taip pat pripažino, kad bėdų gali neišvengti tie, kurie pasiskolino apyvartinėms lėšoms, o balansas bus „nulinis“ – jeigu bankai nepalauks, gali tekti išsiparduoti.

„Mažai gelbės ir šiemet pakilusios grūdų ir rapsų supirkimo kainos. Grūdai pabrango iki 5 proc., rapsai – daugiau, bet tai nėra tiek daug, kad būtų kompensuoti sausros padariniai. Kadangi ir kitose Europos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje sausra, kainos šoktelėjo aukštyn. Bet reikia atsiminti, kad aukščiausios klasės grūdų nebus daug, tad supirkėjai už juos drąsiai siūlo daugiau“, – aiškino S.Jundulas.

Nusivylė draudimu

R.Kubiliūnas užsiminė, kad po skaudžių gamtos smūgių aktualiausia tema – pasėlių draudimas ir kiti rizikos valdymo instrumentai. Pasak jo, dabartinį pasėlių draudimą nuo sausros galima būtų vadinti tiesiog pasityčiojimu iš javų augintojų.

„Miestiečiai priekaištauja ūkininkams, kad šie nesidraudžia, o reikalauja kompensacijų. Aiškinama, kad nemažą dalį draudimo įmokos kompensuoja valstybė, tačiau nutylimas svarbiausias dalykas – draudimo išmokų dydis. Apsidraudus nuo stichinės sausros išmokama tik 15 proc. draudimo vertės. Be to, patyrus nuostolius prasideda draudikų išvedžiojimai. Koks kvailys tokiomis sąlygomis drausis nuo sausros?“ – esama pasėlių draudimo nuo sausros tvarka buvo nepatenkintas Jonavos rajono ūkininkas.

Jis penkerius metus iš eilės savo pasėlius draudęs nuo liūčių ir krušos, tačiau šiemet nusprendęs pinigų vėjais neleisti. „Pernai liūtys išguldė žirnius, trečdalį jų palikome lauke, bet iš draudimo kompanijos nieko negavome. Tad šiemet nusispjovėme ir nesidraudėme“, – piktinosi R.Kubiliūnas.

Ūkininkas kritikos negailėjo ir valdžiai, kuri iki šiol neišmokėjo Europos Komisijos skirtų kompensacijų už pernykščių liūčių padarinius, taip pat dar neišpildė pažadų tiek pat skirti iš nacionalinio biudžeto.

Turėjo sukauti „lašinukų“

Kai kurie ekspertai užsimena, kad mūsų augalininkystės ūkiai anksčiau kurį laiką gyveno itin gerai, todėl galėjo sukaupti pakankamai „lašinukų“. Šie rezervai ir turėtų pagelbėti šiuo nelengvu laikotarpiu.

LAEI kasmet skelbia Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenis. Remdamasi ES valstybių ŪADT sistemos duomenimis, Europos Komisija reguliariai parengia ir platina žemės ūkio apžvalgas. Vienoje iš jų buvo analizuojami specializuotų augalininkystės ūkių, kuriuose kviečių produkcija sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visos produkcijos, 2007–2013 m. gamybiniai rezultatai.

Šioje apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvos specializuoti kviečių auginimo ūkiai yra vieni stipriausių tarp ES valstybių. Per minėtą laikotarpį šie mūsų šalies ūkiai buvo stabiliai pelningi, išskyrus 2009-uosius, kurie buvo ypač nepalankūs augalininkystei. Maža to, pagal šį rodiklį Lietuva lenkė daugumą senųjų ES valstybių narių.

2017 m. Lietuvos respondentinių ūkių veiklos rezultatai dar nėra paskelbti. 2016-ieji, kaip nurodoma, buvo mažiau palankūs javų augintojams.

Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė sakė, kad turimi duomenys rodo, jog 2014–2016 m. augalininkystės ūkiai gyveno praktiškai iš subsidijų. Kitaip tariant, jiems išgyventi leido tiesioginės išmokos. 2015–2016 m. pelningi buvo tik didesniems daržininkystės ūkiams.

Bijo bankų

Romalda Globienė, laikinoji Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) direktorė

Labai suaktyvėjo garantijų teikimas. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šiemet per tą patį laikotarpį garantijų suteikta net trečdaliu daugiau. ŽŪPGF kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 15,2 mln. eurų kreditų bei lizingo paslaugų suteikė 111 garantijų už 10,4 mln. eurų.

Šiemet padaugėjo apyvartinėms lėšoms paimtų kreditų garantijų. Aišku, apyvartinių lėšų ūkininkams labiau reikėjo po praėjusių sunkių metų. Bet tam didelės įtakos turi ir dalinis palūkanų kompensavimas imantiesiems kreditus ar lizingo paslaugas su valstybės garantija. Palūkanos kompensuojamos tiek už investicinius kreditus, tiek už kreditus trumpalaikiam ar biologiniam turtui įsigyti. Kompensacijos procentas siekia net 80 proc. kredito įstaigoms sumokėtų palūkanų sumos.

Kai yra valstybės garantija, bankai lengviau keičia kreditavimo sąlygas, atideda galutinius kredito terminus. Raginame ūkininkus nedelsti ir eiti į bankus prašyti atidėti mokėjimą, jeigu derlius prastas ir jie negalės vykdyti įsipareigojimų. Į kredito unijas jie eina drąsiau, o bankų bijo. Neverta laukti, kol bankai ims skaičiuoti delspinigius, padidins palūkanas ir pan. Reikia laiku kalbėti apie problemas ir tartis. Bankai yra suinteresuoti bendradarbiauti su ūkininkais.